Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. spalio 28 d. svetainėje stattzeitung.org.
Michael Freiherr von Lüttwitz
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
- Iš pradžių kyla temperatūra, o paskui CO₂, o ne atvirkščiai.
- CO₂ neturi jokios įtakos visuotiniam atšilimui.
- Vešliam augalų augimui reikia didelių CO₂ verčių.
- Maža CO₂ koncentracija reiškia badą.
- CO₂ koncentracijos didėjimas yra raktas į pasaulinį augalų augimą ir gausų derlių.
Anglies dioksidas (CO₂) demonizuojamas nuo pat IPCC – Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) įkūrimo, nes jis neva lemia žmogaus sukeltą (antropogeninį) visuotinį atšilimą. Už šio CO₂ demonizavimo slypi pasaulinė politinė darbotvarkė, kuria siekiama pereiti nuo iškastinio kuro prie naujų konvertuojamų energijos šaltinių, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos. Iš šio perėjimo piliečių sąskaita žaliųjų sandorių pramonė uždirba milijardus ir milijardus.
Atidžiau pažvelgus į situaciją nesunku suvokti, kad CO₂ yra, taip sakant, tas aukojamas pėstininkas, siekiant pateisinti ir paskatinti daugiau nei abejotiną žaliąją transformaciją. Tačiau tiesa yra ta, kad tai milžiniška vyriausybės dezinformacija, už kurios skleidimą iš dalies atsakinga specialiai tam tikslui įkurta TKKK.
Trumpai tariant: CO₂ praktiškai neturi veik jokios įtakos dabartiniam visuotiniam atšilimui, netgi sakyčiau, kad neturi jokios įtakos. CO₂ visada seka paskui temperatūros kilimą. Visuotinio atšilimo priežastys yra Saulė su savo kompleksiniu poveikiu ir astrofizinėmis Žemės sąlygomis, taip pat didžiulė vandens garų (debesų) įtaka, kuri savo ruožtu priklauso nuo vandenynų, kuriems būdingi tam tikri pokyčiai (svyravimai).
CO₂ nėra nuodai, kaip mėgsta vaizduoti žmogaus sukeltos klimato kaitos samdomi melo skleidėjai, bet yra gyvybiškai svarbus Žemės planetos gyvybei. CO₂ demonizavimas yra ne kas kita, kaip išpuolis prieš žmogaus, gyvūnijos ir augmenijos gyvybę. Nes CO₂ yra Žemės gyvybės eliksyras.
Ankstesniais laikais CO₂ kiekis kartais siekdavo dešimt kartų daugiau nei dabartinė nedidelė koncentracija (420 ppm arba 0,04 proc.). CO₂ turtingi laikotarpiai pasižymėjo nepaprastai gausiu augalų augimu. Apie tai byloja suakmenėję milžiniški mediniai paparčiai, asiūkliai, pataisainių šeimos medžiai. Jiems turime būti dėkingi už šiandieninius anglies klodus.
Augalai iš vandens, CO₂ ir saulės energijos (šviesos) gamina gliukozę (vynuogių cukrų) ir deguonį. Iš dirvožemio gaunamą gliukozę, mineralus ir kitas medžiagas jie naudoja biomasei gaminti. Kiek perdedant, medis – tai saulės energija, virtusi mase. Augalai, nesvarbu, ar tai būtų dumbliai, salotos, ar eglės, kaupia CO₂, kurį ištraukia iš atmosferos. Kaip šalutinį produktą jie išskiria deguonį (O₂), kuris gyvūnų pasauliui, įskaitant ir žmones, suteikia kvėpavimo pagrindą. Kitaip tariant, kuo daugiau turime augalų, tuo geriau apsirūpiname deguonimi. Augalai yra būtini gyvybei Žemėje.
Kuo didesnis CO₂ kiekis, tuo geriau veša augalai. Geriau augant, didėja O₂ gamyba. Jei papildomai prisideda šiluma, dar labiau skatinamas augalų augimas ir taip optimizuojama gyvūnijos gyvybinė bazė.
Per maža CO₂ vertė kenkia augalų augimui. Dabartinės mūsų vertės nėra labai palankios vešliam augalų augimui. Paskutiniu šaltuoju laikotarpiu per dabartinį šiltąjį laikotarpį, kuris baigėsi apie 1850 m., CO₂ kiekis buvo 280 ppm. Toks mažas kiekis kartu su šilumos trūkumu lėmė didžiulius bado laikotarpius, taigi ir epidemijas bei karus. Nuo 1850 m. prasidėjus šiltajam periodui, keitėsi temperatūra, o kartu su ja ir CO₂ kiekis, kuris visada seka temperatūrą su tam tikru atsilikimu.
Dėl to sustiprėjo ne tik pats augalų augimas, bet ir azotą gaminančios dirvožemio bakterijos, kurios taip pat užtikrina geresnį simbiozėje su jomis gyvenančių augalų augimą. Dėl padidėjusio CO₂ kiekio taip pat sumažėja angos augalų lapų apačioje (stomatos). Per stomatas augalai reguliuoja vandens srautą. Jei stomatos yra mažesnės, augalai mažiau jautrūs šalčiui ir (arba) karščiui. Kitaip tariant, padidėja augalijos vandens panaudojimo efektyvumas.
Dažnai į šiltnamius, kuriuose vykdoma žemės ūkio veikla po stiklu, įleidžiamas oras, kuriame CO₂ koncentracija siekia iki 1600 ppm. Tai skatina augalų augimą kartu su šiltnamio šiluma. Taip sakant, imituojamas priešistorinių laikų mikroklimatas su vešliu augimu. Atitinkamai didelis derlius, taigi ir pelnas, gaunamas taikant šį auginimo būdą.
Didesnė CO₂ koncentracija lauke taip pat pagerintų derlių. Tuo tarpu tapo aišku, kad dėl didėjančio CO₂ kiekio atmosferoje pasaulio augmenija kasmet plečiasi padidėdama Vokietijos ploto dydžiu. Palydovinėse nuotraukose užfiksuota, kad 1982-2016 m. pasaulio miškų plotas padidėjo septyniais procentais.
Dabartinis propaguojamas CO₂ kiekio atmosferoje mažinimas yra nukreiptas prieš gyvybę. Esant 200 ppm CO₂, augalai pradeda kovoti dėl išlikimo. Esant mažesnei nei 150 ppm koncentracijai, prasidėtų didžiulis augalų išnykimas. Po šio augalų išnykimo seka gyvūnų ir žmonių išnykimas.
Kiekvienas, kritiškai pažvelgęs į klimato kaitą ir jos priežastis, greitai supras, kad CO₂ yra nereikšmingas pasauliniam atšilimui ir atšalimui, tačiau jis reikšmingas gyvybei Žemėje. Gyvybės garantas yra CO₂ gausa. Kiekvienas, kuris nori sumažinti CO₂, mažina mūsų planetos gyvybinį potencialą.
Ypač groteskiškas yra „klimato isterikų“ teiginys, kad tik keturi procentai iš 420 ppm bendro CO₂ kiekio, susidarančio dėl žmogaus gamybos, turėtų sukelti tariamą visuotinį atšilimą. Perskaičiavus tai sudaro 16,8 ppm. Netgi darant klaidingą prielaidą, jog CO₂ lemia temperatūros kilimą, 16,8 ppm būtų tokia vertė, į kurią galima visiškai nekreipti dėmesio.
Norint vaizdžiai palyginti: jei atmosferoje esančios dujos būtų milijonas vieno euro monetų, tai 16,8 ppm žmogaus veiklos sukelto anglies dioksido vertė būtų 16,80 euro. Palyginti su milijonu eurų, 16,80 euro yra niekas, tačiau perkeltine prasme ši vertė turėtų sukelti visuotinį atšilimą – apgailėtinai nevykęs pokštas!
Bet didelės CO₂ vertės būtinybė gyvybei Žemėje nėra juokas. Jei ji būtų dvigubai didesnė nei dabar, Žemėje turėtume vešlų augimą. O kadangi temperatūros kilimas visada vyksta prieš CO₂ didėjimą, vėl patirtume klimato optimumą kaip romėnų laikais, viduramžiais ar prieš tai Atlanto laikotarpiu (prieš 8 000 metų), kai Sachara buvo žalia. Šios šiltosios epochos visada įkūnijo kultūrinio, ekonominio ir socialinio suklestėjimo etapą.
Tačiau iš to nieko neišeis, nes gamtinės sąlygos prognozuoja atšalimą ateityje, jei bus išlaikytas 2,5 mln. metų trunkantis ledynmečio ir šiltojo laikotarpio ritmas (20 ledynmečių ir šiltųjų laikotarpių), ir nematyti priežasčių, kodėl sąlygos turėtų iš esmės keistis. Juo labiau turėtume atkreipti dėmesį į aukštą CO₂ vertę, kad išlaikytume aukštą žemės ūkio gamybos lygį, nes tai yra pagrindinis raktas kovojant su pasauline maisto krize. Laikas nusiimti ideologinius akidangčius ir pažvelgti tiesai, t.y. mokslo išvadoms, į akis.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. spalio 28 d. pavadinimu „Kohlendioxid ist ein Garant des Lebens und Überlebens.“ svetainėje stattzeitung.org.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
