Geriausia išeitis iš bejėgiškumo: imtis naujo ir palikti tai, kas sena.
Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. spalio 22 d. svetainėje Freischwebende Intelligenz.
Milosz Matuschek. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pastarieji keleri metai vargu ar daugumai žmonių kelia teigiamas asociacijas: koronos beprotybė, klimato ir transideologija, tarp jų keli karai, o dabar dar ir orų šėlsmas.
Žmogus jaučiasi labiau prisimenąs biblines negandas ir apokalipsę, nei motyvuotas imtis teigiamų sistemos pokyčių. Susidaro įspūdis, kad pasaulis atsidūrė fanatiškų pasaulio gerintojų ir globalistinių socialinių inžinierių rankose. Tačiau pasaulis visada yra ir kiekvieno mūsų rankose. Atsakomybė už ateitį nepriklauso kokiam nors „elitui“, nebent piliečiai ją savanoriškai perduotų jiems. Apokalipsė pažodžiui reiškia „atsiskleidimas“. Krizės metu išlukštenama tikrovės šerdis ir visos iliuzijos griūva.
Auksiniai sistemos griovėjų laikai
Tokiais neramiais laikais kaip šie, nepalaužiami „miško gyventojai“ (nuoroda į Henry David Thoreau) ir rezistentai, prognozių kūrėjai, ezoterikai, o taip pat ir sistemos laužytojai. Tai taip pat yra istorijos konstanta: krizės laikai dažnai būdavo naujos pradžios laikai.
Per žinių revoliucijas naujos žinios neišvengiamai susipina su naujomis technologijomis ir nauja mentaline pasaulėvoka. Prieš susikuriant išoriniui pasauliui, jis turi būti sugalvotas vidumi.
Maždaug prieš 500 metų maras ne kartą kirto naujus ruožus Europoje, o tuo pat metu Venecija ėmė kilti kaip didelė prekybos galia, pradėjo klestėti Medičių bankų sistema, o kiek vėliau – ir menas. Prieš šį pakilimą buvo įvykę tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė „nuobodu“, pavyzdžiui, XV a. pabaigoje vienuolis Luca Pacioli išrado dvejybinę apskaitą.
Sekančiame amžiuje mąstytojas Džordanas Brunonas keliavo iš miesto į miestą ieškodamas darbo ir galiausiai buvo sudegintas kaip eretikas Campo de’ Fiori aikštėje Romoje. Tuo tarpu Habsburgų Rudolfo II dvare Prahoje sukinėjosi astronomai, magai, menininkai ir alchemikai. Vieni kalbėjosi su angelais, kiti bandė gaminti auksą. Visi, kurie šiandien alcheminius eksperimentus išjuokia kaip klaidingas idėjas, turėtų bent jau “pasigooglinti”, kaip buvo atrastas fosforas ir porcelianas.
Būti nešiuolaikišku ir kitonišku reiškia ieškoti kažko kito (nuotrauka: Netzfund)
Didieji vizionieriai – nuo Rudolfo Steinerio iki Alberto Einsteino, Nikolos Teslos ir Richardo Buckminsterio-Fullerio – visada žinojo, kad geriausias būdas pakeisti sistemą yra išeiti už jos ribų ir iš ten sukurti kažką naujo. Kovodami su senąja sistema jos nepakeisime. Geriausias būdas ją pakeisti – mąstyti naujomis formomis, dėl kurių senosios tampa nebereikalingos, sakė Buckminsteris-Fulleris.
Nuovoka pasaulį išjudino labiau nei giljotina
Kamuotis su tuo, kas sena, tas pats, kas šokti su zombiais. Kita vertus, kuriant naują, senasis neišvengiamai įtraukiamas į sistemų varžybas. Jei naujoji yra geresnė, senoji sistema yra atgyvenusi. „Video killed the Radio Star“ (Vaizdo įrašas nužudė radijo žvaigždę) 1979 m. dainavo grupė Buggles (pirmasis MTV eros klipas), ir jie buvo tokie pat teisūs, kaip ir Steve’as Jobsas, kuris su „iPhone“ už borto išmetė ne vieną pramonės šaką. Tai, kam anksčiau reikėjo 20 prietaisų – nuo diktofonų iki telefonų ir „Walkmanų“ – dabar galėjai turėti kišenėje. Mąstymas už sistemos ribų, kurio neišmokstama būnant sistemoje, kartu su technologijomis yra aštriausias peilis istorijoje, kai kalbama apie pokyčius. Nuovoka išjudino daugiau nei giljotina.
Šiandieniniame pasaulyje kiekvienas žmogus yra potencialus sistemos keitėjas. Dar niekada nebuvo tokių laikų, kai pokyčiams skirtos priemonės būtų prieinamos tiek daug žmonių, kiek šiandien. Kartu gyvename laikais, kai visų likimą lemia kaip niekada mažai žmonių. Kaip tai dera tarpusavyje? Sisteminių pokyčių potencialas yra begalinis, ir jis priklauso tik nuo žmonių, kurie dar nepasinaudojo turimomis priemonėmis. Tačiau ši banga yra negrįžtamai išjudinta; ji ritasi ir niekas nežino, kada ji virs cunamiu.
——————————————
Laisvas žodis ir kritiška žurnalistika patiria didžiulį puolimą. Su Pareto projektu norime, kad cenzūrai atspari leidyba taptų nauju standartu. Šiandien turime galimybę cenzūros fenomeną nurašyti į istorijos šiukšlyną. Ar mąstote panašiai? Kaip turėtų atrodyti ateities žurnalistika? Padėkite mums kaip testuotojas, perkelkite savo turinį kaip žurnalistas ar kaip publikaciją, paremkite mus kaip kūrėjas arba prisidėkite savo idėjomis: Kontakt@idw-europe.org.
Freischwebende Intelligenz (liet. laisvai sklindantis intelektas)
Pareto projektas: užbaigkime cenzūros erą dabar!
Tai seniai pribrendęs Pareto projekto, pirmą kartą paminėto čia, atnaujinimas. Trumpai tariant: Mes darome didelę pažangą, susiduriame su naujais etapais ir toliau tikimės jūsų paramos. Nes: dabar reikalai tampa rimti ir konkretūs…
——————————-
Didžioji transformacija
Gyvename viduryje tylios revoliucijos, su tyliais revoliucionieriais. Pavelas Durovas iš „Telegram“ tikrai būtų gerai sutaręs su Giordano Bruno. Bitkoinų išradėjas Satoshi Nakamoto būtų jautęsis kaip namie Rudolfo II dvare.
Kelias į pokyčius klostosi pagal panašius transformacijos modelius. Anksčiau individo galia buvo laikyta smėliu sistemos krumpliaračiuose. „Darbo žmogau, atsibusk! Ir pripažink savo galią! Visi ratai sustoja, kai to panorės tavo stiprioji ranka“, – rašė Georgas Herweghas. Šiandien kiekvienas gali susikurti savo mažą sistemą. Su bitkoinais jau cirkuliuoja necenzūruojami pinigai. Kitas didelis mūšis – dėl informacijos necenzūruojamumo, ir jis šiuo metu vyksta. Geriausias būdas padalyti centralizuotą valdžią, nesvarbu, ar tai būtų žiniasklaidos valdžia, ar centrinio banko kartelis, yra paskirstyti valdžią per decentralizuotas sistemas. Iš esmės tai feodalinis perskirstymas: senąją feodalinę sistemą keičia galios grąžinimas individui.
Kokį vaidmenį šioje raidoje atliks Šveicarija, nesuskaičiuojamų išradimų šalis? Vargu ar kuri nors kita šalis yra tokia novatoriška ir todėl taip gerai pasirengusi šiai sistemos transformacijai. Sėkmingiausia bitkoinų programėlė Europoje jau yra iš Šveicarijos. Programėlė „Relai“ yra saugaus savarankiško Bitcoin saugojimo, be kitų asmenų įtakos, programa. Bendrovė „Relai AG“ neseniai buvo išrinkta geriausiu kriptovaliutų startuoliu ir antru geriausiu finansiniu startuoliu šalyje ir veržiasi nuo vienos augimo sėkmės prie kitos. Šiuo metu įmonė ruošiasi dar efektyviau užkariauti Europos rinką.
Kontrolės įgijimas individui reiškia kontrolės praradimą senajai (pinigų) sistemai. Šis principas galioja ir kituose sektoriuose. Pavyzdžiui, bendrovė „ iVault AG“ iš Talvilio šiuo metu siekia atverti „dalijimosi ekonomikos“ rinką. Kiekvienas, norintis lengvai išnuomoti savo el. dviratį, automobilį ar vejapjovę kitiems, gali tai padaryti, pavyzdžiui, naudodamasis ivault.io programėle ir gauti tiesioginės naudos iš savo tvarumo. Čia galioja tas pats: senos centralizuotos platformos netenka galios, o atskiri individai ima savo likimą į savo rankas.
Visada galioja tas pats dėsningumas ir principas: jei nenori, kad tave valdytų kiti, turi valdyti pats save. Tai galioja pinigams, informacijai ir net vejapjovėms bei elektriniams dviračiams.
Šis tekstas buvo ir mano paskutinė skiltis žurnale Weltwoche…
Šis tekstas pasirodė 2024 m. spalio 27 d. pavadinimu „Unter leisen Revolutionären: Warum wir in inspirierenden Zeiten leben” svetainėje Freischwebende Intelligenz.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Paveikslas: Vargu ar kas nors jį dar žino: Luka Paciolis, tylusis revoliucionierius (Šaltinis: Atributed to Jacopo de’ Barbari – Lauwers, Luc & Willekens, Marleen: Five Hundred Years of Bookkeeping: A Portrait of Luca Pacioli (Tijdschrift voor Economie en Management, Katholieke Universiteit Leuven, 1994, vol. XXXIX, 3 numeris, p. 289-304)
