Investigatyvus žurnalas įrodo, kad žvalgybos tarnybos ir Rumunijos vidaus reikalų ministerija skleidė dezinformaciją / Influencerių kampanija buvo ne Rusijos įtaka, o valdančiosios partijos užsakymas / Atšauktų rinkimų nugalėtojas aiškiai pirmauja apklausose
Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. sausio 8 d. svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Bukareštas, (multipolar). Vieną iš „TikTok“ kampanijų, tariamai atnešusių nepriklausomam kandidatui Calinui Georgescu pergalę lapkričio pabaigoje vykusių Rumunijos prezidento rinkimų pirmajame ture, valstybės lėšomis finansavo dabartinio prezidento Klauso Johannio Nacionalinė liberalų partija (PNL). Tai atskleidė Rumunijos investigatyvus žurnalas „Snoop“. PNL užsakė Bukarešte įsikūrusiai politinės rinkodaros bendrovei „Kensington Communication“ parengti kampaniją, kuria būtų siekiama informuoti visuomenę apie prezidento rinkimus nenurodant kandidato. Tuomet „Kensington“ vykdė socialinės žiniasklaidos kampaniją pavadinimu „Echilibru și Verticalitate“ (išversta atitinkamai: pusiausvyra ir sąžiningumas), kurioje dalyvavo 130 Rumunijos influencerių. Tačiau kai kurie iš jų savo vaizdo įrašų komentaruose įrašė vardą „Calin Georgescu“.
Lapkričio pabaigoje Calinas Georgescu, kuris anksčiau buvo laikomas autsaideriu, netikėtai laimėjo pirmąjį Rumunijos prezidento rinkimų turą, surinkęs kiek mažiau nei 23 proc. balsų. Remdamasis Rumunijos slaptųjų tarnybų informacija, šalies Aukščiausiasis Teismas gruodžio pradžioje paskelbė rinkimus negaliojančiais ir nurodė surengti pakartotinį balsavimą. Teisėjai pareiškė, kad Rumunija tapo „agresyvios Rusijos hibridinės atakos“ taikiniu.
Pasak „Snoop“ žurnalistų, anoniminis šaltinis iš pradžių atkreipė jų dėmesį į tai, kad Rumunijos mokesčių institucijos tyrė tariamos Rusijos kampanijos finansavimą ir nurodė PNL kaip finansuotoją. Žurnalistams pateikus šią informaciją vienam iš „Kensington Communication“ įkūrėjų, jis ir žodžiu, ir raštu pripažino, kad kampaniją organizavo ir finansavo PNL. Pasak jo, influenceriai iš rinkodaros bendrovės gavo scenarijus, kurių turinį jie turėjo platinti kasdien 30-50 sekundžių trukmės vaizdo įrašuose.
Žurnalas „Snoop“ atkreipia dėmesį, kad Rumunijos Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos paskelbtame dokumente būtent ši kampanija apibūdinama kaip Rusijos kišimosi į rinkimus Georgescu naudai įrodymas. Dokumente atkartojamos net Kensingtono naudotos hashtag’ų žymos. Dokumente teigiama, kad išanalizuoti duomenys nurodė apie 130 „TikTok“ paskyrų nacionalinių influencerių, kurie platino panašaus turinio vaizdo medžiagą. Vienoje vietoje kampanija lyginama su įtaka Moldovos prezidento rinkimams. Kitoje vietoje teigiama, kad ji „identiška kampanijai ‚Brolis už brolį‘, kurią Rusijos Federacija vykdė prieš karą, padedama Influencerių Ukrainoje per ‚Telegram‘. Snoop nurodo, kad Georgescu taip pat gavo naudos iš kitos TikTok kampanijos, kurią keliais šimtais tūkstančių eurų finansavo rumunas Bogdanas Peșchiras.
100.000 Menschen demonstrierten heute in Bukarest gegen die willkürliche Annullierung der Präsidentenwahl, und es wird einem ganz warm ums Herz.
— Stefan Homburg (@SHomburg) January 12, 2025
Zumal dasselbe laut Steinmeier und EU-Funktionär Thierry Breton auch Deutschland droht, wenn die Bundestagswahl "falsch" ausgeht.… pic.twitter.com/Lkrc44PvPo
“Šiandien Bukarešte prieš savavališką prezidento rinkimų atšaukimą demonstravo 100 000 žmonių, ir tai sušildo širdį. Juolab kad, pasak Vokietijos prezidento F. Šteinmejerio (Steinmeier) ir ES funkcionieriaus Tjerio Bretono (Thierry Breton), tas pats gresia ir Vokietijai, jei Bundestago rinkimai pasirodys „ne taip“.”
Daugelyje Vakarų žiniasklaidos priemonių, įskaitant Vikipediją, Georgescu, Bukarešto politechnikos universiteto dėstytojas ir buvęs JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių klausimais, įvardijamas kaip „kraštutinių dešiniųjų“ politikas. Austrijos dienraštis „Der Standard“ nurodo, kad Georgescu galimai yra susijęs su „Ortodoksų brolija“, „antivakarietiška grupe, kuri, kaip įtariama, yra susijusi su žvalgybos tarnybomis“. Jis taip pat naudotų „atkakliai mesianistinį“ 1938 m. mirusio Rumunijos fašistuojančio politiko Corneliu Zelea Codreanu kalbėjimo stilių ir yra paskelbęs jį didvyriu. Georgescu taip pat kaltinamas užėmęs prorusišką ir NATO kritikuojančią poziciją ir skleidžiantis „sąmokslo teorijas“.
Pats Georgescu kaltinimus atmeta. Gruodžio pradžioje dviejuose interviu naujienų kanalui „Sky News“ jis apibūdino Rumunijos aukščiausiąjį teismą kaip „mafijinį“ ir palygino jo sprendimą su valstybės perversmu. Rumunijos politinė valdžia patiria ES ir NATO spaudimą užkirsti kelią Ukrainos ir Rusijos taikos sutarčiai. NATO iš gynybinės organizacijos mutavo į puolamąją organizaciją. Jis pats neturi jokių problemų dėl savo šalies narystės šiuose aljansuose. Tačiau jis nenori, kad Rumunija būtų įtraukta į karą Ukrainoje.
Pakartotinių prezidento rinkimų data dar nenustatyta. Tačiau naujausios apklausos duomenimis, Georgescu juos laimėtų dar aiškiau nei lapkričio pabaigoje anuliuotus rinkimus – su 40 proc. balsų. Antroje vietoje liktų Crin Antonescu (PNL) su 22-24 proc., o trečioje – Nicuşor Dan, nepriklausomas Bukarešto meras, partijos „Sąjunga gelbsti Rumuniją“ (USR) įkūrėjas ir buvęs narys, su 16-18 proc. Nė vienas iš šių politikų lapkričio mėn. nekandidatavo. Elena Lasconi (USR), kuri anuliuotuose rinkimuose užėmė antrąją vietą su šiek tiek daugiau nei 19 proc. balsų, apklausos duomenimis, gauna tik 7 proc. balsų.
Šis tekstas pasirodė 2025 m. sausio 8 d. pavadinimu „Annullierte Wahl in Rumänien: Regierungspartei hatte skandalisierte TikTok-Kampagne selbst finanziert“ svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: screenshot