Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. vasario 15 d.
Ernsto Wolffo komentaras
Šiuo metu pasaulis mainosi tokiu greičiu, kad visi praeities perversmai palyginus sumenksta. Ar galėjo kas įsivaizduoti, kad mūsų laisvės galėtų būti taip labai ribojamos vis mažiau įtikėtinais argumentais ir kad mums galėtų būti daromas toks ekonominis spaudimas, kaip per pastaruosius dvylika mėnesių?
Ir visgi šie įvykiai turi ir teigiamą pusę, nes jų padedami žmonės identifikuoja tam tikrus neteisingus praeities įsitikinimus ir aiškiau pažvelgia į daugelį dalykų.
Pradėkime nuo parlamentinės demokratijos. Daugumos žmonių įsitikinimu, iki praėjusių metų ji garantavo tautos valdžią, nes leido jiems reguliariai rinkti savo atstovus ir dėl to būti tikrąja galia valstybėje.
Atsižvelgiant į šiuo metu siaučiančią ligą lydėjusius įvykius, šią nuomonę vargu ar dar įmanoma atstovauti. Berlyno vyriausybė išsilaisvino nuo bet kokios demokratinės kontrolės. Šiuo metu valdo vykdomasis komitetas, kurį sudaro federalinė kanclerė, jos sveikatos ministras ir federalinių žemių ministrai pirmininkai. Šis komitetas savo sprendimus grindžia tik nuo jo priklausomų institucijų įžvalgomis, jau 12 mėnesių atsisako būti kontroliujamas parlamento ir vos vienerų metų bėgyje sugebėjo panaikinti svarbiausias pagrindines žmogaus teises: žodžio, susirinkimo ir keliavimo laisvių.
Kad tokio tipo diktatūra yra įmanoma labai aiškiai parodo, kad parlamentinė demokratija realizuoja, būtent, ne tautos valdžią, o kad ji tėra fasadas, už kurio slepiasi visiškai kitoms jėgoms tarnaujančios valdžios struktūros.
Į klausimą, kas šios kitos jėgos yra, dėl krizės šiandien taip pat lengviau atsakyti negu kada anksčiau. Tereikia pasidomėti, kam Vykdomojo komiteto priimami sprendimai išties naudingi: finansų ir skaitmeninė pramonės, bei už jų stovintys itin turtingi investuotojai per pastaruosius metus patyrė didžiausią visų laikų turto ir galios augimą ir dabar yra dar stipresni ir galingesni nei bet kada anksčiau.
Krizė taip pat parodė, kaip glaudžiai šios jėgos susipynusios ir kaip aktyviai jos bendradarbiavo jau ir praeityje. Kai 2020 m. kovo mėn. įvyko recesija ir žlugo finansų rinkos, abi pasinaudojo savo įtaka tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip PSO, ir siautėjančią ligą panaudojo kaip pasiteisinimą šluoti nacionalinius biudžetus ir į savas kišenes įsidėti iki šiol didžiausias pinigų sumas.
Tai išryškino ir praeityje taikytą veiksmų modelį, nes esami įvykiai leido geriau suprasti 2004 m. paukščių gripo ir 2009 m. kiaulių gripo instrumentalizaciją. Abu labai akivaizdžiai buvo pasiruošiamieji didesnio renginio – tokio, kokį matėme nuo 2020 m. sausio – bandymai.
Savo ruožtu tai reiškia, kad už oficialių politinių pateisinimų laipsniškam mūsų teisių apribojimui turi būti gerokai kitaip atrodantys planai. Ir išties, metus žvilgsnį į užkulisius pasimato, kad skaitmeninis-finansinis kompleksas šiuo metu susiduria su istorinių gabaritų problema: dabartinės finansų sistemos, t. y. pagrindo, kurio pagalba jis užaugo toks didelis ir galingas, taikant įprastus metodus ilgiau palaikyti gyva nebėra įmanoma. (…)
Iš tiesų remiantis šiuo veiksmų planu jau buvo pasiekta labai daug. Tačiau, kaip darosi pastebima pastarosiomis dienomis, valdantiesiems kyla vis didesnė ir ypač opi problema: kadangi karantininių priemonių pateisinimai vis labiau prieštarauja realiems skaičiams, jų pasekmės nukentėjusiemsiems vis blogėja, o politika laikosi racionaliu protu nesuvokiamo zigzago formos kurso, diena iš dienos vis daugiau žmonių pradeda abejoti tais, kuriais iki šiol tikėjo.
Čia kyla susipriešinimas, teikiantis istoriškai unikalią galimybę. Politika savo įvairiais karantinais ir pagrindinių teisių panaikinimu išdrįso žengti taip toli, kaip dar niekada nėra žengusi, todėl ir kristi gali žemiau negu bet kada anksčiau. Viena vertus tai gali turėti pavojingų pasekmių, jei nuviltųjų pyktis išsiveržtų nekontroliuojamai. Tačiau, iš kitos pusės, tai taip pat gali tapti ir teigiamų pokyčių varikliu, jei šis pyktis būtų įprasmintas kaip energija ir kuriamoji jėga. Tam būtina sąlyga yra tai, kad žmonės suprastų, kokios varomosios jėgos šiuo metu išties aktyviai veikia, o tai reiškia: esminė užduotis artimiausiu laikotarpiu yra švietimas, nuosekliai atidengiant svarbiausius esamų įvykių žaidėjus ir jų aplinkybes.
Šis tekstas pasirodė 2021 m. vasario 15 d. pavadinimu „Lockdown forever – oder wendet sich das Blatt? | Von Ernst Wolff“ svetainėje https://kenfm.de/
Taip pat žiūrėkite: Mus apiplėšė: apie Koroną ir mūsų pinigų sistemą (vaizdo įrašas lietuvių kalba)
Daugiau Ernsto Wolffo straipsnių anglų kalba rasite tarptautinėje „Kenfm“ svetainėje.
Corona: The Collapse of the System (Ernst Wolff, angliškai)
Didysis perkrovimas (Great reset) – kas už jo slypi? Ernst Wolff
Ernstas Wolffas gimė 1950 m., Užaugo Pietryčių Azijoje, baigė mokyklą Vokietijoje, studijavo JAV. Jis dirbo įvairius darbus, taip pat žurnalistu, vertėju ir scenaristu.
Verslo ir politikos sąveika, kuria jis domisi keturis dešimtmečius, šiuo metu jam ypač reikšminga:
„2008 m. finansų ir euro krizė buvo tik pirmieji kylančio pasaulinio finansinio cunamio, kuriame TVF su savo sąjungininkais ir Europoje imsis priemonių, kurių šiandien dar neįsivaizduojame, pranašai.“
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
