Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. rugsėjo 9 d. svetainėje “Geld und mehr“.
Norbert Häring. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Ateities “pakto”, dėl kurio jau buvo derėtasi ir kuris turėtų būti priimtas rugsėjo 22 d. vyksiančiame JT ateities aukščiausiojo lygio susitikime, gale gerai paslėptas reikalavimas JT Generaliniam Sekretoriui, kuris yra labai reikšmingas. Generalinis Sekretorius turi parengti protokolą, kaip elgtis ateityje, paskelbus bet kokią pasaulinę nepaprastąją padėtį. Šio susitarimo (vok. pakto) rengimą koordinavo Vokietijos vyriausybė kartu su Namibijos vyriausybe. Su P.S. ir P.P.S.
Visus, kurie skaitydami „Pact for the Future “ (Ateities paktą) dar visai neužmigo ar nepaskendo tuščių frazių jūroje, 57 (iš 60) priemonė išmuš iš vėžių. Vokietijos vyriausybės koordinuojamą darbą žaliosios užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock departamente galima rasti JT aukščiausiojo lygio susitikimo dėl ateities interneto svetainėje 3-iosios peržiūros versijoje. 57 priemonė skamba taip (išversta):
„Stiprinsime tarptautinį atsaką į sudėtingus pasaulinius sukrėtimus.
Pripažįstame nuoseklesnio, labiau bendradarbiaujančio, koordinuoto ir daugialypio tarptautinio atsako į sudėtingus pasaulinius sukrėtimus poreikį ir pagrindinį Jungtinių Tautų vaidmenį šioje srityje. Sudėtingi pasauliniai sukrėtimai – tai įvykiai, kurie sukelia didelių sutrikimų ir neigiamų padarinių didelei daliai šalių ir pasaulio gyventojų ir daro poveikį įvairiems sektoriams, todėl į juos reikia reaguoti įvairiais aspektais, įtraukiant daug suinteresuotųjų subjektų, visas vyriausybes ir visą visuomenę. (…) Raginame Generalinį sekretorių:(a) pateikti valstybėms narėms svarstyti skubios pagalbos platformų sušaukimo ir veikimo protokolus, grindžiamus lanksčiais metodais, kad būtų galima reaguoti į įvairius skirtingus sudėtingus pasaulinius sukrėtimus, įskaitant skubios pagalbos platformų sušaukimo ir nutraukimo kriterijus, užtikrinant, kad skubios pagalbos platformos būtų sušaukiamos ribotam laikotarpiui ir nebūtų nuolatinė institucija ar subjektas.“ (…)“
Pakte daugiau nieko nepasakyta apie tai, kas yra „sudėtingas pasaulinis sukrėtimas“ ir kas turėtų vykti generaliniam sekretoriui paskelbus nepaprastąją padėtį. Kyla įtarimas, kad tai, kas planuojama, gali sutrikdyti žmones ir išprovokuoti pasipriešinimą. O pakto tekstui kyla pavojus, kad kai kurie žmonės iš tikrųjų jį perskaitys, galbūt net iki galo.
Daugiau informacijos pateikiama 2023 m. politikos apžvalgoje
Trumpoje ekspertams skirtoje ataskaitoje„ Mūsų bendroji darbotvarkė“ (angl. Our Common Agenda, Policy Brief 2) iš 2023 m. kovo mėnesio JT generalinis sekretorius išsamiau paaiškino, kokias nepaprastąsias teises jis norėtų matyti.
„Siūlau, kad Generalinė Asamblėja suteiktų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Tautų sistemai nuolatinius įgaliojimus automatiškai sušaukti ir dislokuoti ekstremaliųjų situacijų platformą, jei ateityje įvyktų pakankamo masto, sunkumo ir masto sudėtingas pasaulinis sukrėtimas. (…) Generalinis sekretorius spręstų, kada sušaukti nepaprastosios padėties platformą reaguojant į sudėtingą pasaulinį sukrėtimą.“
Kitaip tariant, JT generalinis direktorius nori turėti galimybę savo įgaliojimais paskelbti pasaulinę nepaprastąją padėtį ir koordinuoti šios tikros ar tariamos nepaprastosios padėties likvidavimą. Vokietijos vyriausybė, turėdama patirties, kai buvo aršiai pasipriešinta Pasaulio sveikatos organizacijos vadovui suteikti tokius diktatoriškus įgaliojimus pandemijos sutarties rėmuose, tikriausiai nenorėjo to įrašyti į pakto projektą, kad visi galėtų jį perskaityti.
Trumpame pranešimegeneralinis sekretorius taip pat atskleidė, kas turėtų dirbti kartu, kad krizės atveju pasaulio likimas būtų nukreiptas tinkama linkme:
„Ekstremaliųjų situacijų platforma leistų dalyvauti visiems atitinkamiems dalyviams, galintiems svariai prisidėti prie visuotinio atsako. Tai turėtų apimti atitinkamus veikėjus iš visų pasaulio dalių, įskaitant privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę, techninius ekspertus, mokslininkus ir kitus. Generalinis sekretorius būtų atsakingas už tokių atitinkamų veikėjų nustatymą ir jų indėlio į reagavimą priežiūrą. (…)
Pradėjus veikti, ji (nepaprastųjų situacijų platforma) suburtų vadovus iš valstybių narių, Jungtinių Tautų sistemos, pagrindinių šalių grupių, tarptautinių finansų institucijų, regioninių įstaigų, pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus, specializuotų pramonės šakų ar mokslinių tyrimų institucijų ir kitus ekspertus (…).
Bet koks reagavimo mechanizmas turi užtikrinti, kad dalyvaujantys subjektai prisiimtų aiškius įsipareigojimus, kurie tiesiogiai ir nedelsiant padėtų pasauliniu mastu reaguoti į sudėtingą sukrėtimą. (…) Dalyviai turėtų prisiimti atsakomybę už šių įsipareigojimų vykdymą.“
Taigi generalinis sekretorius arba už jo stovintys ir valdžią turintys veikėjai savo nuožiūra pasirenka „norinčias dalyvauti vyriausybes“, institucijas, įmones ir organizacijas, kurios, kaip galima numanyti, savo galią ar reputaciją panaudos juos pakvietusiųjų interesais. Dalyviai, įskaitant dalyvaujančias vyriausybes, būtų priversti apeiti parlamentus ir prisiimti savanoriškus įsipareigojimus, už kuriuos jie būtų atsakingi. Mažai pinigų turinčios vyriausybės galėtų patirti dalyvaujančių tarptautinių finansinių organizacijų spaudimą, todėl jų parama priklausytų nuo konstruktyvaus požiūrio į nepaprastosios padėties platformos rekomendacijas, kurios neva yra tokios svarbios visam pasauliui.
Koronos krizė – sektinas pavyzdys
Kiekvienas, kuris, girdėdamas tuščias frazes ir planingą požiūrį, nevalingai pagalvoja apie koronaviruso krizės valdymą, mąsto teisingai. Korona ne kartą minima kaip geriausias sudėtingo pasaulinio sukrėtimo pavyzdys. Iš to galima pasimokyti:
„Nepaisant visų daugiašalės sistemos pastangų, pandemija parodė, kad nacionalinės vyriausybės ir pasaulinė daugiašalė sistema nesugebėjo veiksmingai susidoroti su šios ekstremalios situacijos mastu ir sudėtingumu. Dėl to pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo nepakankamai koordinuotas“.
Tai stulbinanti išvada, nes kur kas labiau stebina tai, kaip globaliai buvo koordinuojamas ir praktikuojamas vyriausybių bendravimas Kovido klausimais ir kaip visas pasaulis staiga įgyvendino daugiau ar mažiau tas pačias radikalias priemones, kurios anksčiau nebuvo įtrauktos į beveik jokį pandemijos planą. Tai iš dalies pavyko pasiekti tarptautinėms finansų organizacijoms, Pasaulio bankui ir TVF, suteikus pagalbos paskolas neturtingoms šalims su sąlyga, kad bus įvestas uždarymas ir kitos priemonės.
Jei jau būtų buvusios parengtos ekstremalių situacijų platformos, šis koordinavimas galėjo būti vykdomas gana atvirai. JAV vyriausybės, Gateso ir Rockefellerio fondų, Wellcome Trust, ES, Edelmano ryšių su visuomene agentūros, TVF ir Pasaulio banko, PSO, Charité ir Harvardo universitetų bei reikalavimus atitinkančių asociacijų atstovai būtų svarstę JT globoje ir pateikę „neįpareigojančias“ rekomendacijas, kurių įgyvendinimui vargu ar būtų galėjusi pasipriešinti kuri nors šalis.
Šis koordinavimo modelis, kuris taip puikiai pasiteisino per koronaviruso krizę ir buvo naudingas farmacijos bendrovėms ir tarptautinėms informacinių technologijų bendrovėms, turi būti formalizuotas ir taikomas visoms kitoms galimoms krizėms. Generalinio sekretoriaus trumpoje ataskaitoje pateiktas atviras galimų sudėtingų pasaulinių ekstremalių situacijų sąrašas:
- Didelio masto klimato ar aplinkosaugos įvykiai, sukeliantys didelius socialinius ir ekonominius sutrikimus ir (arba) aplinkos būklės pablogėjimą;
- Būsimos pandemijos, turinčios kaskadinį antrinį poveikį;
- didelio masto įvykiai, kai panaudojamas biologinis agentas (tyčia ar netyčia);
- Įvykiai, dėl kurių sutrinka pasauliniai prekių, žmonių ar finansų srautai;
- didelio masto destruktyvi ir (arba) griaunamoji veikla kibernetinėje erdvėje arba pasaulinio skaitmeninio ryšio sutrikimai;
- didelis įvykis kosmose, dėl kurio smarkiai sutrinka vienos ar daugiau svarbių sistemų veikimas Žemėje;
- nenumatyta rizika („juodoji gulbė“).
Išvada
Slaptai ir neinformuojant visuomenės, JT bus plečiamos į savotišką pasaulinę vyriausybę, kuri formaliai turėtų galėti teikti tik rekomendacijas, tačiau vis labiau taps įsakymais, naudojant visas įmanomas spaudimo formas. Tai kelia dar didesnį nerimą, nes sistemingai mažinant finansavimą JT tapo priklausomos nuo didelių korporacijų aukų ir savanoriškų didžiųjų valstybių narių įnašų. Todėl reikia nuogąstauti, kad kvazisavivaldos JT vyriausybė pirmiausia tarnaus jų interesams.
P.S. Jei jums kiltų mintis Ateities viršūnių susitikimo (angl. Future Summit) interneto svetainėje pasidomėti jame dalyvaujančiomis grupėmis ir bendrovėmis, kad susidarytumėte vaizdą, kam ateityje krizės atveju gali būti leista lemti pasaulio likimą, jums nepasiseks. Atrinktos organizacijos, turinčios teisę dalyvauti, nebus viešai skelbiamos. O derybos vyksta už uždarų durų.
P.P.S.: Norėdami apibūdinti šio įvykių reikšmę, prisiminkime teisės filosofo Carlo Schmitto žodžius:
„Suverenas yra tas, kuris priima sprendimą dėl nepaprastosios padėties. (…) valdžia įrodo, kad jai nebūtina būti teisingai, kad sukurtų teisę. (…) Išimtis yra įdomesnė už įprastą atvejį. Įprastas atvejis nieko neįrodo, išimtis įrodo viską; ji ne tik patvirtina taisyklę, taisyklė gyvena tik dėl išimties“.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. rugsėjo 9 d. pavadinimu “Es wird ernst: Der UN-Generalsekretär möchte jederzeit den globalen Notstand ausrufen können“ svetainėje “Geld und mehr“.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: screenshot
