Reprezentatyvi apklausa: dauguma pritaria taikai visose šalies dalyse / 89 proc. ukrainiečių nepritaria mobilizacijos amžiaus mažinimui / Vokietijos vyriausybė tiekia daugiau ginklų
Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. sausio 14 d. svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kijevas, (multipolar). Beveik trys ketvirtadaliai Ukrainos gyventojų ragina nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas su Rusija. Tokie yra naujausios reprezentatyvios apklausos, kurią atliko Ukrainos organizacija „Pažangios teisinės iniciatyvos“ (PPI), rezultatai. Apklausos duomenimis, 73,4 proc. respondentų pasirinko atsakymą „nedelsiant pradėti taikos derybas dėl kompromisinio sprendimo“, o likę 26,6 proc. apklaustųjų pasirinko kitą atsakymo variantą „tęsti karą, kol bus pasiektos 1991 m. valstybės sienos“. Skirstant pagal regionus, parama taikos deryboms didėja nuo vakarų iki rytų, tačiau visose Ukrainos dalyse ji pasiekė daugumą. Mažiausias pritarimas buvo šalies vakaruose 53,6 %, centrinėje Ukrainoje 69,4 %, sostinėje Kijeve 72,8 %, o šalies pietuose ir rytuose 91,3 %.
Apklausa atlikta 2024 m. gruodžio 19-24 d., joje dalyvavo beveik 5 100 pilnametystės sulaukusių ukrainiečių. Pranešama, kad pusė respondentų buvo apklausta asmeniškai, kita pusė – telefonu. Atsakingos organizacijos PPI teigimu, apklausa yra reprezentatyvi. Šie duomenys patvirtina Kijevo tarptautinio sociologijos instituto 2024 m. vasario mėn. atliktos panašios reprezentatyvios apklausos rezultatus, kai už taikos derybas pasisakė jau 72 proc. ukrainiečių.
Į klausimą, kokia taika užbaigtų karą, dauguma respondentų (33,4 proc.) atsakė: taika mainais į Vakarų saugumo garantijas. 27,7 proc. pasisakė už „taiką visomis sąlygomis“, kurią galima interpretuoti kaip kapituliacijos parafrazę. 19,9 proc. respondentų mano, kad taika būtų pasiekta mainais į Ukrainos deklaruojamą nesijungimą į NATO, o 10 proc. mano, kad Ukraina pasiektų taiką mainais į teritoriją. Tik 8,8 proc. respondentų mano, kad taika būtų pasiekta Ukrainai pasiekus „visišką pergalę“.
❗️Future Director of US National Intelligence Tulsi Gabbard Calls Zelensky a Dictator and His Government Authoritarian pic.twitter.com/WZXca08xv0
— Ignorance, the root and stem of all evil (@ivan_8848) November 16, 2024
Būsimoji JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard vadina Zelenskį diktatoriumi, o jo vyriausybę – autoritarine: „Pažiūrėkime, kokią demokratiją Zelenskis diegia Ukrainoje. Jis ne tik anksti įkalino savo politinius oponentus, bet ir uždraudė jų politines partijas. Paskui jis uždraudė visą žiniasklaidą, kurios nekontroliavo jis ir jo vyriausybė. Taigi nėra jokios žodžio laisvės ir jokios vietos politinei opozicijai.Tada jis užsipuolė religiją. Šioje šalyje nėra religijos laisvės. Jis uždarė antrą pagal dydį krikščionių bažnyčią šioje šalyje, prisidengdamas demokratija ir laisve? Kaip tai atspindi demokratiją, kurią turėjo omenyje mūsų įkūrėjai?Taigi galvojau – ir manau, kad kiekvienas žmogus, žiūrintis šį vaizdo įrašą, turėtų galvoti – apie tai, kokį žmogų jie pasirinko demokratijos vadovu.Matydami, kaip mūsų išrinkti atstovai jam ploja, turėtume susimąstyti. Taigi neturėtume stebėtis, jei būtent tai, jų manymu, ir yra demokratija. Taip pat neturėtume stebėtis jų veiksmais, kuriais jie kenkia mūsų pačių laisvėms ir demokratijai. Nes būtent tai ir vyksta.Visiems tai turėtų kelti nerimą, tačiau nereikėtų stebėtis, kad einama ta kryptimi, kuri visiškai neatspindi demokratijos. Ji labiau atstovauja diktatūrai arba autoritarinei valdžiai“.
Respondentų taip pat buvo klausiama, kaip jie vertina galimus kandidatus į prezidentus: Jei rinkimai vyktų dabar, 16,1 proc. respondentų balsuotų už dabartinį Ukrainos prezidentą Volodimirą Zelenskį. 24,3 proc. respondentų pirmenybę teiktų buvusiam kariuomenės vadui Valerijui Salušniui. Už buvusią vyriausybės vadovę Juliją Tymošenko balsuotų 12,6 proc. respondentų. Už buvusį prezidentą Petro Porošenką balsuotų 8,9 proc. respondentų, o už Kijevo merą Vitalijų Kličko – 5 proc.
Kitas apklausos klausimas buvo susijęs su galimu Ukrainos jaunuolių mobilizacijos į karinę tarnybą amžiaus sumažinimu nuo dabartinių 25 metų iki 18 metų. Šiam sumažinimui nepritaria 89 proc. ukrainiečių. Neseniai JAV politikai, tokie kaip valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Sulivanas ir išrinktojo prezidento Donaldo Trampo paskirtasis patarėjas saugumo klausimais Maikas Volcas (Mike Waltz), duodami interviu viešai pareiškė, kad Ukraina galėtų gerokai padidinti savo karių skaičių sumažindama mobilizacinį amžių iki 18 metų. Pasak transliuotojo „RBC Ukraina“, vėliau Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad „JAV partneriai“ bando juos „įtikinti“ sumažinti mobilizacinį amžių. Tačiau prezidentas V. Zelenskis tai atmeta, kol nebus tiekiama papildomų ginklų.
Per paskutinį „Ukrainos kontaktinės grupės“ susitikimą Ramšteino oro pajėgų bazėje Reino krašte-Pfalco žemėje sausio 9 d. JAV gynybos ministras Lloydas Austinas paskelbė apie papildomą 500 mln. dolerių vertės „saugumo paketą“ Ukrainai. Tai bus paskutinis Prezidento Džo Baideno (Joe Biden) vadovaujamos vyriausybės paketas. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (SPD) paskelbė apie valdomų raketų, skirtų oro gynybos sistemai „Iris-T“, tiekimą. Iš tikrųjų jos buvo užsakytos Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms, tačiau dabar bus perduotos tiesiogiai Kijevui. „Ukraina gali pasikliauti Vokietija“, – sakė Pistorius. Sausio 13 d. jis perdav ė Ukrainos kariuomenei naujai pagamintas vokiškas ratines haubicas. ZDF duomenimis, JAV iki šiol Ukrainai pateikė karinių prekių už beveik 63 mlrd. eurų, Vokietija – ginklų sistemų už 28 mlrd. eurų, o Jungtinė Karalystė – „karinės pagalbos“ už maždaug 9 mlrd. eurų.
Šis tekstas pasirodė 2025 m. sausio 14 d. pavadinimu „73 Prozent der Ukrainer für „sofortige Friedensverhandlungen““ svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Paveikslėlis: ekrano nuotrauka