Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. lapkričio 7 d. svetainėje apolut.
Hans-Jürgen Mülln
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nepaprastai pagirtinas žurnalisto Paulo Schreyerio dalies RKI posėdžio protokolų paskelbimas ir žurnalistės Ayos Velazquez ir kt. neredaguotos 4000 puslapių pilnos versijos kopijos paskelbimas daugeliu atžvilgių žymi lūžį. Protokolai visiškai aiškiai parodo, kad koronaviruso priemonių kritikai, kurie jau kelerius metus buvo šmeižiami kaip „sąmokslo teoretikai“, buvo ir tebėra teisūs. Daugybė kitų pavyzdžių iš naujausios istorijos ir politikos patvirtina banalų faktą, kad pirmiau už kiekvieną rimtą „sąmokslo teoretiką“ eina sąmokslo praktikai arba sąmokslo praktika. Tačiau „sąmokslo teoretikams“ rūpi ne noras būti teisiems, o noras atskleisti tiesą, t. y. išryškinti Vakarų imperializmo valdančiojo elito machinacijas, kurios turėjo likti tamsoje.
„Sąmokslo teoretikais“ šmeižiami ne tik nuo ‚koronos sąmokslo‘ laikų kritikai, kritikuojantys ne tik valdančiosios buržuazinės politinės viršūnėlės politinius sprendimus ir jų foną, iš jų išplaukiančias priemones, bet ir neaiškius įvykius, tokius kaip politiškai motyvuotos žmogžudystės, teroro aktai, korupcija ir Vakarų inicijuotų karų pateisinimas. Šį terminą po viešos Džono F. Kenedžio egzekucijos Dalase sugalvojo CŽV – tai buvo sąmoningai naudojamas stigmatizuojantis ginklas prieš oficialios, itin prieštaringos Warreno komisijos atlikto nužudymo tyrimo ataskaitos kritikus (raktinis žodis „ magiškoji kulka“), kuriuo jie turėjo būti paversti nepatikimais ir nutildyti.
Slaptoji diplomatija prieš „ žemesniąją klasę“
Šiandieninėje buržuazinėje klasinėje visuomenėje, paprastai vadinamoje „parlamentine demokratija“, viešpatavimo politika, kaip ir feodalizme, visada vyko ir tebevyksta valstybės saugomoje užslaptintoje veiklos sferoje, iš kurios buvo ir tebėra vykdoma slaptoji diplomatija prieš gyventojus[1]. Kai kas tai taip pat vadina „klasių kova iš viršaus“. Daugiau nei prieš šimtą metų Leninas veikale „Valstybė ir revoliucija“ išsakė tokią pastabą, kuri šiandien dar kartą pasitvirtina:
“Pažvelkite į bet kurią šalį, kurią valdo parlamentas, nuo Amerikos iki Šveicarijos, nuo Prancūzijos iki Anglijos, Norvegijos ir kitų: tikrieji ‚valstybiniai‘ reikalai vyksta užkulisiuose (…). Parlamentuose vyksta tik plepalai, ypač siekiant apgauti „žemesniają liaudį“[2]“.
Atsižvelgdamas į tai, tvirtinu, kad kuo mažiau demokratijos, tuo daugiau turi būti „sąmokslo teorijų“ ir „teoretikų“! Ypač tokioje apokaliptinėje buržuazinėje visuomenėje, kokia yra dabartinė Vokietija, kuri ir toliau save pristato kaip itin demokratišką. Tokioje totalitarinėje Vokietijoje, kurioje valdantieji politikai ir buržuazinių partijų kartelis jau seniai patys save apsitvėrė sienomis. Kaip viduramžių tvirtovėje!
Ryškus simbolis tam yra planuojamas griovys aplink Reichstagą Berlyne, kuris aiškiai skirtas apsaugoti valdantįjį politinį kartelį nuo priešo, t. y. nuo spontaniškų piliečių ar jų dalies išpuolių. Jis primena pilies griovį. Planas, kuris paskatino „Berliner Zeitung“ pateikti taiklų komentarą:
“Bundestagą ketinama apsaugoti viduramžių metodais: 150 metrų ilgio ir dviejų su puse metro gylio grioviu. Jis pažeis mūsų demokratiją”[3].
Vienas iš „sąmokslo teorijos“ stiliaus pavyzdžių yra demokratiškai neįteisinta ES Komisija, kuri jau daugelį metų vykdo kontrrevoliucinį planą, diktuojamą ir kontroliuojamą fašistinio transatlantinių milijardierių klubo, vadinamo „Pasaulio ekonomikos forumu“ (raktinis žodis – „Didysis pertvarkymas“). Kontrrevoliucinį planą, kurį dabar taip pat nuosekliai vykdo net JT, į kurias jau seniai infiltruota (raktinis žodis: JT darbotvarkė iki 2030 m.), ir jos suborganizacijos, pavyzdžiui, PSO (raktinis žodis: „Viena sveikata“), kaip ir ES (raktinis žodis: „Žaliasis kursas“): transatlantinių globalistų vykdomas įsitęsęs valstybinis perversmas iš viršaus, vadinamas pertvarka, prieš suverenią nacionalinę valstybę ir jos demokratinius bei socialinius pasiekimus. Tikslas: visiška kontrolė (įskaitant represijas), pasitelkiant skaitmeninį fašizmą, bent jau imperialistinių Vakarų šalyse. Neva pasaulio klimato ir sveikatos labui, bet ne žmonių, o siekiant išsaugoti kapitalą Vakaruose.
Valstybės monopolijų korupcijos atskleidimas
Šio klastingo plano įgyvendinimą lydi nuolatinis šantažas ir visokeriopa valstybinių monopolijų korupcija, kurios dalis jau ne slepiama, o viešai šlovinama. Kas šiame kontekste nepagalvotų apie ES Komisijos vadovę, CDU politikę von der Leyen, kuri kartu su savo draugu Albertu Bourla, farmacijos nusikalstamos organizacijos „Pfizer“[4] vadovu, pasisavino milijardus eurų Europos mokesčių mokėtojų pinigų (SMS žinutėmis!), skirtų milijonams neveiksmingų bei gyvybei pavojingų genų terapijos injekcijų pirkti, kad jas suleistų į apgautų Europos piliečių venas. Slaptai, ramiai ir tyliai.
Tikroje liaudies demokratijoje neturi būti jokių užslėptų veiklos sričių, nes kitaip tai nėra demokratija. Ten, kur trūksta skaidrumo ir viešumo, masių dalyvavimo ir įsitraukimo į demokratinį procesą, o politiniai atstovai valdo prieš savo rinkėjus, vienintelis svarbus sakinys yra 1783 m., likus vos šešeriems metams iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, paskelbtas Immanuelio Kanto, kuriuo šiandien kaip niekad svarbu vadovautis ir kuris – spėju – yra kiekvieno gero „sąmokslo teoretiko“ šūkis:
“Sapere aude! Turėk drąsos naudotis savo protu!”[5].
Taigi mes nekalbame apie tuos nesuskaičiuojamus neaiškius keistuolius, kurie per daug prisižiūrėjo „X failų“ filmų ir mano, kad kiekvienas politikas yra ateivių užgrobtas žmogus. Kalbame tik apie rimtus, nepaperkamus ir politiškai mąstančius žurnalistus, mokslininkus ir dokumentinių filmų kūrėjus, kurie imasi tiriamojo darbo ir kurie deda pastangas,
„kad atliekant tyrimus būtų atskleisti paslėpti faktai“. Taigi būdvardis tiriamasis reiškia „tiriantis, demaskuojantis ar atskleidžiantis“[6].
Tokie sąžiningi nepriklausomi tyrėjai kaip Julianas Assange’as, Seymouras Hershas, vokiečiakalbių šalių žurnalistai, tokie kaip Dirkas Pohlmannas, Mathias Bröckersas ar Paulas Schreyeris, taip pat norėčiau paminėti šveicarą Daniele’į Ganserį, ir tai tik keletas pavardžių, kurie nuoširdžiai trokšta pažinti ir bando pažvelgti į užkulisius, už storos uždangos, kurią propagandinis valdžios ir korporacinės žiniasklaidos kompleksas išaudė siekdamas apsaugoti valdančiuosius, valstybės saugomus politinius arkanus. Štai kodėl jie tokie pavojingi valdančiajai klasei. Priešingai nei buržuaziniai politikai ir didžiosios žiniasklaidos propagandistai, jie yra demokratai par excellence. Už tai daugelį metų anglosaksų kankintas ir mirtimi grasintas demaskuotojas Julianas Assange’as ir kiti sumokėjo ir tebemoka už tai labai didelę kainą.
Teorijos ir praktikos dialektika
Ši sąmokslo praktikos ir teorijos sąveika atspindi bendrą teorijos ir praktikos dialektiką. Minėtieji daug smerkiamieji yra svarbūs dinamiško proceso, kurio metu teoriškai apmąstomi realūs įvykiai ir kurio rezultatai savo ruožtu vertinami atsižvelgiant į pažangią praktiką ir tikrovę, varikliai. Rimtas „sąmokslo teoretikas“ yra kriminalistas, tyrėjas, atskleidžiantis iš pradžių dar tik įtariamus ryšius (beje, taip prasideda kiekviena mokslinė diskusija!).
Pirmiausia jis tiria pėdsakus, įtartinus požymius, vėliau iškelia hipotezę, stengiasi surinkti papildomų įrodymų, tarsi dėlionės gabalėlius, juos ne kartą dėlioja, bando susidaryti vientisą vaizdą. Tai tęsiasi tol, kol, idealiu atveju, pradinė prielaida visiškai pasitvirtina – tai nesibaigiantis tezės ir antitezės procesas, kurį nuolat lydi kvestionavimas ir falsifikavimas.
Kas nenori vadovautis Hegeliu, Marksu ir Engelsu, kai kalbama apie dialektiką, kad suprastų dialektinį procesą, tam siūloma susipažinti su kita šių laikų įžymybe. Užtenka pažvelgti vien į Johanną Wolfgangą Goethę, kad suprastume, apie ką kalbama. Šis rašė apie gamtos mokslų pažinimo procesą:
„Gamtos mokslai nuostabiai plėtėsi, bet jokiu būdu ne tolygiai ir net ne žingsnis po žingsnio, o kildami ir leisdamiesi, žengdami pirmyn ir atgal, tiesia linija arba spirale“[7].
Norimą reakcinį visuomenės „pertvarkymą“ įveikti padės dialektinis mąstymas, galima sakyti, ir holistinis vertinimas, taip pat politiniai įvykiai ir iš to išplaukiantys veiksmai – procesas, kurio pabaigoje bus revoliucija!
Šaltiniai ir pastabos
[1] Paprastai vengiu naudotis dezinformacijos ir šmeižto „enciklopedija“ Vikipedija. Tačiau šiuo atveju padarysiu išimtį: „Slaptoji politika (dar vadinama arkanine politika, iš lotyniškojo arcana imperii ‚valdovų paslaptis‘ arba ‚valdymo paslaptys‘) – tai politika, kuri vyksta slaptai, t. y. už visuomenės akių.“ Šis terminas reiškia valdančiosios partijos kartelio veiksmus, „kurių mastas ar tikslas yra slaptas arba slepiamas nuo visuomenės ir gyventojų ir kurie gali pasitarnauti valdymui įtvirtinti“. Iš: „Geheimpolitik“, wikipedia.org, žiūrėta 2024 m. rugsėjo 13 d.(https://de.wikipedia.org/wiki/Geheimpolitik).
[2] V. I. Leninas, Rinktiniai darbai trijuose tomuose, II tomas, Berlynas, 1970, p. 356.
[3] Burggraben vor dem Reichstag: Ein törichtes Projekt, das Angriffe heraufbeschwört, berliner-zeitung, 2024 m. vasario 27 d.(https://www.berliner-zeitung.de/open-source/burggraben-vor-dem-reichstag-berlin-toerichtes-projekt-das-angriffe-heraufbeschwoert-li.2190978).
[4] Current: New book on Pfizer reveals „greatest crime against humanity“ (Nauja knyga apie „Pfizer“ atskleidžia „didžiausią nusikaltimą žmonijai“), transition-news.org, 2024 m. spalio 25 d.(https://transition-news.org/neues-buch-uber-pfizer-offenbart-grosstes-verbrechen-gegen-die-menschheit) ir: Nauji įrodymai yra pribloškiantys: Naomi Wolf „The Pfizer Papers“, uncutnews.ch, 2024 m. lapkričio 1 d.(https://uncutnews.ch/die-neuen-beweise-sind-ueberwaeltigend-naomi-wolfs-die-pfizer-papiere/).
[5] Immanuel Kant, Beantwortung der Frage: Was ist Aufklärung?, in: Werke in zehn Bänden, ed. Wilhelm Weischedel, vol. 9 (Schriften zur Anthropologie, Geschichtsphilosophie, Politik und Pädagogik), Darmstadt 1971, p. 53.
[6] „Investigative“, wiktionary.org, žiūrėta 2024 m. rugsėjo 13 d.(https://de.wiktionary.org/wiki/investigativ).
[7] Iš: „Materialien zur Geschichte der Farbenlehre“, in: Goethe’s Complete Works in 36 Volumes, Complete Complete Edition, Stuttgart (J. G. Cotta’sche Buchhandlung/Gebrüder Kröner) n.d. (apie 1890 m.), t. 35, p. 46.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. lapkričio 7d. pavadinimu „Ohne „Verschwörungstheoretiker“ keine Demokratie!“ svetainėje apolut.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.