Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. liepos 1 d.
Gerd Held. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Ištrauka.
ES Komisija prieš Vokietiją pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Tačiau kalbama ne apie konkretaus ES Lisabonos sutarties straipsnio pažeidimą, o apie bendrą pretenziją į valdžią: ES Komisija nori, kad būtų nustatyta, jog Europos Teisingumo Teismas (ETT) yra aukščiausioji institucija visais Europos teisiniais klausimais. Todėl ES valstybių narių konstitucijos būtų pavaldžios ES sutartims. Tokiu būdu jų, kaip konstitucijų, galiojimas praktiškai būtų sustabdytas.Tačiau iš tikrųjų valstybės narės yra lemiamos ES susitariančiosios šalys. Tai reiškia, kad šių valstybių narių konstitucijos taip pat yra Europos teisės atraminiai ramsčiai. Tačiau dabar ES sutartys staiga turi tapti savarankiška konstitucija.
Taip valstybių narių suverenitetas būtų pakeistas ES institucijų suverenitetu. Pastarieji nuo šiol nustatys tolesnę raidą pagal savo kompetenciją. Nacionalinės valstybės taptų tik regioniniais naujos valstybės, vadinamos Europos Sąjunga, padaliniais. Tai būtų konstitucinis perversmas Europoje. Tai iš tiesų būtų nuvertimas, nes visa tai būtų vykdoma ne kaip demokratinis steigiamasis aktas, kurį priimtų atstovaujamoji, steigiamoji asamblėja, bet per užpakalines duris, taikant baudžiamąsias procedūras ir teismų sprendimus prieš atskiras ES valstybes nares. Kitaip tariant, būtų bandoma sukurti fait accompli, priimant individualius teisės aktus už galiojančios teisinės sistemos ribų. Turint tokią faktinę galią, konstitucinė pertvarka Europoje bus vykdoma piliečiams už nugaros.
ES institucijos veikia “ultra vires”
Būtina iš esmės persvarstyti Europos Sąjungos ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginčo aplinkybes. Tai yra esminis faktas: Europos sutartyse aiškiai numatyta, kad ES institucijos negali finansuoti valstybių narių. Europos centrinio banko (ECB) vyriausybės obligacijų pirkimo programos yra toks valstybinis finansavimas. Jei sudarant Lisabonos sutartį (ir Mastrichto sutartį prieš tai) būtų buvę paskelbta, kad ji įteisins tokias pirkimo programas ES, šios sutartys niekada nebūtų pasirašytos.
Tačiau pastaraisiais metais Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktikoje tai, kas buvo aiškiai neįtraukta, buvo paskelbta teise sutarties aiškinimo aktu – kitaip tariant, nebuvo bandoma pakeisti rašytinės teisės (sutarčių), bet vėliau rašytinė teisė buvo interpretuojama iš naujo. Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas (BVerfG) 2020 m. gegužės 5 d. sprendime, priešingai, primygtinai laikėsi Europos sutarčių pozicijos ir nusprendė, kad ECB obligacijų supirkimo programos ir jų patvirtinimas ETT nepatenka į ES veikimo teisinę sistemą. BVerfG įvertino ECB ir ETT veiksmus šioje byloje kaip vadinamuosius “ultra vires aktus”, t. y. aktus, kurie peržengia galiojančios teisės ribas. ESTT sprendimą BVerfG įvertino kaip “visiškai nesuprantamą” ir “objektyviai savavališką”.
Klaidinantis žodžio “Europos teisė” vartojimas
Šiandien dažnai vartojamas žodis “Europos teisė”. Susidaro įspūdis, kad egzistuoja kažkas panašaus į vieningą teisės aktų rinkinį, kuris yra identiškas ES institucijų reglamentavimo teisei ir kurį aiškina Liuksemburgo ETT, kaip paskutinės instancijos teismas. Iš tikrųjų ES institucijų reglamentavimo teisė yra subordinuota teisė, nes ji kyla iš ES sutarčių, kurių užsakovai yra nacionalinės konstitucinės valstybės. Jų konstitucinė teisė užima poziciją, iš kurios galima nustatyti ir nubausti ES institucijų kompetencijos viršijimą. Todėl nėra jokio automatizmo, pagal kurį ES teisei būtų teikiama visuotinė pirmenybė vien dėl to, kad ji taikoma didesnei geografinei teritorijai. Tačiau “Europa à la carte” grėsmė prilygsta šiai teisinės erdvės doktrinai. Dėl šios grėsmės ES valstybės narės konstitucinis teismas nuo šiol negalėtų atlikti jokios “ultra vires” peržiūros. (…)
Plėtojant ES sutarčių bendriją, valstybės narės iki šiol visada buvo normų kūrėjos. Tik tai, ką jie aiškiai perdavė ES institucijoms, buvo jų kompetencija. Todėl Europos Teisingumo Teismas gali priimti tam tikrus sprendimus, tačiau Europos teisėjai negali teigti, kad tai yra galutinis sprendimas dėl Europos teisės. Valstybės narės turi pasilikti teisę atmesti ES institucijų kėsinimąsi ir uzurpaciją, atsižvelgdamos į savo konstitucijų vientisumą. Būtent šia prasme Federalinis konstitucinis teismas 2020 m. gegužės mėn. sprendime priėmė teisingą sprendimą, kaip 2021 m. birželio 10 d. primena FAZ: “Pirmą kartą Karlsrūhė pritaikė per daugelį metų sukurtą teisinę figūrą – “ultra vires” kontrolę. Federalinio Konstitucinio Teismo požiūriu, jis įsigalioja tada, kai Europos institucija, įskaitant ETT, viršija valstybių narių jai suteiktus įgaliojimus.” Savo sprendimu BVerfG nepadarė nieko daugiau, kaip tik palaikė Europos teisėkūros principą, kai ES valstybės narės individualiai ir aiškiai deleguoja teisę.
Teisinės valstybės principų skilimas Europoje?
Sutarčių bendrijoje teisė kuriama susitariančiųjų šalių, šiuo atveju valstybių, rankose. Jei teismų sistemos srityje dabar būtų apsimesta, kad teisiškai egzistuoja unitarinė valstybė, Europoje įvyktų teisinės valstybės skilimas: egzistuotų ES teismų sistemos unitarinė valstybė, kurios būstinė būtų Liuksemburge, ir derybinė ES sutartinė vyriausybių vadovų ir ministrų tarybos bendruomenė. Tai atvertų kelią naujam teisminės valdžios (teismų) vadovaujančiam vaidmeniui Europos reikaluose – atstovaujamosios demokratijos renkamų parlamentų (įstatymų leidžiamosios valdžios) vaidmens sąskaita. Ar ES unitarinė valstybė bus teisėjų autokratija, kurios galios nebevaržys joks valdžių atskyrimas? 2021 m. birželio 10 d. FAZ dienraštyje (verslo skiltyje) paskelbtame komentare su antrašte “Valdžios klausimas” rašoma: “Ar Komisija nori teisinėmis priemonėmis iš skrybėlės ištraukti Europos federacinę valstybę? Kvaila net pradėti šią itin politinę ir ne teisinę diskusiją tokiu būdu.” (…)
Ar bus sustabdytas Vokietijos konstitucijos galiojimas?
Taigi gali atsitikti taip, kad Vokietija iš tikrųjų neteks savo konstitucijos (vokiškojo “Grundgesetz”), pati to nepastebėdama. Būtent Konstitucija dešimtmečius buvo geras pagrindas, kuris gelbėjo Federacinę Respubliką nuo avantiūrų ir nepamatuotų tikslų. Tokie tikslai dabar yra skirti tam, kad viskas būtų nušluota apgaulingu “Europos rekonstrukcijos” pavadinimu. Tai pasakytina ir apie ekonomiką bei finansų sistemą, nes čia atsisakoma vokiškos stabilumo kultūros – vardan fiktyvios ekonomikos per dirbtinį pinigų dauginimą ir skolų, kurių niekas nebegali realiai sumokėti. Taigi “daugiau Europos” reiškia “daugiau fikcijos” ekonomikos ir vyriausybės reikaluose. “Daugiau fikcijos” reiškia daugiau savivalės ir netvarumo, o tai veda mus prie krizinio režimo, kuris vyrauja šiais laikais.
Žmonės įprato, kad jų ankstesnė patirtis darbovietėse ir mokyklose, mieste ir kaime neteko prasmės. Dabar šią patirtį pakeitė klimato krizė ir “Corona” krizė. Iš esmės nuvertėja mūsų patirtis, tai pasakytina ir apie teisės sritį: konstitucijos tvirtumas atrodo nereikalingas. Jį pakeičia teismų galiojimo sferų “dydis”. Taigi, būtent dabartinės krizės sąlygomis atsiranda galimybė fiktyviu dirbtiniu “Europos teisės” konstruktu pakeisti tas konstitucijas, kuriomis šalys dešimtmečiais ir šimtmečiais galėjo įsitvirtinti ir vystytis. Dabar, matyt, atėjo valanda užduoti klausimą apie valdžią.
“Kas iš tikrųjų nori, kad Karlsrūhė (Vokietijos Konstitucinio Teismo būstinė) negalėtų prižiūrėti konstitucinės tapatybės Pagrindinio įstatymo ir ES sutarčių prasme, turėtų panaikinti Konstitucinį Teismą arba Vokietiją kaip suverenią valstybę.”
(Reinhardas Miuleris 2021 m. birželio 10 d. FAZ pagrindiniame straipsnyje)
___________________________________________________
Dr. rer. pol. Gerd Held
Politikos žurnalistas Berlyne. 2001-2006 m. įvairios esė “Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung”. Nuo 2007 m. daug rašė dienraščiui “Die Welt”, įskaitant 120 redakcinių straipsnių. Internetinės platformos “Die Achse des Guten” autorius, nuo 2016 m. pradžios – internetinės platformos “Tichys Einblick” rubrikos autorius. Iki 2017 m. dirbo Berlyno technikos universitete kaip privatus miestų ir regionų planavimo dėstytojas.
_________________________________________________
Šis tekstas pasirodė 2021 m. liepos 1 d. pavadinimu „Verfassungsumsturz in Europa (3)“ svetainėje https://www.achgut.com/
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.