Tikslas: keisti visuomenę ir mūsų savivaizdį
Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. liepos 6 d. reitschuster.de.
Iris Zukowski. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Komentaras sapereaude: mūsų tikslas visada buvo plėsti diskusijų erdvę. Prie to siekiama prisidėti ir šiuo įnašu. Straipsnis atspindi ne mūsų, o autorės nuomonę.
Nuo 2023 m. vidurio kiekvienas 14 metų ir vyresnis vaikas kartą per metus galės pakeisti lytį ir vardą civilinės metrikacijos įstaigoje. Įdomu tai, kad brendimo tapatybės krizės metu, kai kyla hormonų sukeltas nesaugumo jausmas – ar esi pakankamai patrauklus, stiprus kaip berniukas ar mergaitė – valstybė atveria teisinę galimybę paaugliams pasikeisti lytį. Paaugliams tai yra viliojantis sprendimas brendimo proceso metu, kai prasideda savęs pažinimo procesas. Jei tėvai nesusitaria, sprendimą priima šeimos teismas.
0,25 proc. visų vaikų, gimusių transseksualais
Susidaro įspūdis, kad translyčių asmenų darbotvarkė tarnauja humanitariniam tikslui – apsaugoti translyčius asmenis nuo socialinės atskirties. Vokietijos transseksualumo ir interseksualumo draugijos duomenimis, 0,25 proc. visų gimusių vaikų yra transseksualūs ir vystymosi eigoje negali arba gali tik iš dalies susitapatinti su gimtąja lytimi. 99,75 proc. visų vaikų gimsta aiškiai vyriškos arba moteriškos lyties ir identifikuojasi su savo lytimi. Bręsdami jie išsiugdo lyčiai būdingas vertybes, mintis, jausmus ir elgesį. Nuo lyties priklausantys hormonai, kurių skirtinga koncentracija jau embrioniniu laikotarpiu patenka į mūsų kūnus, lemia tipiškai vyriškus arba tipiškai moteriškus pagrindinius žmogaus smegenų modelius ir tarpusavio ryšius. Biocheminiai ir hormonų valdomi procesai lemia, kad vyrų ir moterų smegenys ir emocinis pasaulis yra skirtingi ir skiriasi iš prigimties. Iš šiuolaikinių smegenų tyrimų žinome, kad tipiškai moteriškus ir tipiškai vyriškus smegenų neuronų tinklus taip pat lydi lyties ypatumai, todėl mergaitės mėgsta žaisti su lėlėmis, o berniukai – su technologijomis, jei gali laisvai rinktis iš daugybės žaislų. Šie polinkiai yra biologiškai nulemti ir nepriklauso nuo auklėjimo. Tai nereiškia, kad mergaitės (nori) žaisti tik su lėlėmis, bet gali mėgautis ir futbolu, o berniukai (nori) žaisti ne tik su automobiliais, bet ir gaminti maistą.
Transseksualų darbotvarkė ignoruoja šiuos esminius biologinius veiksnius ir daugiausia dėmesio skiria mūsų vaikų socializacijai. Remdamiesi fiktyviais žmoniškumo ir transseksualų lygybės argumentais, mes turime atsisakyti natūralaus vyriško ir moteriško vaidmenų supratimo ir pakeisti ugdymą taip, kad mūsų vaikai augtų neutralios lyties. Kiekvienas vaikas turėtų suabejoti savo prigimtine lytine tapatybe, kad translyčiai vaikai galėtų rasti savo vietą visuomenėje. Logika, kuria politikai ir žiniasklaida apakina piliečius, sudaro įspūdį, kad transseksualumo problema yra nepaaiškinama ir gali paveikti kiekvieną vaiką. Tačiau transseksualumo reiškinys nėra nei nepaaiškinamas, nei būdingas kiekvienam vaikui.
Transseksualų arba translyčių asmenų dirginimas dėl jų lytinės tapatybės kyla ne dėl auklėjimo ar socializacijos patirties. Šio reiškinio priežastis yra ta, kad per embrioninį laikotarpį, vykstantį pirmajame nėštumo trečdalyje, buvo sutrikdyta tipiškai vyriška arba tipiškai moteriška hormoninė smegenų struktūra. Tai trumpas laikotarpis, per kurį embrione išsiskiria lyčiai būdingi hormonai, skatinantys lyčiai būdingą smegenų vystymąsi. Jei tuo metu būsima motina patiria didelį stresą, traumą, išsiskyrimą ar užpuolimą, hormonų išsiskyrimas embrione gali būti atidėtas arba slopinamas, todėl jie nepasiekia rudimentinių smegenų, o patenka į tuštumą. Embrionas toliau vystosi į berniuką ar mergaitę, tačiau jo smegenyse nesusiformuoja tipiškai vyriškos ar tipiškai moteriškos pagrindinės struktūros.
Transseksualumo reiškinys perkeliamas į išorę
Transseksualo vidinis konfliktas, kai jis negali susitapatinti su savo fizine lytimi, yra smegenų fiziologinis ypatumas, nepriklausantis nuo aplinkos ir socializacijos veiksnių vaikystėje. (Šaltinis čia).
Tačiau transseksualumo darbotvarkė perkelia transseksualumo reiškinį į išorę ir taip mus apgaudinėja. Mūsų visuomenė perauklėjama, kad atsisakytų vyro ir moters sąvokų ir laisvai pasirinktų lytį pagal savo norą. Kodėl valstybei ir globalistams taip svarbu giliai sutrikdyti 99,75 proc. visų vaikų prigimtinę lytinę tapatybę?
Žiniasklaidoje ir politikoje teigiama, kad dirbtinai sukūrus norimą lytį, išnyksta ir transseksualaus asmens vidinis disonansas, kai jis jaučiasi netinkamas savo kūne. Tačiau transseksualumas yra nulemtas smegenų fiziologijos embrioniniu laikotarpiu, todėl, nepaisant valstybinio perauklėjimo ir operacijų, ši problema išlieka gyvenimiška. To negalima ištaisyti pakeičiant išorę. Internete yra pranešimų apie nukentėjusius žmones, kurie, nepaisant “sėkmingos” operacijos, nesijautė išsivadavę iš vidinio konflikto, nepasitikėjimo savimi ir tapatybės krizės. Taip pat yra transseksualų, kuriems po metų ar dešimtmečių atliekama dar viena maratono operacija, kad jie vėl įgautų pradinę lytį. Lyties keitimo operacija ir hormonų vartojimas gali sušvelninti vidinį transseksualumo neatitikimą, bet jo neišspręsti. Visa, kas dirbtina, nesvarbu, ar tai būtų makštis, ar dirbtinė gimda, negali prilygti natūraliai išsivysčiusios kūno, proto ir dvasios sistemos pojūčiams ir galimybėms. Transseksualumas – tai gyvenimo užduotis, kurią nukentėjęs asmuo turi įvaldyti ir integruoti, visų pirma viduje, kad priimtų save.
Dėl 0,25 proc. visų naujagimių biologinio polinkio toksiška valstybė dabar skelbia, kad kitoniškumas yra norma, prie kurios visi žmonės turi prisitaikyti. Transseksualų darbotvarkė yra dehumanizacijos programa. Jei nuo ankstyvos vaikystės abejojama mūsų prigimtine lytine tapatybe (nors absoliučiai daugumai šis klausimas nekyla), sveiki vaikai tampa psichiškai sutrikę. Jei tėvai, mokytojai ir auklėtojai visus vaikus laiko neutraliais, auklėja juos “lyčiai neutraliai” ir užduoda mažyliams klausimą: “Tu berniukas ar mergaitė?” – net jei jų lytis akivaizdi, 99 proc. mūsų vaikų bus giliai sutrikę dėl savo lytinės tapatybės, ir mes žengsime milžiniškus žingsnius link dar ligotesnės, dehumanizuotos visuomenės, atskirtos nuo savo žmogiškumo šaknų.
Politikos įrankis
Transseksualumo darbotvarkės politika ir tikslai skirti ne transseksualumo priežastims ir integracijai, bet visuomenės ir mūsų kaip žmonių suvokimo pokyčiams. Visuotinis pasaulio pertvarkymas bus sukurtas keičiant mūsų žmogiškąją egzistenciją ir sąmonę – kontroliuojamas pasaulis, kuriame vaikai ateityje nebegalės užaugti stipriais vyrais ar moterimis. Jauniems tėvams translytiškumo darbotvarkė parduodama kaip humanitarinė ir švietėjiška, kaip “geriausias” dalykas, kurį jie gali padaryti savo atžaloms. Tai melas. Geriausia, ką gali padaryti tėvai, – su meile auklėdami vaiką, suteikti jam saugų pagrindą, kad maža mergaitė taptų stipria moterimi, o berniukas – stipriu vyru, arba transseksualus vaikas – pasitikinčiu savimi ir stipriu transseksualu.
Tapatybės nebuvimą, sumaištį ir ištrėmimą iš žmogaus būties sistemingai kuria galingi psichopatai, esantys pramonės ir politikos viršūnėse, griaudami natūralią žmogaus gyvenimo tvarką. Globalistai kuria sąlygas, kad jauni žmonės būtų pasirengę visiškai atsisakyti savo psichinės autonomijos ir individualumo, kad galėtų būti prijungti prie dirbtinio intelekto programų, paverčiančių juos kontroliuojamomis ir valdomomis biologinėmis mašinomis. Įtakingi muzikos industrijos ir pinigų elito atstovai jau dabar nurodo šią kryptį. Jie įtvirtina homo techno sąvoką, kuri neva yra pranašesnė už natūralų žmogų ir turėtų pakeisti bei išstumti homo sapiens.
Transseksualų darbotvarkė yra svarbi socialinė ir politinė priemonė, kuria siekiama sukurti sutrikusių ir iškrypusių asmenų distopiją. Sistema veikia prieš natūralią biologinę mūsų rūšies tvarką, prieš mūsų, kaip vyro ir moters, tėvų ir vaikų, tapatybę. Mūsų gebėjimas mylėti, sveika ir laiminga partnerystė, mūsų santykis su savo ir mus supančia gamta yra paprasčiausiai ištrinami melu, gerai skambančiais “zeitgeist” šūkiais ir žiniasklaidos tendencijomis. Kuriamas naujas žmogaus įvaizdis, kuris užtikrina kontroliuojančioms jėgoms absoliučią kontrolę ir didžiausią pelną žemėje, degeneruojant žmoniją. Federalinės vyriausybės finansuojamoje svetainėje FUMA, Fachstelle für Gender und Diversität NRW, piliečiams pateikiami atitinkami nurodymai, kaip pakeisti savo, kaip žmogaus, savivaizdį, ir parodoma, kokios normos dabar laikomos teisingomis: “Kiekvienas, kuris apie save sako: “Aš esu CIS vyras” arba “Aš esu CIS moteris”, aiškiai sako: aš žinau, kad mano požiūris į gyvenimą kaip vyro vyriškame kūne – kaip moters moteriškame kūne – nėra normalus.”
Dėl šių ir kitų pseudohumanitarinių nuodingos sistemos strategijų mūsų ateitis yra stumiama kryptimi, kuri negali būti dirbtinesnė ir labiau dehumanizuota.
Iris Zukowski, diplomuota psichologė, hipnoterapeutė ir negrožinės literatūros autorė : “Tai, kas šiandien mus linksmina, rytoj gali mus pražudyti” (Ruhland Verlag 2017 m.). Ji kelerius metus dėstė neuromarketingą, o nuo 2018 m. yra SOS iniciatorė, siekianti atkreipti dėmesį į toli siekiančius laisvai prieinamos pornografijos – dar vienos dehumanizacijos programos – padarinius.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. liepos 6 d. pavadinimu „Die Transgender-Verblendung oder „ein neues Menschenbild““ svetainėje reitschuster.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.