Incidentas Lenkijoje: žiniasklaida, Ukraina ir ginklų lobistai stumia Europą į eskalaciją

Big Reset Geopolitika Ideologijos kritika

Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. lapkričio6 6 d. tkp.at.

Thomas Oysmüller. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


Antradienį raketa pataikė į Lenkijos teritoriją, žuvo 2 lenkai. Žiniasklaida ir karo kurstytojai greitai surado kaltininką: Putinas. Trumpą laiką atrodė, kad įvyko didžiulė eskalacija. Tačiau dabar jau aišku, kad tai buvo Ukrainos raketa. 

Antradienį į Ukrainos infrastruktūrą buvo paleista apie 100 Rusijos raketų. Per bombardavimą viena raketa nukrito Lenkijos ir Ukrainos pasienio teritorijoje Lenkijoje. Žuvo du lenkai. Netrukus po to atrodė, kad Europoje prasidėjo visiška eskalacija. Ukraina iš karto pareiškė kaltinimus Rusijai. Būta aišku, “kad Rusijos raketos dabar pataikys ir į Lenkiją”. Visa kita būtų “sąmokslo teorija”, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Kuleba. Jis vis dar neištrynė atitinkamo tviterio įrašo, nors dabar net Lenkija daro prielaidą, kad nukrito Ukrainos raketa.

Ukrainiečių raketa nusileido Lenkijoje

Bet kas iš tikrųjų nutiko? Karo stebėtojas “Moon of Alabama” skaičiuoja sovietų gamybos ukrainietišką raketą, skirtą oro erdvės gynybos sistemai S-300. Šiuo metu tokias raketas naudoja Ukrainos kariuomenė. “Jų nominalus nuotolis oro gynybos režimu yra 75 kilometrai. Jei jis nepataikys į taikinį, nuolaužos greičiausiai nukris maždaug tokiu atstumu. Prcevodovas Lenkijoje (50.47099 platumos, 23.93432 ilgumos), į kurį nukrito raketa, yra maždaug už 70 km į šiaurę nuo Lvovo Ukrainoje”, – rašoma portale.

Trečiadienį Joe Bidenas, NATO ir kiti bandė nuraminti. Tuo tarpu Lenkija taip pat reliatyvizavo situaciją ir daro prielaidą, kad tai buvo Ukrainos raketa. Tikslios informacijos nepateikta, tačiau pirmiau pateikta analizė tikriausiai yra teisinga. Bet kokiu atveju visi, išskyrus pačią Ukrainą, dabar kalba apie ukrainietišką raketą. Tačiau per naktį nervai buvo įtempti, o Vakarų karo kurstytojai bandė sukelti visišką eskalaciją.

Ir vėl ypač daug dėmesio skyrė bulvarinė spauda. “Bild” iš karto paskelbė antraštę, kad “Rusijos raketa” pataikė į Lenkiją. Ši antraštė buvo išspausdinta net šiandienos spaudos leidinyje.

Panašias antraštes taip pat galima perskaityti šiandienos “Kronen Zeitung” ir “Kurier” leidiniuose. Tačiau ne tik pavieniai žurnalistai iš karto ” žinojo”, kad tai galėjo būti rusų išpuolis. FDP ginklų lobistė Marie-Agnes Strack-Zimmermann vakar vakare rašė:

“Rusijos raketos ne tik pataikė į Lenkiją, taigi ir į NATO teritoriją, bet ir nusinešė žmonių gyvybių. Tai Rusija, su kuria kai kurie čia akivaizdžiai ir absurdiškai vis dar “nori” derėtis.” Kremlius ir jo gyventojai turi pasiaiškinti dėl to”.

Beje, Bundestago gynybos komiteto pirmininkė prieš kurį laiką taip pat pasakė tokį sakinį: “Neskiepyti žmonės neturi terorizuoti daugumos kaip mažuma”. Austrijoje kai kurie politikai iš karto nusprendė, kad žino, kas už to stovi. Dialogą, po kurio gali likti apstulbęs, vedė Nacionalinės tarybos narys, žaliųjų frakcijos narys Georgas Bürstmayeris ir “Der Standard” žurnalistas Thomas Mayeris:

“Putinas neabejotinai eskaluoja situaciją, jis akivaizdžiai siekia didelės konfrontacijos su Europa.”
“Kol kas neaišku, kas paleido raketas, bet taip – ir mes to nepasirinkome – mes esame kare.”

Norisi prisiminti rusų anarchistą Petrą Kropotkiną. Daugiau nei prieš 100 metų jis rašė: “Advokatai ir laikraščių rašytojai trokšta karinės šlovės, ir nėra blogesnių karo kurstytojų už rašytojus.”

Tačiau iki trečiadienio popietės jaudulys jau buvo nuslūgęs. Lenkija nebenori aktyvuoti NATO 4 straipsnio, kaip buvo svarstoma naktį prieš tai. Tai leistų konsultuotis su aljansu, jei šalis narė manytų, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui. Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas taip pat bandė sušvelninti situaciją ir kalbėjo, kad Rusija neplanuoja “jokios agresijos prieš NATO”.

Tačiau jis ir toliau užtikrino Ukrainą, kad visapusiškai ją remia. Ginklų tiekimas ir karinė parama būtų “kelias į taiką”. Tai yra aiškus paramos ženklas Selenskiui, kuris ir toliau siekia žiaurios pergalės taikos ir nori susigrąžinti Krymą bei Donbasą. Tuo tarpu Ukraina ir toliau neigia, kad tai buvo jos raketa. Dabar ji reikalauja, kad Vakarų partneriai paaiškintų, kodėl raketą paleido ne rusai.


Šis tekstas pasirodė 2022 m. lapkričio 16 d. pavadinimu „Zwischenfall in Polen: Medien, Ukraine und Waffenlobbyisten treiben Europa in Eskalation“ svetainėje tkp.at.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.


Vaizdas 1GNC Miunsteris, Lenkija – NRF-IRF- VJTF (18695184239), CC BY 2.0

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.