Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. kovo 21 d. conservativewoman.co.uk/.
Stephen McMurray. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Tai antroji serijos dalis, kurioje pristatoma gyventojų skaičiaus kontrolės istorija ir dabartiniai depopuliacijos užmojai bei ketinimai. Pirmąją dalį galite perskaityti čia.
Vienas įtakingiausių pastarųjų 50 metų politikų Henris Kisindžeris (Henry Kissinger), kuris sakė, kad “pagyvenę žmonės yra nenaudingi valgytojai”, svarstė idėją panaudoti maistą gyventojų skaičiui kontroliuoti. Savo 1974 m. “Nacionalinio saugumo tyrimo memorandume 200” (angl. National Security Study Memorandum 200) jis nurodė keletą JAV strategiškai svarbių šalių, kurios, jo teigimu, turėjo problemų dėl gyventojų skaičiaus augimo, galinčio suteikti joms daugiau ekonominės ir karinės galios. Jis pasisakė už gimstamumo kontrolės programas šiose šalyse ir siūlė, kad jei jos to nepadarytų savo noru, pagalbos maistu nutraukimas joms galėtų būti paskata, kad jos to imtųsi.
Naudoti maistą kaip ginklą – ne tik idėja. 1917 m. Rusija taip pasielgė Turkestane, kur perėmė maisto gamybos ir paskirstymo kontrolę, dėl to kilo badas ir smarkiai sumažėjo vietinių gyventojų skaičius. JAV ir Kanados vyriausybės išžudė bizonų populiaciją, kad priverstų vietinius gyventojus paklusti badui.
Dabar daugelis, įskaitant ekonomistus, Volstrito veteranus, ūkininkus ir piliečių grupes, nerimauja, kad maisto tiekimo kontrolė vėl įgyvendinama siekiant kontroliuoti ir sumažinti gyventojų skaičių. FTB įspėjo, kad vykdomos kibernetinės atakos, kuriomis siekiama uždaryti ūkius.
Tokios įtakingos grupės kaip Jungtinės Karalystės Klimato kaitos komitetas ir Tarptautinė klimato kaitos komisija bei jų įtakojamos vyriausybės tvirtina, kad pagrindinis vadinamąją klimato krizę didinantis veiksnys yra CO2. Iš tikrųjų CO2 yra būtinas visai gyvybei. Jei CO2 kiekis smarkiai sumažės, sumažės augalų, kuriems CO2 reikalingas fotosintezei, ir dėl to nukentės visa maisto grandinė. Iš tikrųjų neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad siekiant “grynojo nulio”, pusė pasaulio gali badauti.
Ar todėl tiek daug pasaulio vyriausybių siekia pasiekti nulinį CO2 lygį (angl. Net Zero)?
Be suklastotos “klimato krizės”, dabar turime ir suklastotą “azoto krizę”. Azotas yra viena iš pagrindinių komercinių trąšų sudedamųjų dalių ir yra esminė maistinė medžiaga augalų augimui, tačiau per dideli jo kiekiai gali būti teršalai ir, pasak klimato krizės fanatikų, gali sukelti visuotinį atšilimą. ES integruotame maistinių medžiagų veiksmų plane siekiama 20 proc. sumažinti azoto trąšų kiekį. JT nori iki 2030 m. 50 proc. sumažinti azoto “atliekų” kiekį. Vieni iš tų, kuriems skirtas trąšų naudojimo mažinimo planas, yra Nyderlandų ūkininkai. Tironiškoji Nyderlandų vyriausybė planuoja priverstinai nupirkti iki 3 000 ūkių, kad sumažintų azoto išmetimą ir 50 proc. sumažintų galvijų skaičių. Kadangi Nyderlandai yra didžiausia maisto produktų eksportuotoja Europoje, tai turės neigiamos įtakos ne tik olandams, bet ir likusiai Europos daliai.
Tačiau ar iš tikrųjų kyla azoto krizė? Kaip ir vadinamosios klimato krizės atveju, įrodymai geriausiu atveju yra dviprasmiški, tačiau valdantieji manipuliuoja statistiniais duomenimis, kad šie atitiktų jų pačių tikslus. Nėra taip, kad jie nežinotų, kokių pasekmių gali turėti drastiškas komercinių trąšų naudojimo mažinimas: užtenka pažvelgti į Šri Lanką. Maisto produktų kainos išaugo 80 proc., atsirado didžiulis jų trūkumas, dėl kurio tūkstančiai beviltiškų žmonių apgulė prezidento rūmus, o prezidentui teko bėgti iš šalies.
Analizuojant dabartinius įvykius, ar tik dėl tam tikrų nesusijusių aplinkybių kyla grėsmė mūsų maisto produktų prieinamumui ir kainai, ar vis dėlto vyksta kažkas labiau nerimą keliančio?
Galbūt verta paminėti, kad, ūkininkams prievarta atiminėjant žemės ūkio paskirties žemę, Billas Gatesas dabar yra didžiausias JAV žemės ūkio paskirties žemės savininkas. Kadangi elitas stengiasi sumažinti mėsos vartojimą, B. Gatesas investuoja į sintetinę mėsą. Kadangi JAV labai trūko kūdikių mišinių, B. Gatesas investavo į dirbtinai gaminamą motinos pieną. Atrodo, kad elitas yra pasiryžęs monopolizuoti ir taip kontroliuoti maisto tiekimą.
Kiti įvykiai rodo, kad planuojamas puolimas prieš maisto tiekimą. JAV nuo 2021 m. 96 su maisto gamyba susiję objektai buvo apgadinti arba juose buvo sunaikinti naminiai paukščiai ar gyvuliai. Maisto perdirbimo įmonės naikinamos ne tik JAV. Jungtinėje Karalystėje gaisrai kilo Ealing, Gillingham, Bury St Edmunds, Bradford, Stoke-on-Trent, Harlow ir Kilkeel, Šiaurės Airijoje, esančiose įmonėse. Iš tiesų, panašu, kad tai pasaulinis reiškinys.
Be to, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių vyriausybės nurodė paskersti milijonus naminių paukščių dėl tariamų paukščių gripo protrūkių. Teigiama, kad nuo 2022 m. spalio mėn. Jungtinėje Karalystėje buvo 174 paukščių gripo protrūkiai. Jie diagnozuojami naudojant PGR testus, kurie, kaip žinome iš Kovido laikų, yra visiškai nepatikimi. Kalbant apie “Covid”, pasaulio vyriausybių įvesti uždarymai taip pat turėjo neigiamą ir visiškai nuspėjamą poveikį maisto tiekimo grandinėms.
Neseniai Jungtinės Karalystės prekybos centrai patyrė vis didėjantį šviežių vaisių ir daržovių trūkumą. Žiniasklaida iš pradžių bandė kaltinti nepalankias oro sąlygas Ispanijoje ir Maroke, iš kur importuojami produktai. Tačiau kituose pranešimuose teigiama, kad taip atsitiko ir dėl to, kad Jungtinės Karalystės ūkininkai, auginantys produkciją šiltnamiuose, negali sau leisti jų šildyti dėl didelių degalų kainų. Todėl įdomu, kad vyriausybė skiria ūkininkams vienkartines išmokas, kad jie apskritai paliktų ūkininkavimą ir atsisakytų savo žemės, kad jos nebebūtų galima naudoti žemės ūkio reikmėms, taip sumažindama maisto gamybai skirtos žemės plotą, nors galėtų pasiūlyti didesnę finansinę pagalbą ūkininkams ir maisto gamintojams, kad padidintų mūsų apsirūpinimo maistu saugumą.
Taip pat turime paklausti, kodėl energijos kainos yra tokios didelės. Priešingai nei pagrindinė žiniasklaida, kuri dėl to ir dėl visko kito kaltina karą Ukrainoje, taip yra dėl to, kad vyriausybė yra apsėsta grynojo nulio (angl. Net Zero) principo. Jie drastiškai mažina mūsų anglies gavybą ir planuoja iki 2024 m. spalio mėn. uždaryti visas anglimi kūrenamas elektrines bei nebeskatina jokių investicijų į iškastinį kurą. Vietoj to mes vis labiau pasikliaujame visiškai nepatikimu atsinaujinančiosios energijos sektoriumi.
Nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio iki 2022 m. trečiojo ketvirčio mūsų anglies gavyba sumažėjo 44 proc., tačiau importas padidėjo 34 proc. Taigi vyriausybė sąmoningai mažina mūsų pačių akmens anglių atsargas, kad pasiektų “grynojo nulio” tikslus, tuo pat metu importuodama daugiau, kad kompensuotų trūkumą, ir taip tyčiojasi iš savo aplinkosauginių teiginių, kartu užtikrindama, kad Britanijos gyventojai už energiją mokėtų daugiau. Per tą patį laikotarpį dujų eksportas išaugo 369 proc.: kodėl jos nebuvo panaudotos šalies viduje, kad sumažintų sparčiai augančias sąskaitas už energiją, su kuriomis pernai susidūrė visi, įskaitant maisto gamintojus? Be to, mūsų elektros eksportas padidėjo 771 proc., tačiau buvome įspėjami apie galimus elektros energijos tiekimo sutrikimus, o sąskaitos už elektrą tiek įmonėms, tiek namų ūkiams buvo milžiniškos.
Energijos kaina yra neatsiejama nuo maisto kainos, nes didelės energijos sąnaudos ūkininkams ir vežėjams reiškia dideles maisto kainas, o dabar ir jo trūkumą. Šioje vietoje verta pabrėžti dar vieną Henry Kissingerio citatą: “Kas kontroliuoja maisto tiekimą, kontroliuoja žmones; kas kontroliuoja energiją, gali kontroliuoti ištisus žemynus; kas kontroliuoja pinigus, gali kontroliuoti pasaulį”.
Kyla klausimas: ar visi šie įvykiai, darantys neigiamą poveikį maisto tiekimui, yra organizuoti? Neseniai Lydso universitete paskelbtas dokumentas gali būti pamokantis. Jis vadinasi “Racionavimas ir klimato kaitos švelninimas” (angl. Rationing and Climate Change Mitigation). Autoriai teigia, kad norint išvengti klimato kaitos būtų naudinga normuoti tiek maistą, tiek degalus. Jie giria, kad normavimas buvo sėkmingas karo metais, ir mano, kad būtų puiki idėja jį vėl įvesti. Jie pripažįsta, kad visuomenė vargu ar pritars šiai idėjai, jei manys, kad išteklių yra daug, tad ką jie siūlo? Jei išteklių trūkumo nėra, reikia sukurti kažko kito trūkumo iliuziją. Todėl jie teigia, kad trūksta anglies dioksido absorbentų. Taigi mums nebus leista išnaudoti visų išteklių ne todėl, kad jų nėra daug, bet todėl, kad mūsų planeta negali sugerti anglies dioksido, kurį išskiria juos naudojantys žmonės.
Autoriai supranta, kad reikės perauklėti visuomenę, kad ji patikėtų šiuo netikru išteklių trūkumu: “Norminimas šiuo atveju gali pareikalauti visuomenės informavimo kampanijos, kuri padėtų žmonėms atpažinti anglies dioksido absorbentų trūkumą, kad būtų aišku, jog neįvesime išteklių normavimo pertekliaus akivaizdoje”.
Taip pat reikės priversti mus pasijusti kaltais: “Antra, tai gali prireikti paremti ir moraliniais argumentais, pabrėžiant moralinį imperatyvą atsižvelgti į būsimas kartas ar bent jau dabartines jaunesnes kartas.”
Tai skamba įtartinai panašiai į elgesio psichologiją iš Kovido laikų. Tačiau šį kartą, užuot įtikinę mus, kad turime laikytis apribojimų, kad nenužudytume savo močiutės, jie nori, kad patikėtume, jog anglies dioksidas nužudys visus, o jei nesilaikysime apribojimų, nužudysime jaunus žmones.
Žinoma, jų planas būtų daug lengvesnis, jei vyriausybė sukurtų tikrą trūkumą, ką jie ir siūlo. Jie nori, kad vyriausybė uždarytų visas anglių kasyklas, sustabdytų naftos žvalgybą ir griežtai apribotų bet kokį iškastinio kuro pardavimą. Jie pripažįsta, kad tai sukels nepriteklių ir iš pradžių tai bus problema. Kad ją įveiktų, jie siūlo vyriausybei pasitelkti įprastą propagandą apie ateities kartų gyvybių gelbėjimą ir galiausiai naivi visuomenė ja patikės.
Jie taip pat siūlo sąmoningai sukelti maisto trūkumą: “Be griežtesnio iškastinio kuro reguliavimo, reguliavimas galėtų būti nukreiptas ir į kitas sritis. Pavyzdžiui, būtų galima uždrausti daug anglies dioksido į aplinką išskiriančius ūkininkavimo metodus ir gamyklinį gyvulių auginimą, o tai akivaizdžiai paveiktų maisto tiekimą”.
Ar tai nėra panašiau į mūsų dabartinę realybę, o ne į paprastą pasiūlymą ateičiai?
3 dalyje nagrinėsime, kaip vakcinos sukelia vaisingumo problemas.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. kovo 21 d. pavadinimu “The depopulation agenda, Part 2” svetainėje conservativewoman.co.uk/.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
