Prancūzijoje tęsiasi masiniai protestai prieš vyriausybę. Studentai palaiko darbininkus streikuose ir blokadose.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. kovo 29 d. jungewelt.de.
Raphaël Schmeller, Paryžius. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Prancūzijoje kuriama istorija. Antradienį, nepaisydami drastiškų valstybės valdžios bandymų įbauginti, milijonai žmonių visoje šalyje vėl išėjo į gatves. Darbuotojai užėmė oro uostus, geležinkelio stotis, naftos perdirbimo gamyklas, o privažiuojamieji keliai į didžiuosius miestus, pavyzdžiui, Reną, buvo visiškai užblokuoti. Prancūzai jau seniai nebereikalauja “tik” atšaukti “pensijų reformą”. Dabar tai kova už “geresnį pasaulį”, kaip paaiškino pietinės CGT 13 apygardos generalinis sekretorius Olivier Mateu. “Mūsų reikalas yra teisingas. Mes laimėsime, tuo galite būti tikri”, – rašė O. Mateu trumpųjų žinučių tarnyboje “Twitter”.
Paryžiuje, kur demonstravo keli šimtai tūkstančių žmonių, minia pilnutėlėje Respublikos aikštėje demonstracijos pradžioje garsiai šaukė: “Grève générale!” (Generalinis streikas!) ir “Macron, demisija!” (Macronai, atsistatydink!). Šią dieną taip pat prasidėjo masinė jaunimo mobilizacija. Manèsas Nadelis, ryškus studentų sąjungos “La Voix lycéenne” veidas, paaiškino, kad šiuo metu visoje šalyje iš 2 000 vidurinių mokyklų užimta 450: “Judėjimas stiprėja, praėjusią savaitę buvo užimta 400 įstaigų, o užpraeitą – 200.” Pasak jo, ypač svarbu tai, kad “vis daugiau mūsų eina prie piketų linijų ir padeda darbininkams blokuoti, pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamyklas”. Streikuojančių prancūzų negąsdina prezidentas Emmanuelis Macronas. “Jis bando lazda sumušti mobilizaciją, jam nepavyks, mes laimėsime”, – pareiškė penkiolikmetis Nadelis.
Iš tiesų, pirmadienio vakarą, antradienio protesto dienos proga, vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas paskelbė apie “precedento neturinčias saugumo pajėgas”, kurias sudaro “13 000 policininkų ir žandarų, įskaitant 5 500 Paryžiuje”. Vyriausybė jau dvi savaites stengiasi eskaluoti smurtą, kad įbaugintų gyventojus ir neleistų jiems dalyvauti protestuose. Tačiau akivaizdu, kad jai tai nepavyksta. Tiesą sakant, po “Amnesty International”, “Žurnalistų be sienų” ir Europos Tarybos dabar ir nevyriausybinė organizacija “Human Rights Watch” pasmerkė “pernelyg didelį policijos jėgos naudojimą Prancūzijoje” – E. Macronas, matyt, kaip niekada vienišas.
Nepaisant to, prezidentas atmeta bet kokį “kompromisą”. Netgi atnaujintą pasiūlymą dėl derybų, kurį pirmadienio rytą jam pateikė susivienijusios profesinės sąjungos, E. Macronas vidurdienį atmetė. Kita vertus, prezidentas spaudai sakė, kad jis yra “respublikinės tvarkos”, kuriai grėsmę kelia kairiųjų politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas, “garantas”. Jei dabar nieko nebus daroma, prancūzai per kitus prezidento rinkimus galės rinktis tik tarp “kairiojo ekstremizmo” ir “dešiniojo ekstremizmo”, sakė E. Macronas.
Ko nesupranta “tariamasis monarchas”: Prancūzai nenori laukti ketverių metų, kad juo atsikratytų. Tuo tarpu 72 proc. respondentų apie prezidentą turi blogą nuomonę – tai didžiausias rodiklis nuo pat jo atėjimo į valdžią 2017 m. – ir daugiau nei 80 proc. nori, kad vyriausybė žlugtų. Atsižvelgiant į dabartinių protestų mastą, tai gali įvykti greičiau, nei įtaria kai kurie Eliziejaus rūmų patarėjai.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. kovo 29 d. pavadinimu “Millionen gegen Macron” svetainėje jungewelt.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotraukoje: Geležinkelio darbuotojai demonstruoja ant bėgių Gare de Lyon stotyje Paryžiuje (2023 3 28).
