Graži atvirutė iš Stambulo

Bene labiausiai stebinantis ir svarbiausias šios konferencijos aspektas yra etosas, kuris persipynęs daugelyje diskusijų ir kalbų, kurias čia girdėjau per pastaruosius dvejus dienas. Konferenciją atidarė italų dainininkas Albano. Jo kalba buvo trumpa, sakyta anglų kalba su stipriu itališku akcentu, spontaniška ir su skoningu humoru. Pagrindinė jo žinia buvo taika ir meilė: „taika padeda žmonijai augti; mes kuriame kultūrą ir puikius dalykus. O svarbiausia – tai, kas suteikia prasmę viskam kitam, yra meilė.“

Skaityti daugiau

„Mūsų demokratija“: liaudies suvereniteto mirties patalas

Kad demokratija gali virsti daugumos tironija, žinojo jau Alexis de Tocqueville’is savo knygoje „Apie demokratiją Amerikoje“. Šiandien užtenka žiniasklaidos sukurtos daugumos – konglomerato pavidalo „teisingųjų pusės“. Demokratijos virtimas oligarchija – vadinkime ją valdžios elitu, nomenklatūra, giliąja valstybe ar dar kitaip – yra ne išimtis, o taisyklė, kaip jau prieš 100 metų žinojo Robertas Michelsas, pateikęs „geležinį oligarchijos dėsnį“.

Skaityti daugiau

„Ar iš to išeis istorija?“

Tačiau man šis susitikimas su Peteriu Bichseliu yra vienas iš klasikinių sinchroniškumų, su kuriais pastaraisiais metais susiduriu vis dažniau ir dažniau; sutankėję įvykiai, dviejų laiko gijų persidengimas mano erdvėje, kurių iš pradžių negaliu kategorizuoti, bet kurie iki šiol visada mane atvesdavo prie kažko prasmingo.

Skaityti daugiau