Andreas Rodenbeck. 2020 m. lapkričio 14 d.
Aš gyvenu Vilniuje nuo 1999-ųjų metų ir myliu šį miestą, ypač Užupį. Esu kilęs iš didelės darbininkų šeimos Vakarų Vokietijos kaime, studijavau vokiečių filologiją, filosofiją bei pedagogiką. Daug metų dėsčiau universitetuose ir mokyklose, dirbau fonduose ir didžiausioje tarptautinėje Vokietijos kultūros institucijoje. Mūsų vaikai užaugę, ir aš dabar turiu daugiau laiko: skaitymui ir mąstymui, ilgiems pasivažinėjimams dviračiais bei kitai veiklai.
Man demokratija nereiškia eiti į rinkimus kas ketveri ar penkeri metai. Man demokratija tai įsitraukimas į veiklą toje aplinkoje, kur gyvenu: savo gyvenamajame rajone ar bendruomenėje. Todėl Užupyje inicijavau open-space renginius, kurių tikslas buvo suburti vienminčius bendriems tikslams įgyvendinti. Mes suorganizavome didelę viešą Užupio kiemų šventę, pastatėme vietinius eismo ženklus ir tokiu būdu atsirado daugiau ramybės, įgyvendinome vietinės reikšmės daržo projektą, pravedėme kino filmų festivalį ir kt.
Kodėl įkūriau sapereaude.lt? Nes man rūpi: Vokietijoje svarstomas naujas įstatymo projektas. Jei Lietuva bus paskelbta rizikos zona, man bus leista aplankyti savo keturis brolius ir seseris Vokietijoje tik tuo atveju, jeigu būsiu paskiepytas. Paskiepytas vakcina, kuriai sukurti „įprastu laiku“ prireiktų mažiausiai aštuonerių metų! Tokio dalyko dar prieš metus negalėjome net įsivaizduoti.
Neneigiu, kad egzistuoja tokia liga – korona. Mane jaudina visa, kas susiję su šia liga, tačiau kur kas labiau neramina viešosios diskusijos erdvės susiaurėjimas. Prieš trisdešimt metų Vokietijos laikraščiuose vis dar vyko aštrios pro ir contra diskusijos, kurių šiandien pasigendu. Suprantu, kad prasidėjus epidemijai, buvo per mažai informacijos apie virusą, ir kad sprendimus reikėjo priimti greitai. Dabar mes apie koroną žinome kur kas daugiau ir todėl kyla įvairūs klausimai:
– Jeigu net (!) PSO patvirtina, kad Covid nėra pavojingesnis (IFR 0,14%) nei gripo virusas, kodėl tai neskelbiama plačiai?
– Kodėl viešojoje žiniasklaidoje buvo apšmeižti ir nutildyti garsūs, plačiai pripažinti mokslininkai?
– Kodėl Vokietijoje (taip pat ir Anglijoje) remiamasi virologo nuomone, kurio prognozės praeityje dažnai būdavo klaidingos ir kurio nepaperkamumas yra labai abejotinas.
– Žmogus paskutinėje vėžio stadijoje miršta nuo infekcijos, dažnai netgi būna pvz. gripas ir korona. Tačiau pagrindinė mirties priežastis, žinoma, vėžys. Kodėl, esant koronai, tai nepripažįstama? Kodėl mes neatskiriame vieno nuo kito – mirė žmogus, turėdamas koroną ar nuo koronos?
– Kodėl būtent Vokietijos parlamentas nusprendžia, kad turime pandemiją, ir kodėl niekas moksliškai ir skaidriai nepagrindžia šio sprendimo?
– Paskelbus izoliaciją (Lockdown) ženkliai buvo apribotos mūsų pagrindinės teisės: kodėl neatsižvelgiama, kokias pasekmes tai turės ateityje? Sergantys miršta, nes bijo kreiptis į ligoninę; darbuotojai praranda darbą, verslininkai bankrutuoja arba priversti uždaryti savo įmones; žalingų pasekmių sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Argi nebegalioja principas, kad gydymas neturi būti žalingesnis už jo pasekmes visai visuomenei?
– Kaip apsiginti nuo baimės, kurią taip stipriai kursto žiniasklaida? Ir kodėl remiamasi testu, kuris nėra patikimas ir taikytinas diagnozavimo tikslais (žr. informacinį lapelį!) – Kiekvienais metais Vokietijos ligoninėse nuo mikrobų miršta daugiau žmonių nei nuo Covid-19. Čia nekalbėsiu apie blogus mitybos įpročius ir panašiai. Kodėl tai nelaikoma problema ir kodėl nieko nedaroma, nors ir nereikalauja didelių investicijų ir kitų ,,drastiškų‘‘ priemonių?
– Kodėl mes skiriame šimtus milijonų (tiksliau valstybė skiria iš mokesčių mokėtojų pinigų) žmogui, kuris praturtėjo, prekiaudamas ne itin patikima programine įranga, ir kodėl jis žiūrimiausiu laiku per Vokietijos žinias gali paskelbti, kad ramybė įsivyraus tik tada, kai bus paskiepyti septyni milijardai planetos gyventojų? Vakcina, kurios pardavimas itin ženkliai padidins jo turtus?
– Kodėl nefinansuojami tyrimai, kurie padėtų priimti visai visuomenei naudingus sprendimus ?
– Kodėl niekur nerašoma, kad pasaulio turtingieji iš krizės gauna didžiulį pelną ir kaip tai padidins takoskyrą tarp turtingųjų ir sunkiai gyvenančiųjų?
Šį klausimų sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti.
Aš sąmoningai nepateikiu čia konkrečių pavardžių ir šaltinių, nes man apmaudu. Visa informacija, kuria remiuosi, yra lengvai prieinama (žinoma, daugiausia vokiečių kalba – vert. pastaba). Kodėl aš turiu jaustis dėl kažko kaltas ar teisintis, kai tuo tarpu anoje stovykloje priimami neskaidrūs ir jokiais rimtais argumentais nepagrįsti sprendimai?
Mes esame supriešinti net savo šeimose ir draugų tarpe. „Skaldyk ir valdyk“ bei „duonos ir žaidimų“ – šie posakiai tūkstantmečius buvo galingųjų įrankiai. Kai žmonės labai bijo, per trumpą laiką iš viršaus galima stumti didelius pokyčius. Mes vaikštome po tuščią tarsi apokalipsės ištiktą miestą, užsimaukšlinę kaukes, slepiančias mūsų emocijas ir jausmus, nors visi rimti tyrimai, atlikti iki 2019-ųjų metų įrodo, kad kaukės nuo virusų neapsaugo. Tuo labiau visi argumentai yra prieš kaukių dėvėjimą gryname ore! Taip pat nėra argumentuoto pagrindo uždaryti restoranus ir barus, jeigu juose laikomasi higienos reikalavimų.
Kodėl mes nebegalime žiūrėti vienas kitam į veidus? Ką visa tai reiškia? Ar kaukių dėvėjimas nerodo mūsų pasidavimo ir susitaikymo su esama padėtimi? Jei žmogus ką nors daro, vien bijodamas bausmės, o ne todėl, kad yra tuo įsitikinęs, kokia iš to nauda? Ar tokiu būdu nėra daromas poveikis mūsų sąmonei, ar nesiekiama paversti mūsų paklusniais pavaldiniais, kurie paklūsta bet kam, kas jiems nurodoma ?
Kodėl mes pasitikime filologiją ar žurnalistiką baigusiais faktų tikrintojais, kuriems mokama už jų nuomonę, o ne tarptautiniu mastu pripažintais mokslininkais, kuriems rūpi mūsų gerovė?
,,Vienas svarbiausių didingos Švietimo epochos postulatų buvo tai, kad argumentai išlieka argumentais, nepriklausomai nuo to, kas juos išsako‘‘. Ši puiki Slavoj Žižek citata man reiškia: atsikratyk savo išankstinių nuostatų, įdėmiai klausykis ir gilinkis į turinį. Nėra nieko blogiau, nei pernelyg greitos daromos išvados, neapsvarsčius visų galimų argumentų.
Kas suteikia vilčių? Jau daugelį metų Vokietijoje egzistuoja stipri alternatyvi žiniasklaida, teikianti nepriklausomą ir aukštos kokybės informaciją. Man patinka mokėti šiems portalams per „Crowdfoundinga“, nes žinau: jei ką nors gaunu „nemokamai“, tai aš esu prekė, ne tai, kas man siūloma.
Šios „alternatyvios“ žiniasklaidos priemonės darosi vis labiau įtakingos, nes tikrai reikia geros informacijos. Tai rodo ir knygos „Korona: netikras pavojus? Faktai ir skaičiai“ prof. Dr. Sucharitas Bhakdi ir dr. Karina Reiss, sėkmė. Nors ji nebuvo pristatoma ir analizuojama pagrindiniuose oficialiosios žiniasklaidos kanaluose, Vokietijoje ji tapo bestseleriu ir netrukus pasirodys ir lietuvių kalba. Tai rodo, kad mums nepakanka vienpusės informacijos, mums reikalinga žiniasklaidos įvairovė, perteikianti skirtingas nuomones. Nesant žiniasklaidos įvairovės, iškyla pavojus mūsų demokratijai. Žvilgsnis į kitos šalies ,,kiemą‘‘ gali padėti suprasti situaciją ir savo šalyje, taigi, Lietuvoje. Įsteigę www.sapereaude.lt, mes nenorime niekam primesti savo nuomonės. Kadangi neįsivaizduojamai stiprėjant google, facebook, youtube dominavimui bei šių medijų galimybėms cenzūruoti informaciją, ateityje bus vis sunkiau susidaryti realų tikrovės vaizdą, mes norime prisidėti prie dalinimosi informacija, kuri galbūt ne visada lengvai prieinama Lietuvoje. Čia turi vykti įrodymais pagrįsta ir pagarbi diskusija, užpildanti informacines spragas.
Taigi: sapere aude – išdrįsk mąstyti savo galva!
Andreas Rodenbeck, 2020 m. lapkričio 14 d.
PS: Jei kas man prieš metus būtų pasakęs, kad pradėsiu kurti naujienraštį, būčiau tik pasijuokęs. Man 50 metų. Visi mes mirsime. Atsigrįžę atgal gailėsimės tik to, ko neišdrįsome padaryti, nors mums tai buvo svarbu, o džiaugsimės tik savo drąsa kažko imtis, nors mūsų pastangų ir nevainikavo sėkmė.
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.