Kaip mąsto tie, kurie juokiasi
Tim Foyle. OffGuardian.
Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. kovo 12 d. Ištrauka.
Kodėl protingi ir mąstantys žmonės netiki, kad psichopatai rengia sąmokslą, kuriuo siekia manipuliuoti ir apgauti žmones? Kodėl jie taip aršiai neigia šią teoriją? Istorijoje visada buvo melagių, vagių, priekabiautojų ir narcizų, kurie sukėlė pražūtingus padarinius. Korupcijos ir nepaprastų vagysčių įrodymų gausu ir šiais laikais.
Visi žinome, kad politikai meluoja ir slepia savo ryšius, o juos supa korupcija. Žinome, kad dėl politinių draugysčių ir ryšių, lobizmo sistemos, korumpuotų institucijų, žiniasklaidos ir teismų praktiškai niekada nepavyksta pasiekti tikro teisingumo. Mes žinome, kad spauda retkarčiais kelia triukšmą apie šiuos dalykus, bet niekada nesiima rimtai jų tirti. Žinome, kad žvalgybos tarnybose ir teisėsaugos institucijose yra paplitę kvapą gniaužiančio masto nusižengimai ir kad teisingumo beveik niekada nesulaukiama. Žinome, kad vyriausybės nuolat ignoruoja arba pamina žmonių teises, aktyviai piktnaudžiauja ir netinkamai elgiasi su žmonėmis. Visa tai nėra paslaptis.
Tad ką būtent sąmokslo neigėjai atsisako pripažinti su tokiu užsidegimu, teisuoliškumu ir nuolaidžiavimu? Kodėl, nepaisant visų įrodymų, jie pašaipiai ir paniekinamai gina griūvančią iliuziją, kad „didieji ir gerieji“ yra kažkur ten viršuje, viską laiko savo rankose, rūpinasi tik mūsų gerove, yra skrupulingi, išmintingi ir nuoširdūs? Kad spauda tarnauja žmonėms ir tiesai, o ne sukčiams? Kad neteisybė po neteisybės atsiranda dėl klaidų ir aplaidumo, o ne dėl to baisaus žodžio – sąmokslo? Koks protingas žmogus galėtų toliau gyventi tokiame fantazijų pasaulyje?
Nesutariama tik dėl masto. Žmogus, kuriam nuoširdžiai įdomūs galingų psichopatų planai neapsiribos, pavyzdžiui, viena korporacija ar viena valstybe. Kodėl? Nes dėsningumai, matomi vienoje vietoje, egzistuoja ir visoje mitybos grandinėje. Tačiau sąmokslo neigėjai tvirtina, kad tai absurdas. Kodėl? Skausmingai akivaizdu, kad piramidinės visuomenės ir teisinės struktūros yra neabejotinai palankios psichopatams.
Taigi ką, kaip sąmokslo neigėjai įsivaizduoja, ką visą dieną veikia 70 milijonų ir daugiau psichopatų pasaulyje, kuriame visi turtai ir valdžia yra piramidės viršūnėje, o veiksmingiausios savybės, padedančios „laimėti“ šį žaidimą, yra negailestingumas ir amoralumas? Ar jie niekada nežaidė „Monopolio“? Psichopatai nesupranta tokių dalykų kaip sąžinė ir moralė.
Viskas, ką sociopatui reikia daryti, kad laimėtų šiame žaidime, yra viešai meluoti, o slaptai sąmokslauti. Kas gali būti paprasčiau? Kūdikis iš prigimties pasitiki tais, su kuriais atsiduria šalia, ir šis pasitikėjimas dažniausiai yra iš esmės pagrįstas. Kūdikis kitaip negalėtų išgyventi.
<…>
Kas atsitinka, kai mumyse glūdi vaikiškas poreikis, kuris niekada neišsivystė aukščiau savo pirminės išgyvenimo funkcijos – pasitikėti tais, kurie mūsų aplinkoje yra paprasčiausiai galingiausi ir veikliausi? Kai niekada iš tikrųjų neanalizavome savo psichikos ir giliai nesigilinome į tai, kuo iš tikrųjų tikime ir kodėl? Kai mūsų motyvacija pasitikėti kuo nors lieka nepaneigta? Kai filosofija paliekama filosofams?
<…>
Mano nuomone, būtent todėl sąmokslo neigėjai sugeba laikytis ir agresyviai ginti visiškai nelogišką fantaziją, kad virš tam tikro neapibrėžto visuomenės lygio korupcija, apgaulė, piktavališkumas ir narcisizmas kažkaip paslaptingai išnyksta. Kad kuo daugiau valdžios žmogus turi, tuo daugiau sąžiningumo jis demonstruoja. Šios vargšės suklaidintos sielos iš esmės tiki, kad ten, kur durys užkaltos, už jų stovi mamytė ir tėvelis ir sprendžia, kaip geriausiai užtikrinti, kad jų mažajam brangakmeniui amžinai būtų patogu, laiminga ir saugu. Tai yra pagrindinė, guodžianti iliuzija, sudaranti sąmokslo neigėjų mąstysenos pagrindą, supuvęs pamatas, ant kurio jie stato aukštą pasiteisinimo pilį, iš kurios pasipūtę tyčiojasi iš kitaip manančiųjų.
Tai paaiškina, kodėl sąmokslo neigėjai puola bet kokią užuominą, kad globėjo nebėra – kad už grotuotų durų slepiasi sociopatai, kurie mus visus visiškai niekina arba visiškai ignoruoja. Sąmokslo neigėjas bet kokį tokį pasiūlymą puola taip įnirtingai, tarsi nuo to priklausytų jo išlikimas – o tam tikra prasme, atsižvelgiant į jo nesąmoningą ir nesaugią psichiką, taip ir yra.
Jų gerovės, saugumo, komforto, netgi ateities jausmas yra visiškai (ir visiškai nesąmoningai) investuotas į šią fantaziją. Kūdikis niekada nesubrendo, ir kadangi jis to nesuvokia, jis aršiai puola bet kokią grėsmę šiam nesąmoningam ir pagrindiniam jo pasaulėžiūros aspektui.
Nuobodžiai dažnas sąmokslo neigėjų priekaištas: „tokio didelio sąmokslo negali būti“. Tokiam ekspertui paprasta atsakyti: kokio didelio? Didžiausios pasaulyje „medicininės“ korporacijos gali dešimtmečius spręsti teismines bylas kaip paprasčiausias verslo išlaidas dėl įvairių nusikaltimų – nuo neigiamų tyrimų rezultatų nuslėpimo iki daugybės žmogžudysčių, įvykdytų dėl nedeklaruotų tyrimų, ir milžiniškų nusikaltimų aplinkai. Vyriausybės be jokių pasekmių atlieka bjauriausius ir neįsivaizduojamus „eksperimentus“ (nusikaltimus) su savo žmonėmis. Politikai paprastai meluoja mums į akis, nesulaukdami jokių pasekmių.
Ir taip toliau ir taip toliau. Kuriuo tiksliai momentu sąmokslas tampa toks didelis, kad sociopatams būtų neįmanoma išsisukti, ir kodėl? Aš manau, kad tuo momentu, kai intelektas tampa priblokštas įvykių masto, ir instinktas vėl įsitaiso prie pažįstamo paguodžiančio tikėjimo, pažįstamo ir puoselėjamo nuo pirmos akimirkos, kai lūpos rado spenelį. Tikėjimas, kad kažkas kitas su tuo susitvarko – kad ten, kur pasaulis mums tampa nežinomas, egzistuoja galinga ir geranoriška žmogiškoji valdžia, kuria tereikia besąlygiškai tikėti, kad būtų užtikrintas amžinas emocinis saugumas.
<…>
Visiems, kurie turi įprotį tildyti klausimus keliančius, tyrinėjančius ir skeptiškai nusiteikusius žmones, ir pravardžiuoti juos kaip folijos kepuraites dėvinčius, paranojiškus, mokslą neigiančius Trumpo šalininkus, užduodu klausimą: kuo tikite jūs? Kuo tikite ir kodėl? Kaip atsitiko, kad, nors niekas nepasitiki vyriausybėmis, jūs, regis, be jokių abejonių pasitikite besikuriančiomis pasaulinio valdymo organizacijomis? Kodėl tai racionalu?
Jei pasitikite tokiomis organizacijomis, pagalvokite, kad šiuolaikiniame globaliame amžiuje šios organizacijos, kad ir kaip nepaprastai gerai pristatomos, yra tiesiog didingesnės vietinių versijų apraiškos, kuriomis, kaip žinome, negalime pasitikėti. Jos nėra mūsų tėvai ir nerodo ištikimybės žmogiškoms vertybėms. Nėra jokio pagrindo jais pasitikėti. <…> Šios organizacijos nepelnė jūsų pasitikėjimo niekuo kitu, išskyrus PR pinigus ir blizgantį melą. Tikroji valdžia, kaip visada, priklauso žmonėms.
<…>
Valdžia gadina. O šiandieniniame pasaulyje neteisingas ir nepagrįstas pasitikėjimas gali būti vienas didžiausių galios šaltinių. Egzistuoja didžiuliai nusikalstami sąmokslai. Įrodymai yra pribloškiantys. Šiuo metu vykdomų sąmokslų mastas nežinomas, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad naujajame pasauliniame amžiuje sociopatinis valdžios siekis mažėja.
<…>
Dabar, kaip niekada anksčiau, atėjo laikas pamiršti vaikiškus dalykus ir vaikiškus impulsus ir kaip suaugusiems žmonėms stoti į kovą, kad apsaugotume tikrųjų vaikų, kurie neturi kito pasirinkimo, kaip tik patikėti mums savo gyvybes, ateitį.
Šioje esė daugiausia dėmesio skirta tam, kas, mano nuomone, yra giliausias psichologinis sąmokslo neigimo veiksnys.
<…>
_________________________________________________
Šis tekstas pasirodė 2021 m. kovo 12 d. pavadinimu „On The Psychology Of The Conspiracy Denier“ svetainė OffGuardian.
