„Programuojama skaitmeninė valiuta“: Dar viena pakopa naujojo pasaulio link?

Big Reset Ekonomika Koronavirusas

Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. spalio 1 d. Ištrauka.

Kit Knightly. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator ir Martinui.

Karas su grynaisiais pinigais baigėsi: pinigus pakeis talonai, kontroliuojami valstybės. Remdamiesi Bitkoino modeliu, centriniai bankai planuoja gaminti savo „skaitmenines valiutas“. Tokiu būdu jie panaikins bet kokį likusį privatumą, sukurs visišką kiekvieno pavedimo kontrolę ir galės nuspręsti, kam paprasti žmonės turės teisę leisti savo pinigus.

Kai pasirodė Bitkoinas ir kitos pirmosios kriptovaliutos, jos buvo naudojamos kaip nepriklausoma ir alternatyvi finansinių sandorių priemonė, nepriklausanti nuo finansų agentūrų. Tačiau buvo tik laiko klausimas, kada ši idėja bus paimta, modifikuota ir panaudota valstybiniams reikalams. Dabar į Google.lt galite įrašyti „centrinių bankų skaitmeninės valiutos“: atsakas Bitcoinui.

Tiems, kurie niekada apie jas negirdėjo, „centrinių bankų skaitmeninės valiutos“ (CBDC) yra centrinių bankų kuriamos svaro, dolerio, euro ir t. t. elektroninės versijos. Kaip ir Bitkoinas (ir kitos kriptovaliutos), CBDC būtų visiškai skaitmeninė valiuta, kuri toliau tęstų karą su grynaisiais pinigais. Tačiau skirtumas nuo Bitkoino būtų tas, kad ši valiuta būtų be kriptografijos – ji neturėtų jokio užkodavimo, kuris išsaugotų sandorio anonimiškumą. Tiesą sakant, ji veiktų visiškai atvirkščiai – ji panaikintų pačią privatumo idėją.

Apie CBDC planus turbūt girdėjote mažai. Jie šiuo metu yra uždengti vykstančios „pandemijos“ naratyvu. Tačiau ši kampanija yra organizuojama jau kelis mėnesius. Šiandien apie tai yra parašę straipsnius ir Reuters, ir Financial Times. Tai ilgas, lėtas projektas, bet vis dėlto – projektas.

Ši idėja labiausiai yra pažengusi Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kinijos skaitmeninis Yuanis (valiuta) kuriamas nuo 2014 m. Jis yra nuolat ir plačiai testuojamas. Jungtinės Karalystės pastangos dar kol kas net neprilygsta Kinijai, tačiau kancleris Riši Sunakas (Rishi Sunak) aktyviai stumia į priekį skaitmeninį svarą, kurį spauda vadina Britkoinu. Kitos šalys, įskaitant Naująją Zelandiją, Australiją, Pietų Afriką ir Malaiziją, irgi stengiasi neatsilikti. JAV taip pat plėtoja šią idėją – Federalinių Rezervų vadovas Džeromas Pauelas (Jerome Powell) paskelbė, jog artimiausiu metu išleis išsamią ataskaitą apie „skaitmeninį dolerį“.

<…>

Daugumai žmonių nepatiktų, jeigu vyriausybė stebėtų visas jų išlaidas, tačiau tai tik pradžia. Bene baisiausia mintis yra ta, kad bet kuri būsima skaitmeninė valiuta turės būti „programuojama“. Tai reiškia, kad tie, kurie gamins šiuos pinigus, turės teisę kontroliuoti, kaip jie bus išleidžiami. Tai nėra asmeninė interpretacija ar „sąmokslo teorija“, užtenka pasiklausyti Agustino Karstenso, Tarptautinio Atsiskaitymų Banko Vadovo, kalbos:

Štai citata: „pagrindinis skirtumas tarp darbartinių kriptovaliutų ir CBDC yra tas, kad centrinis bankas turėtų absoliučią taisyklių ir nuostatų kontrolę, pagal kurią būtų nustatomas šios centrinio banko valiutos panaudojimas. Ir ji (CBDS) turėtų technologijas, kurios tai garantuotų.“ <…> Kitų žmonių pinigus jie pavers „savo atsakymybe“, todėl turės teisę juos kontroliuoti.

Birželio mėn. laikraštyje „Telegraph“ išspausdintame straipsnyje šios idėjos buvo pareikštos taip pat atvirai: „Skaitmeniniai pinigai galėtų būti užprogramuoti taip, kad būtų užtikrinta, jog jie būtų išleidžiami tik būtiniausioms prekėms arba prekėms, kurias darbdavys ar vyriausybė laiko svarbiomis.“ Toliau straipsnyje cituojamas BoE direktorius Tomas Muttonas: “Tai gali duoti tam tikrų visuomenei naudingų rezultatų, pavyzdžiui užkirsti kelią veiklai, kuri būtų socialiai žalinga.“

Vyriausybės ir darbdaviai užtikrintų, kad mūsų pinigai būtų naudojami tik „protingiems“ dalykams ir nebūtų naudojami „socialiai žalingiems“ tikslams? Nereikia daug vaizduotės, kad suprastumėte, kaip ši sistema galėtų pertvarkyti visuomenę į tikrą distopinį košmarą. Kinijoje šis procesas jau prasideda, ir tai vyksta labai subtiliai. Artėjant jų skaitmeninės valiutos pradžiai, jie pradėjo drausti visas kitas kriptovaliutas, kas pašalina konkurenciją. O dabar jau žinoma ir tai, kad skaitmeninis Yuanis bus programuojamas.

Vakarų požiūris tikriausiai bus ne toks tiesmukas, bet vis dėlto ne mažiau kontroliuojantis.

Britkoinas greičiausiai bus programuojamas tik „ypatingomis sąlygomis“. Pradedant, kaip rašo „Telegraph“, nuo valstybės išmokų. Jas bus leista naudoti tik „būtiniausioms reikmėms“. Taip pat pakankamai aišku, jog programuojamieji pinigai prisidės prie „sveikatos apsaugos“ – žmonėms bus draudžiama leisti šiuos valstybės pinigus cukrui, cigaretėms ar alkoholiui. <..>

Tačiau apskritai britų tironijos prigimtis yra neoficiali. Juk Jungtinės Karalystės vyriausybė darys didelį spektaklį, kuriame pareikš, jog pati neprogramuos šių pinigų (kaip kad daro Kinija…). Tačiau tuo pat metu juos „programuoti“ leis didelėms bendrovėms. Taigi, nors Kinijoje valstybė kontroliuoja skaitmeninį Yuanį, skaitmeninis svaras bus kontroliuojamas korporacijų ir naudojamas įtvirtinti valstybės ir korporacijų partnerystę, kuri apibrėš tikrąjį fašizmą.

Tikėtina, kad tai prasidės nedideliais, nuspėjamais būdais, skirtais „apriboti konkurenciją“. Pavyzdžiui, McDonalds neleis išleisti savo darbuotojams darbo užmokesčio Burger King restoranuose, ir atvirkščiai. Cola ir Pepsi. Starbucks ir Costa. Pagaunate mintį. Mes tapome „cancel culture“, lytinės tapatybės ir „skiepų už visuomenę“ amžiaus liudininkais. Įsivaizduokite, kaip prie to prisijungs programuojama valiuta. Įmonės galės „kovoti su neapykanta“ ir neleisti savo darbuotojams aukoti pinigų į „juodąjį sąrašą“ įtrauktoms politinėms partijoms, religinėms grupėms, labdaros organizacijoms ar pavieniams asmenims.

Kovido amžiuje matome, kaip knygų autoriai, aktoriai ir dainininkai vykdo pavojingų raganų medžioklę, tačiau įsivaizduokite pasaulį, kuriame įmonės galėtų „sugrupuoti tuos, kurie skleidžia dezinformaciją“, ir jiems uždrausti leisti savo darbo užmokestį remiant meno kūrinius, filmus, muziką ar knygas, kurios kritikuoja esančią sistemą.

Galbūt įmonės padarys taip, kad neskiepytiems darbuotojams bus taikomi didesni draudimai nei skiepytiems. Galbūt nevakcinuotas atlyginimas negalės būti išleistas kino teatruose ar naktiniuose klubuose, ir tai bus vardan „viruso plitimo stabdymo“.

<…>

Pasaulio ekonomikos forumas jau pristatė ateities viziją, kurioje žmonės „nieko neturės ir bus laimingi“. Prie to pridėkite karą prieš būsto nuosavybę ir pamatysite, kaip darbdaviai ir vyriausybės išmoka pinigus, kuriuos galima išleisti tik būsto nuomai, o ne pirkimui. O dar pridėkite besiformuojančią „aplinkos apsaugos idėją“. Pamatysite apribojimus: kiek pinigų galite išleisti benzinui, kiek plastikui ar mėsai. Tik X dolerių skrydžiams per metus. Tik Y svarų jautienai. Viskas planetos labui. Pinigai taps kuponų sistema, valdoma pagal korporacijų užgaidas.

Vos prieš dvejus metus visa tai būtų skambėję kaip sapnas ar paranoja, bet ar tikrai nustebtumėte šiais laikais pamatę tokį pasiūlymą „Guardian“ laikraštyje? Programuojamoje skaitmeninėje valiutoje būtų užkoduota galimybė kontroliuoti visą mūsų visuomenę. Atrodo, kad būtent link to ir eina naujasis pasaulis.

____________________________________________________

Šis tekstas pasirodė 2021 m. spalio 1 d. pavadinimu „“Programmable Digital Currency”: The next stage of the new normal?“ svetainėje off-guardian.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator ir Martinui.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht.

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.