Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. spalio 9 d.
Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Konstitucija, teisinė valstybė ir demokratija labiausiai nukentėjo nuo priemonių, kurių iki šiol ėmėsi daugumos Europos (išskyrus Skandinavijos) šalių politikai. Priemonės, kurios dabar naudojamos siekiant įgyvendinti priverstinį skiepijimą be skiepų prievolės, taip pat prieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą padarė Freiburgo konstitucinės teisės ekspertas profesorius Dr. Dietrichas Murswiekas (Dr. Dietrich Murswiek) teisiniame vertinime, kurią užsakė “Initiative freie Impfentscheidung e.V.” (asociacija “Iniciatyva laisvam sprendimui skiepytis”).
Visos “Corona” taisyklės, ypač 3G (vok. geimpft, genesen, getestet – paskiepytas, pasveikęs, testuotas) su mokamu testu, diskriminacija karantino prievolių akivaizdoje, taip pat kompensacijos už prarastas pajamas neskiepytiems asmenims neskyrimas, yra nesuderinamos su Pagrindiniu įstatymu (Konstitucija) ir pažeidžia paveiktų asmenų pagrindines teises. “Bet kokia neskiepytų asmenų diskriminacija turi būti nedelsiant panaikinta – ji paprasčiausiai prieštarauja Konstitucijai”, – sakė Murswiek.
2G ir 3G taisyklėmis nustatyti laisvės apribojimai nebegali būti pateisinami, todėl pažeidžia teisę į bendrą veiksmo laisvę bei kitas pagrindines teises. Oficialus šių priemonių tikslas – apriboti covid-19 atvejų skaičių, kad būtų išvengta intensyviosios terapijos skyrių perkrovos. Tačiau toks pavojus neegzistuoja.
Jei priemonėmis siekiama sumažinti sunkias ligų eigas ir mirtis, kalbama ne apie pavojaus išvengimą, o apie sveikatos apsaugos optimizavimą rizikos prevencijos prasme. Šiuo tikslu negali būti ribojama žmonių, kurie nėra atsakingi už šią riziką, laisvė. Pagal Konstituciją laisvė asmeniui garantuojama dėl jo žmogiškojo orumo. Ji negaunama iš valdžios institucijų tik tuomet, kai įrodoma, kad asmuo atitinka valstybės nustatytus nekenksmingumo kriterijus.
Skiepijimosi prievolė, vykdoma taikant esamas priemones, yra neproporcinga, nes drastiškai apriboja paveiktų asmenų apsisprendimo teisę, susijusią su jų fizine neliečiamybe, ir kelia galimą rimtą pavojų jų gyvybei ir sveikatai. Valstybė negali žmonių versti save saugoti nuo COVID-19. Versti žmones skiepytis dėl kitų saugumo neturi prasmės, nes pasiskiepiję jau yra apsaugoti skiepais.
Kompensacijos už prarastas pajamas neskiepytiems žmonėms, kurie turi karantinuotis, neskyrimas dar labiau apriboja laisves. Šia priemone valstybė itin aiškiai ir ciniškai apibrėžia skiepus kaip “vartus į laisvę”. Tai tampa būtina sąlyga naudotis laisvės teisėmis, nors tam nėra jokio konstitucinio pagrindo. Tai apverčia Konstitucijoje įtvirtintą laisvės suvokimą aukštyn kojomis: asmuo nebėra laisvas dėl savo žmogiškojo orumo, bet yra laisvas, nes paklūsta valstybės reikalavimui – reikalavimui pasiskiepyti.
Šiame teisiniame vertinime išdėstyti teisiniai principai analogiškai galioja Austrijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir kitose Europos šalyse, nes jie sudaro mūsų teisinių sistemų, kurios formaliai vis dar egzistuoja (nors faktiškai ir nebeveikia), pagrindus.
Vertinimą galima rasti “Initiative freie Impfentscheidung e.V.” interneto svetainėje:
https://impfentscheidung.online/wp-content/uploads/2021/10/Gutachten-Die-Verfassungswidrigkeit-des-indirekten-Corona-Impfzwangs.pdf. Taip pat pateikiama ir trumpa 100 puslapių teisinio vertinimo santrauka.
____________________________________________________
Šis tekstas pasirodė 2021 m. spalio 9 d. pavadinimu „Alle Benachteiligungen Ungeimpfter verfassungswidrig“ svetainėje www.tkp.at
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
