Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. spalio 2, atnaujinta 2021 m. gruodžio 14 d.
World Council for Health. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Tęsiantis Covid-19 pandemijai, daugelis asmenų ir šeimų susiduria su sunkiais pokalbiais, stresu ir įtempta psichine sveikata.
Daugelyje bendruomenių tokios temos, kaip vakcinos, karantinai, kaukės ir tai, kaip geriausiai valdyti dabartinę situaciją, tapo supriešinančios ir karštos. Svarbiausia nepamiršti, kad visi turime tą patį tikslą: išlikti sveikiems ir gyventi toliau kasdienį gyvenimą.
Tuo pačiu svarbu palaikyti atvirą bendravimą su artimaisiais, net kai pokalbis tampa sudėtingas. Pateikiame keletą patarimų, padėsiančių puoselėti sveikus pokalbius Covid pasaulyje:
1. Pirmiausia išklausykite
Būti išklausytam ir suprastam yra gilūs žmogaus poreikiai, ypač nelaimės metu. Covid-19 virusas sukėlė daug baimės ir nerimo, o šios emocijos daro įtaką pokalbių su artimaisiais pobūdžiui.
Kai žmonės jaučia baimę ir nerimą, jie veikia remdamiesi emocinėmis arba instinktyviosiomis smegenų dalimis. Tai yra normalu ir sveika, tačiau, jei artėjate prie sunkių pokalbių su mylimu žmogumi, išklausydami jo požiūrio nuraminsite jo baimę ir nerimą ir leisite jam kalbėtis iš racionalesnės smegenų dalies.
Keletas dalykų, kuriuos galite išbandyti:
- Kai jūsų mylimas žmogus su jumis kuo nors dalijasi, pabandykite jo mintis jam pakartoti savais žodžiais, ir tik tada atsakykite.
- Jei natūraliai esate linkęs pradėti pokalbį, pabandykite leisti mylimajam imtis iniciatyvos.
- Užduokite atvirus klausimus ir klausykite, kaip mylimas žmogus į juos atsako.
- Jei esate vienas iš tėvų, rodykite gerus klausymosi įgūdžius: palaikykite akių kontaktą, neblaškykite dėmesio ir užduokite klausimus, kurie paaiškina, o ne paneigia jūsų vaiko žodžius.
2. Svarbu vieta
Covid-19 krizės metu visi praleidome daug laiko savo namuose su tais pačiais žmonėmis. Jei pokalbiai namuose tapo nuobodūs ar emociškai įtempti, apsvarstykite galimybę susitikti su savo artimuoju kur nors kitur, kad pakeistumėte aplinką.
Keletas dalykų, kuriuos galite išbandyti:
- Pasivaikščiokite ir pasikalbėkite! Tyrimai rodo, kad vaikščiojimas gali turėti didžiulį teigiamą poveikį pokalbiams, įskaitant pažintinių procesų skatinimą, kūrybinį mąstymą ir pasitikėjimo bei bendradarbiavimo skatinimą.
- Išbandykite žaliasias erdves. Lauko aplinka yra neutrali teritorija būtiniems, bet nepatogiems pokalbiams.
- Jei jums sunkiai sekasi bendrauti su mylimu žmogumi įprastose vietose, pasiūlykite susitikti kitur, pavyzdžiui, kavinėje ar prekybos centre.
3. Nepraleiskite pokalbių
Puikūs pokalbiai prasideda nuo puikaus nusiteikimo. Niekas nemėgsta jaustis nustebęs, kai netikėtai pradedamas sunkus pokalbis. Nors sunkiu metu svarbu nevengti subtilių temų, taip pat svarbu prie jų prieiti lengvai. Nedideli pokalbiai skatina žmonių tarpusavio ryšį ir visas šalis nuteikia pozityviau.
Keletas dalykų, kuriuos galite išbandyti:
- “Kaip šiandien sekėsi prezentacija?” arba “Ar spėjai pabaigti tą knygą, kurią tau paskolinau?”.
- Stiprinkite savo ryšį kalbėdami apie bendrus dalykus, pavyzdžiui, pomėgius, orą, naujienas ar kitus bendrus interesus.
4. Patvirtinkite įsitikinimus ir patirtį
Asmeniniai įsitikinimai ir patirtis yra svarbi asmens tapatybės dalis, todėl sveiko pokalbio metu juos reikia pripažinti ir gerbti. Covid-19 metu daugelis žmonių turi tiesioginės patirties su užsikrėtusiu asmeniu arba galimai jie mąsto taip – “aš pasitikiu savo sveikatos priežiūros institucijomis”. Akivaizdu, kad šie dalykai daro įtaką jų suvokimui apie situaciją ir tai, kaip ją reikėtų spręsti. Todėl artėjant prie nepatogaus pokalbio svarbu parodyti, kad išgirdote ir supratote jų požiūrį.
Keletas dalykų, kuriuos galite išbandyti:
- Užduokite neutralių klausimų, kurie padėtų geriau suprasti jų patirtį ir įsitikinimus, stengdamiesi jų nepaneigti, t. y.: “Kas nutiko po teigiamo testo?” arba “Ar galite plačiau papasakoti, kodėl taip manote?”
- Užtikrinkite artimuosius užuojautos kupinais teiginiais, parodydami, kad juos išgirdote ir supratote, t. y. “Tai turėjo būti siaubinga.” arba “Suprantu, kodėl taip manai.” Bet nevartokite šių žodžių nenuoširdžiai, jei iš tiesų suprasti dar nepavyksta.
- Venkite sakyti žmogui, kad jis “klysta”. Vietoj to paprašykite paaiškinimo, t. y. “Kai sakote, kad vakcina yra “saugi”, ką turite omenyje?”.
5. Perduokite informaciją, o ne išvadas
Jei pasistengėte suprasti artimojo požiūrį ir norite pasidalyti savo mintimis tam tikru klausimu, geriausia tai daryti pateikiant paprastą informaciją. Žmonės geriau reaguoja, kai jiems leidžiama patiems daryti išvadas. Vis dėlto, jei norite pateikti informacijos kokia nors tema, pasirinkite šaltinius, kuriais jūsų artimasis pasitiki, ir pateikite ją neutraliu tonu.
Keletas dalykų, kuriuos galite išbandyti:
- Vietoj to, kad sakytumėte: “Ankstyvas gydymas yra geriausias būdas užbaigti Covid-19 krizę”, pabandykite pasakyti: “Ar matėte, kad ___ žurnalas paskelbė apžvalgą, kurioje 90 % tyrimų parodė teigiamą ankstyvo gydymo naudą?
- Užuot sakę: “Duomenys yra klaidinantys”, pabandykite: “Ligų kontrolės centras taiko skirtingus Covid-19 diagnozavimo kriterijus, priklausomai nuo to, ar esate paskiepytas, ar ne”.
6. Aptarkite idėjas, o ne asmenybes
Artimi santykiai atsiranda dėl ilgamečių bendrų džiaugsmų, išgyvenimų ir konfliktų. Per tą laiką daug sužinome apie vienas kito asmenybės bruožus, stipriąsias ir silpnąsias puses. Tačiau artėjant nepatogiam šeimyniniam pokalbiui svarbu, kad pokalbis būtų sutelktas į idėjas, o ne į asmenybės bruožus.
Keletas dalykų, kuriuos galite išbandyti:
- Venkite komentarų apie mylimo žmogaus asmenybės savybes, t. y.: Tu toks naivus, kai kalbama apie tokius dalykus.
- Jei mylimas žmogus įžeidinėja arba abejoja jūsų charakteriu, priminkite jam, kad tai pokalbiui nėra naudinga. Ir grąžinkite pokalbį prie aptariamo klausimo ar idėjos.
7. Žinokite, kada sustoti
Turbūt svarbiausias įgūdis, kai reikia orientuotis sudėtinguose pokalbiuose, yra žinoti, kada sustoti. Jei pokalbio metu jūs arba jūsų artimasis supyksite, imsite grasinti ar bijoti, tuomet pradėsite veikti vadovaudamiesi emocinėmis ir instinktyviomis smegenų dalimis, ir pokalbis taps neproduktyvus. Jei taip atsitinka, geriausia nutraukti pokalbį ir tęsti jį kitą kartą, kai abu būsite ramūs.
Ką galite išbandyti:
- Stebėkite savo emocijas, kai kalbate su mylimu žmogumi. Jei pastebite, kad keliate balsą arba jaučiatės emociškai įkaitę, pagarbiai paklauskite, ar galite tęsti pokalbį kitą kartą.
- Atkreipkite dėmesį į mylimo žmogaus emocijas. Jei pastebėsite, kad jis ima pykti arba pradeda užsipulti jus asmeniškai, neatsakykite jam tuo pačiu. Pagarbiai paklauskite, ar galėtumėte pasikalbėti kitą kartą, kai abu būsite ramūs.
Venkite apkrauti savo artimąjį informacija. Jei norite perteikti svarbią informaciją, pasirinkite vieną ar dvi dalis per pokalbį ir naudokitės abipusiai patikimais šaltiniais.
Galiausiai, labai svarbu patiems suvokti, kodėl mumyse kyla noras dalintis savo požiūriu su artimaisiais. Svarbu atskirti savo rūpestį artimųjų sveikata bei grėsmėmis visuomenės ateičiai ir mūsų asmeninį poreikį patiems būti išgirstiems, suprastiems, gerbiamiems. Viduje turėdami nepatenkintą pagarbos ar meilės poreikį ir šito neįsisąmoninę, nejučiomis galime paversti bet kokį keblų pokalbį su artimaisiais kovos lauku. Tuomet asmeninės nuoskaudos paima viršų ir užgožia atjautą bei nuoširdų norą apsaugoti, padėti. Taigi pokalbio metu pajutę norą laimėti, o ne padėti, turėtume sustoti ir prisiminti, jog pirminė ir svarbiausia šio pokalbio priežastis – meilė.
Daugiau žinių mokantis pagarbaus, nesmurtinio bendravimo galite rasti čia: https://www.youtube.com/watch?v=2TvvniiNTk8&t=24s (su vertimu į lietuvių kalbą)
Šis tekstas pasirodė 2021 m. gruodžio 14 d. pavadinimu „7 ways to foster a healthy conversation in a Covid world: Tips for families“ svetainėje World Council for Health.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Vaizdas Pixabay
