Asandžo byla liečia mus visus

Demokratija Ideologijos kritika

Jo pavyzdys rodo, kas gresia Vakarų žurnalistams, jei jie išdrįstų atskleisti karo nusikaltimus, kuriuos valstybės nori nuslėpti.

Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. birželio 20 d. freischwebende-intelligenz.org.

Milosz Matuschek Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


Šiandien “Wikileaks” įkūrėją Julianą Assange’ą reikia įsivaizduoti kaip palūžusį žmogų: Keletą metų praleistų ankštose patalpose Ekvadoro ambasadoje Londone, po to trejus metus kalint vienutėje Belmaršo kalėjime, kuris, pasak JT specialiojo pranešėjo Nilso Melzerio, buvo psichologinio kankinimo atvejis, ir galiausiai nesibaigiantis, varginantis parodomasis teismo procesas dėl ekstradicijos į JAV, kuris dabar turi būti laikomas pralaimėtu.

Teisiniu požiūriu teisinis procesas Anglijoje beveik baigtas; po galutinio apeliacinio skundo lieka vienintelė galimybė kreiptis į Strasbūrą, Europos Žmogaus Teisių Teismą. JAV laukia paskutinis teismo procesas, kaltinimas – 175 metai laisvės atėmimo už šnipinėjimą, be kita ko.

Tai būtų mirties nuosprendis Asandžui. Kiek žmogus gali ištverti?

Tačiau taip pat reikia galvoti apie Julianą Assange’ą kaip apie simbolį, kaip apie laisvės Vakaruose kriterijų. Šią savo kaip simbolio funkciją jis atlieka nepalaužiamas.

Iš Asandžo būklės galime spręsti apie spaudos laisvės būklę. Būtent čia JAV ir JK vyriausybės daro didžiausią klaidą: šiuo metu jos paverčia Asandžą kankiniu, o save – egzekutoriais ir vykdytojais.

Tai, kaip jie elgiasi su Julianu Assange’u, matant visam pasauliui, yra priesaika Vakarų vertybių bendruomenei: humanizmas, žmogaus teisės ir teisinė valstybė aukojamos dėl galios politikos.

O viso pasaulio vyriausybės tyli.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė J. Baerbock, dirbanti tarptautinės teisės srityje ir todėl gerai susipažinusi su kankinimų sąvoka, prieš rinkimus norėjo ginti J. Assange’ą, tačiau dabar, būdama vyriausybėje, staiga nemato reikalo imtis veiksmų.

Jie nori, kad J. Assange’as taptų bauginančiu pavyzdžiu: Štai kas jums, mieli žurnalistai, gresia, jei išdrįstumėte atskleisti karo nusikaltimus ar kitus nešvarius darbus, kuriuos jie mieliau matytų paslėptus už “arcana imperii” – valstybės paslapčių – barjero.

Karo nusikaltėliai Afganistane ir Irake, iki pat aukščiausių JAV ir Didžiosios Britanijos vadovų, iki šios dienos liko nenuteisti. Agresijos karai kurstytojams kelia mažesnę riziką nei kritiškai mąstantiems žurnalistams.

Kiekvienas, norintis ateityje atlikti savo kaip žurnalisto užduotį su tokiu radikaliu skaidrumu kaip J. Assange’as, turi susitaikyti su tuo, kad bus paskelbtas valstybės priešu, kuris nebeturi jokių teisių.

Asandžo byla yra mūsų laikų skandalas, akivaizdžiausia brutali neteisybė, įvykdyta asmeniui, didžiausia mūsų pačių vertybių išdavystė.

Kuo akivaizdžiau Julianas Assange’as tampa kankiniu už spaudos laisvę, tuo aiškiau visiems darosi, kad demokratijos ir teisinės valstybės sąvokos prarado prasmę.

Tikrai laisvuose Vakaruose pagal apibrėžimą negali būti disidentų; kas bando persekioti kitus už tai, kad skelbia tikrus faktus, aiškiai perėjo į kitą pusę ir demokratiją iškeitė į feodalinį valdymą.

Taip besielgiantys žmonės elgiasi iš panikos ir bejėgiškumo. Taip besielgiantys asmenys bijo, kad tiesa paaiškės ir jie bus patraukti atsakomybėn.

Taip ir bus. Jau Emile’is Zola, paskelbęs savo garsųjį “J’accuse”, žinojo, kad tiesa yra pakeliui ir niekas jos nesustabdys.


Šis tekstas pasirodė 2022 m. birželio 20 d. pavadinimu „Der Fall Assange betrifft uns alle“ svetainėje freischwebende-intelligenz.org.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.