Milosz Matuschek apie nekrofiliją, skolas ir bitkoinus.
Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. kovo 10 d. svetainėje “Freischwebende Intelligenz“.
Milosz Matuschek. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pastaba sapereaude: Gegužės 7-11 d. į Lietuvą turėtų atvykti Miloszas Matuschekas, vienas žinomiausių žurnalistų vokiškai kalbančiame pasaulyje. Gal turite idėjų ir pasiūlymų dėl renginių su Matušeku? Susisiekite el. paštu info@sapereaude.lt.
Gyvename daugybės krizių, nuolatinių krizių ir krizių akumuliacijos laikotarpiu. Mes daug ką matome ir pastebime, o naujausių krizių antraštės dažnai atsiduria laikraščių ir portalų viršūnėse. Bet kas, jei šios matomos krizės tėra foninė muzika, užgožianti daug didesnės krizės dundesį? Matomos krizės yra geras išsiblaškymo manevras – ir dar geresnis atpirkimo ožys. Krizių mišrainę galima lengvai išvirti į krizių troškinį, į kurį galima lengvai įmesti kitas problemas, tikintis, kad jos ištirps.
Visada esantis dramblys kambaryje (taigi ir visų krizių motina?) yra įsiskolinimas. Pasaulio skola tris kartus viršija pasaulio ekonomikos produkciją. Vokietijos skola siekia 2,5 trilijono eurų. JAV šis skaičius siekia beveik 35 trilijonus dolerių, arba 35 000 000 000 000 000 000. Vien 2023 m. JAV palūkanoms išleido gerus 700 mlrd. dolerių. Tai beveik tiek pat, kiek ji išleidžia savo kariuomenei – o pagal karines išlaidas ji yra absoliuti pasaulio lyderė. Metaforiškai kalbant, JAV per metus išleidžia 700 mlrd. dolerių kitoms šalims naikinti ir dar 700 mlrd. šauna į vėją. Nėra nieko, kas nekeltų nerimo dėl šių skolų kalnų: skolos dydis, palūkanų dydis, greitis, kuriuo pastaraisiais metais prisiimamos naujos skolos. Atrodo, kad ką tik išspausdintų pinigų orgijai nebus galo.
Įsiskolinimas – tai vergovė
Skolos turi daug aspektų. Tai daugiau nei tik neigiamas likutis banko sąskaitoje. Visuomenės lygmeniu ji dažnai reiškia kontrolės praradimą, gyvenimą ne pagal išgales, vieno didelio grąžinimo atidėjimą. Skolos atskleidžia gyvenimą ant pseudo stabilios žemės, kuri bet kada gali pasiduoti. Gyvenimas su kreditais – tai gyvenimas su nupirktu laiku. Skolų krizė simbolizuoja du socialinio dekadanso požymius: savęs vergavimą patogumui ir nuolatinį akivaizdžių dalykų slopinimą bei atidėliojimą. Gyvename pasaulyje, kuris skatina daugelį pasikliauti skolos mechanizmu. Politikai perka įvairias išmokas, taigi ir savo išrinkimą. Rinkėjai mėgsta balsuoti už tuos, kurie žada daugiausia išmokų. Tai sukuria abipusės saviapgaulės kolektyvą, kuriame visi suinteresuoti vis labiau nukelti tiesos momentą į ateitį, tikėdamiesi, kad karšta bulvė atsidurs pas ką nors kitą. Viena skolų tarnautojų karta skolą perduoda kitai kartai.
Karas prieš savo tautą
Tačiau tai veikia tik tol, kol yra kreditorių, kurie vis dar skolina skolininkui. Netgi JAV kai kurių reitingų agentūrų prognozės dabar yra niūrios. Kažkuriuo metu ateis momentas, kai skolos palūkanų nebebus galima padengti. Jokia valstybė negali spausdinti begalinio pinigų kiekio ar neribotai didinti mokesčių. Tuomet laukia bankrotas. O tada? Tada paprastai seka savotiškos skerdynės: skolų panaikinimas per infliaciją. Valstybinė pinigų sistema yra periodiškai pasikartojanti ekspropriacijos mašina, parazitinė sistema, kuri iš pradžių pavergia, o paskui nusavina taupančiuosius. Tai dažnai eufemistiškai vadinama “pinigų reforma”. Šiuo metu artėja dar viena tokia pinigų reforma – naujų centrinių bankų valiutų su papildomomis įmontuotomis, programuojamomis vergovės savybėmis, visiškos kontrolės sistema, įvedimas. Šiuo metu išgyvename paskutinį mirštančios sistemos atodūsį, kuri turi sutelkti visus išteklius, kad dar kartą išsigelbėtų ir pratęstų apgaulingą sistemą.
Nenuostabu, kad šis sistemos gelbėjimo bandymas pasireiškia krizėmis ir karais. Kaip kitaip tai galėtų būti? Krizės mygtuko paspaudimas į sistemą įlieja šviežių pinigų, bet kartu pagreitina sistemos nuosmukį. Krizės taip pat gali būti naudojamos dirbtinai sukelti “didįjį sistemos perkrovimą” (angl. great reset). Dabartinis scenarijus labiausiai primena bandymą “kontroliuojamai nusileisti avariniu būdu”. Dar vienas masinis eksperimentas su neaiškiu rezultatu. Pasak valdančiųjų, dėl ekspropriacijos ir sistemos pertvarkymo kaltas vis didėjantis krizių skaičius. Argi per pastaruosius kelerius metus to aiškiai nematote? Atrodo, kad kiekvienas sektorius – farmacijos, bankų, technologijų, ginkluotės – vienas po kito gurkšnoja paskutinį gurkšnį iš didžiųjų pinigų butelio, kol įvyks implozija.
Didžiausią skolų spiralės perversiją galima įžvelgti kare – labiausiai pinigus ryjančiame įvykyje. Skolose paskendęs pasaulis, kuris visada susiduria su koncentruotu neigiamu praeities poveikiu ateityje, yra pajėgus padaryti daug ką. Net savižudiškam, tariamai išlaisvinančiam smūgiui su įkainota savidestrukcija. Tie, kurie vengia tiesos, mieliau miršta, nei prisiima atsakomybę. Didžiulė skola (arba kaltė) provokuoja lengvabūdiškumą ir spekuliacijas, liepsnojantį idiotizmo pragarą, nes “dabar tai ir taip nesvarbu”. Skolos (ir kaltės) kalba yra tiek pat nihilistinė, kiek ir nekrofiliška.
Skolos yra visur, pradedant pinigais. Pinigai – tai ne spausdinta laisvė, o spausdinta vergovė. Dauguma pinigų į pasaulį patenka per pinigų kūrimo procesą kreditavimui. Taigi, kiekvieną kartą pirkdami keičiame skolos raštus. Skola nėra tik neatsiejama ekonominės sistemos dalis. Skola yra pinigų gyvybinė jėga. Džonas Pjerpontas Morganas, to paties pavadinimo banko įkūrėjas ir vienas turtingiausių to meto žmonių, teisingai sakė: “Tik auksas yra pinigai. Visa kita yra kreditas.” Šiandien tektų pasakyti: bitkoinas, kaip “skaitmeninis auksas”, taip pat yra pinigai. Auksas ir bitkoinas yra skolos vergovės pinigų sistemos priešininkai. Jie yra apsauga nuo infliacijos, o Bitkoino atveju – ir apsauga nuo ekspropriacijos, nes valstybė neturi techninės prieigos prie Bitkoino.
Taigi investiciniai sprendimai visada yra ir gyvenimo sprendimai. Viena vertus, vergovė, naikinimas ir nekrofilija, kita vertus, laisvė, konstruktyvios idėjos ir siekis gyventi. Dideli tektoniniai poslinkiai finansų sektoriuje verčia kiekvieną individą pasirinkti savo stovyklą. Atitinkamai netolimoje ateityje skirtumai bus dideli, ir tikėtina, kad matysime visuomenės skilimą į didžiulę neofeodalinių vergų daugumą ir vis didėjančią autonomiškų buržuazinių princų mažumą. Gali įvykti precedento neturintis visuomenės pertvarkymas.
Kurią pusę pasirinksite jūs?
Anądien gavau gražų skaitytojo laišką. Skaitytoja dėkojo man už tai, kad supažindinau ją su bitkoinais. Man, kaip publicistui, nėra nieko maloniau, kaip kai straipsnis paskatina mąstymo procesą ir priveda prie galimai gyvenimą keičiančių sprendimų. Taip, aš esu bitkoinų entuziastas, tai ne paslaptis. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. čia, tinklaraštyje, taip pat ne kartą rekomendavau “Relai” programėlę, kuri yra paprastas ir saugus būdas investuoti į “Bitcoin” (sutaupykite mokesčius su mano rekomendaciniu kodu REL54052). Tuo metu bitkoino vertė buvo mažesnė nei 20 000 dolerių. Taupymo planai arba periodinės investicijos yra ypač geras būdas pasinaudoti kainų svyravimais. Net jei kelias vis dar akmenuotas ir visada reikia planuoti nesėkmes: Nežinau geresnio būdo taikiai revoliucijai prieš anoniminę pinigų sistemą, pagrįstą sukčiavimu ir pavergimu. Nepamirškite: tai maratonas, o ne sprintas. Nepriklausomai nuo “Bitcoin & Co.”, linkiu visiems geros savimonės priimant saviveiksmingus sprendimus krizės metu.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. kovo 10 d. pavadinimu “Geld oder Leben? Das System braucht Ihren Tod, um zu überleben” svetainėje “Freischwebende Intelligenz“.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: Bitkoinas bulių režimu, via Twitter @christiaandefi.
