Miškų gaisrai ir ekonomikos teorija.
Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. birželio 28 d. tkp.at.
Prof. Dr. Christian Kreiß. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Australijos patirtis rodo: Ilgą laiką dirbtinai slopinant vietinius krūmynų gaisrus, susikaupia vis daugiau biomasės. Vienu metu kyla gaisras, kurio nebeįmanoma suvaldyti, ir jis padaro katastrofišką žalą, kuri yra daug didesnė nei reguliariai kylantys mažesni, lokalizuoti gaisrai.
Tas pats pasakytina ir apie ekonomiką. Jei nuosmukis ilgą laiką dirbtinai slopinamas, susikuria vis daugiau “zombių” įmonių – įmonių, neturinčių ekonominės egzistavimo prasmės. Atėjus kitam nuosmukiui, jis gali virsti nevaldomu nuosmukiu, depresija, panašia į 1929 m. Tokia pasaulinė ekonomikos krizė taip pat įtraukia į bedugnę daug produktyvių įmonių ir sukelia daug daugiau kančių nei daugelis įprastų mažesnių nuosmukių kartu sudėjus. Ar šiandien susiduriame su tokia nevaldoma pasauline ekonomikos krize?
Išmintinga gamta: griūtis ir mirtis yra gyvenimo dalis
Žymus ekonomikos istorikas Knutas Borchardtas (Knut Borchardt) savo ekonomikos istorijos paskaitoje Miuncheno LSMU 1980-aisiais, aiškindamas verslo ciklus, naudojo tokį paveikslėlį. [1] Australijoje nuolat kildavo krūmynų gaisrai. Todėl vyriausybė nusprendė kovoti su šiais miškų gaisrais, gerokai padidindama ugniagesių komandų skaičių. Tai pavyko. Daugelį metų vietinių miškų gaisrų beveik nebebuvo. Tačiau tada kilo toks didžiulis miško gaisras, kad ugniagesiai nebeturėjo jokių galimybių. Krūmų gaisras virto katastrofišku miškų gaisru. Šio vieno didelio gaisro padaryta žala buvo daug kartų didesnė nei daugelio mažų, regioniniu mastu ribotų krūmynų gaisrų.
Kas nutiko? Mažesnius, regioniniu mastu ribotus krūmynų gaisrus ekosistema gali įveikti gana gerai. Augalų sėklos ir gyvūnai gali atkeliauti iš nepažeistų kaimyninių vietovių ir vėl atgaivinti išdegusią teritoriją. Dar daugiau: kai kurios augalų rūšys sėklas išskiria tik esant aukštai temperatūrai, t. y. pirmiausia po miško gaisrų. [2] Todėl gamtoje miškų gaisrai planuojami labai išmintingai, jie beveik būtini. Naikinimas išmintingai suplanuotas gamtos cikle. Tada, kaip Feniksas iš pelenų, gali iškilti kažkas naujo, atsirasti jauni, švieži augalai, kurie atnaujins, atgaivins ir sustiprins ekosistemą. Nauja gyvybė gali atsirasti būtent todėl, kad sena sunaikinama ir atsiranda derlinga, pelenais tręšta dirva.
Tačiau politikai manė, kad yra protingesni už išmintingą gamtą, ir dėl šios puikybės arba sudėtingų procesų nesupratimo įvyko didelis blogis. Daugelį metų dirbtinai slopinant regioninius krūmynų gaisrus dėl žmogaus įsikišimo, susikaupė tiek daug degios biomasės, kad kilo neįsivaizduojamo dydžio gaisrų audra. Biomasės buvo tiesiog per daug. Žmonės nebegalėjo suvaldyti ugnies.
Miškų gaisrai ir ekonomikos teorija
Knutas Borchardtas tai pritaikė ekonominiam gyvenimui. Gerais ir klestinčiais metais klesti ir tos įmonės, kurios yra mažiau veiksmingos nei kitos, kurių produktai ar paslaugos yra mažiau geri nei kitų įmonių. Šios neefektyvios įmonės, kurių vadovai prastai vadovauja ir gamina prastus produktus, taip pat klesti bendro ekonominio pakilimo metu arba bent jau išgyvena, jas tarsi lydi bendra euforija. Tačiau ilgainiui būtų geriau, jei šios bendrovės žlugtų. Tai svarbi recesijų, ekonomikos nuosmukių užduotis. Žinoma, su tuo susiję žmonės dėl to nesidžiaugia, priešingai, tai sukelia sunkumų ir yra blogai nukentėjusiems asmenims.
Tačiau kokia būtų alternatyva? Jei šį ciklinį ekonomikos naikinimo procesą dirbtinai užkirsime vyriausybės jėga, kas nutiks tada? Tada susikaupia per daug “ekonominės biomasės”, per daug įmonių zombių, kaip šiandien būtų vadinama, “vaikščiojančių numirėlių”, įmonių, kurios iš tikrųjų jau seniai nebeturi ekonominės egzistavimo prasmės. Jei dėl politinių priemonių šių įmonių skaičius ir toliau augs, vieną dieną tai skaudžiai atsilieps: Tada kils ekonominis gaisras, depresija, kurios nebebus galima sustabdyti, nes tiesiog bus per daug netikrų įmonių, per daug netikros “ekonominės biomasės”, ir tada mūsų gali laukti panaši katastrofa kaip po 1929 m.
Taigi, svarbiausia yra tai, kad ekonomikos nuosmukiai yra priimtini. Leisti bankrutuoti. Venkite užsitęsusių nemokumo atvejų. Nepalaikykite dirbtinai įmonių, kurios jau seniai prarado savo ekonominę egzistavimo prasmę. Knutas Borchardtas pasisakė prieš tikėjimą aktyviu politiniu ekonominių procesų įgyvendinamumu ir rekomendavo daugiau kuklumo. Nuosmukiai, recesijos, ligos, kančios ir (įmonių) mirtis yra neatsiejama ekonominio gyvenimo dalis, neatsiejama jo dalis ir neturėtų būti dirbtinai šalinama. Sumažinti – taip, slopinti – ne.
Liga ir atsparumas
Tas pats pasakytina ir apie žmogaus ligų procesus. Kai vaikai serga vaikiškomis ligomis, karščiuoja, stiprėja imuninės jėgos. Karščiavimas – tai ne liga, o organizmo gynybos procesas nuo ankstesnės būsenos, kai kažkas buvo negerai. Jei antibiotikais slopinamas šis organizmo gynybos procesas, imuninės jėgos susilpnėja. Jei skiepijant slopinamos visos vaikų ligos, kurios, jei susergama tinkamu amžiumi, paprastai nėra pavojingos, vaikai neišsivysto arba išsivysto per silpnas natūralus imunitetas. Dėl to organizmas susilpnėja ir tampa jautresnis vėlesnėms ligoms, kurios vėliau dar labiau paūmėja. Jei vartojote per daug antibiotikų, tam tikru metu jie nebeveikia, bakterijos tampa jiems atsparios.
Tai taikoma ir ekonominiam gyvenimui. Jei per nuosmukius visada skiriami “antibiotikai”, krizę slopinantys vaistai, ekonomika susilpnėja ir tampa jautresnė dideliems perversmams.
Josepho Aloiso Schumpeterio kūrybinio naikinimo procesas
Labai panašiai savo 1942 m. knygoje “Kapitalizmas, socializmas ir demokratija” teigia austrų kilmės ekonomistas Josephas Aloisas Schumpeteris. [3] Skyriuje “Kūrybinio naikinimo procesas” jis kalba apie “pramoninės mutacijos procesą […], kuris nepaliaujamai iš vidaus keičia ekonominę struktūrą, nepaliaujamai naikina senąją ir nepaliaujamai kuria naują. Šis kūrybinio naikinimo procesas yra esminis kapitalizmo faktas.” Ekonominės plėtros “organiškas procesas” “turi būti suvokiamas kaip vaidmuo amžinoje kūrybinės destrukcijos audroje [… jis] negali būti suprantamas atskirai nuo jos ar net remiantis hipoteze, kad egzistuoja amžina ramybė”. [4] Schumpeteris griežtai pasisako už tai, kad ekonominiame gyvenime būtų leidžiama destrukcija, kad nebūtų be reikalo stabdomi ar užkertamas kelias naujiems, į ateitį orientuotiems dalykams.
Ko iš to išmokome?
Nieko. Nuo 2007-2009 m. finansų krizės tiek mūsų politikai, tiek centrinių bankų vadovai darė viską, kad išvengtų nuosmukio ir išlaikytų neproduktyvų verslą. Tiek centriniai bankai, tiek praktiškai visų pramoninių šalių politikai padarė viską, kad būtų sukurta kuo daugiau įmonių zombių. Nuo 2007 m. finansų krizės iki 2020 m. kovo mėn. beveik visi Vakarų šalių centriniai bankai nustatė mažesnes palūkanų normas nei kada nors anksčiau istorijoje. Tuo pat metu buvo spausdinami didžiuliai kiekiai naujų centrinio banko pinigų – daugiau nei kada nors anksčiau istorijoje. Ši istoriškai unikali mažų palūkanų normų politika lėmė, kad per pastaruosius 12 metų įmonės, turinčios daug skolų (tiksliau – didelį finansinį svertą, angl. high leverage), praktiškai nebankrutavo. Dėl to vis daugėja įmonių “zombių”. Nuo 2020 m. kovo mėn. prasidėjusio uždarymo laikotarpiu (angl. lockdown) centrinių bankų pinigų spaudimas vėl buvo smarkiai padidintas, todėl palūkanų normos pasiekė itin žemą lygį.
Nuo 2007-2009 m. finansų krizės, o ypač nuo 2020 m. kovo mėn. prasidėjus lockdownui, beveik visų Vakarų šalių vyriausybės prisiėmė daugiau skolų nei bet kada anksčiau. [5] Tai taip pat dirbtinai palaikė ekonomiką, dirbtinai ją skatino ir neleido atsikratyti neefektyvių įmonių. Po karo Ukrainoje skolų spiralė vėl sustiprėjo daugelyje valstybių, pavyzdžiui, vien Vokietijoje dėl 100 mlrd. eurų papildomų išlaidų ginkluotei.
Kokio dydžio yra problema?
Sunku įvertinti mastą. Bazelio tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) 2020 m. rugsėjo mėn. ataskaitoje apskaičiuota, kad zombių įmonių dalis išaugo nuo 4 % devintojo dešimtmečio pabaigoje iki 15 % 2017 m. [6] Tai buvo gerokai prieš uždarymus (angl. lockdown) ir Ukrainos krizę. 2020 m. gruodžio pabaigoje su darbdaviais susijęs Kelno institutas “Institut der deutschen Wirtschaft” paskelbė straipsnį “Corona: ar artėja Vokietijos ekonomikos zombifikacija?”. Jame ji atkreipė dėmesį į tuo metu atliktus įverčius dėl galimo Vokietijos įmonių nemokumo. Remiantis šiais duomenimis, ifo institutas apskaičiavo, kad 2020 m. 750 000 įmonių, arba maždaug penktadaliui visų Vokietijos įmonių, gresia bankrotas. DIHK apklausos duomenimis, šis skaičius siekė apie 350 000, t. y. dešimtadalį. Todėl “Creditreform” manė, kad 2021 m. buvo iki 800 000 pernelyg įsiskolinusių įmonių, kurios gali tapti “zombiais”. [7]
Tiesa ta, kad nuo 2020 m. kovo mėn. apribojimų (angl. lockdown) įmonių nemokumo atvejų labai sumažėjo. [8] Viena vertus, tai lėmė pasikeitusios nemokumo gairės, taip pat didelė vyriausybės parama įmonėms, pavyzdžiui, išmokos už sutrumpintą darbo laiką, kurias net ir šiandien gauti daug lengviau nei iki “Corona”. [9] 2020 ir 2021 m. įmonių nemokumo atvejų Vokietijoje buvo vidutiniškai 20-30 proc. mažiau nei 2018 m. ataskaitinių metų vidurkis, o 2022 m. sausio-gegužės mėn. – beveik 40 proc. mažiau nei 2018 m. ataskaitinių metų vidurkis, o tai rodo, kad Vokietijoje yra daug neišspręstų nemokumo atvejų ir dėl to daug įmonių zombėja. Jei visi šie nemokumo atvejai būtų likviduoti vienu metu, nedarbas tikriausiai labai padidėtų.
Kas bus?
Nuo 2007 m. tiek fiskalinės, tiek pinigų politikos srityje buvo daroma viskas, kad būtų užkirstas kelias kūrybinės destrukcijos procesui. Rezultatas: šiandien tikriausiai yra daugiau nei bet kada anksčiau įmonių zombių (ir valstybių zombių, t. y. valstybių, kurių ilgalaikės skolos yra netvariai didelės). Susikaupė didžiulis “ekonominės biomasės” kiekis. Dieve, padėk mums, jei ši “biomasė” pradės degti. Tai gali sukelti tokį miško gaisrą, kokio nematėme jau daug dešimtmečių, galbūt nuo 1929 m. Žvilgsnis į akcijų, obligacijų ir kriptovaliutų rinkų pokyčius nuo 2022 m. sausio pradžios leidžia numanyti, kas gali laukti. Mes šokame ant ugnikalnio.
Nuorodos:
[1] Plg. Borchardt, Knut, Wandlungen im Denken über wirtschaftliche Krisen, in: Über die Krise, Castelgandolfo-Gespräche 1885, Krzystof Michalski (red.), Klett Cotta Stuttgart 1986 m. Kaip teigiama tekste, Borchardtas šį vaizdingą apibūdinimą naudojo norėdamas paaiškinti popiežiui Castelgandolfo, popiežiaus vasaros rezidencijoje, kaip veikia ekonominiai ciklai. Tekste pateikiamas tekstas iš esmės atitinka paskaitoje žodžiu pateiktus paaiškinimus.
[2] Tinklalapyje www.wissen.de rašoma: “Kai kuriems Australijos augalams krūmų gaisrai yra netgi gyvybiškai svarbūs. Ugniniai augalai, vadinamieji pirofitai (iš graikų kalbos pyr = ugnis ir phytón = augalas), atveria sėklų kapsules tik esant dideliam karščiui. Po gaisro jie išleidžia sėklas, kurios patenka į šviežiais pelenais patręštą dirvą. Be to, šie augalai gauna daug gyvybiškai svarbios šviesos, nes anksčiau augę augalai iš esmės sudegė. Eukaliptus, 100 m aukščio milžiniškus medžius, nuo gaisro saugo jų žievė. Kai kurios eukaliptų rūšys po gaisro iš savo šakniagumbių išleidžia šviežiai žalias sėklas arba, paskatintos gaisro, išleidžia milijardus sėklų.” https://www.wissen.de/buschfeuer nuo 2022 6 13
[3] Schumpeter, Joseph Alois (2005 m., pirmą kartą paskelbtas 1942 m.): Kapitalizmas, socializmas ir demokratija, 8 leidimas, Tübingen, p. 134-142.
[4] Schumpeter op. cit. p.137f. Pabrėžta originale
[5] Tarptautinių finansų institutas (iif), “Global Debt Monitor”, 2022 m. gegužės 18 d.
[6] https://www.bis.org/publ/work882.pdf , peržiūrėta 2022 m. sausio mėn. zombių įmonės apibrėžiamos taip: “Šios zombių įmonės yra mažesnės, mažiau produktyvios, labiau įsiskolinusios, mažiau investuoja į fizinį ir nematerialųjį kapitalą, mažina savo turtą, skolas ir užimtumą. Jų veiklos rezultatai pablogėja likus keleriems metams iki zombifikacijos ir vėlesniais metais išlieka gerokai prastesni nei įmonių, kurios nėra zombiai.”
[7] https://www.iwkoeln.de/fileadmin/user_upload/Studien/Kurzberichte/PDF/2020/IW-Kurzbericht_2020_Zombiefizierung.pdf
[8] https://www.creditsafe.com/de/de/wirtschaftsauskunft/wissenswertes/firmeninsolvenzen-deutschland.html#Indu
[9] https://www.bundesregierung.de/breg-de/suche/kurzarbeitergeld-corona-2003908: “Specialiosios taisyklės bus pratęstos – ir toliau lengviau gauti trumpalaikę pašalpą”, paskelbta 2022 3 31.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. birželio 28 d. pavadinimu „Unterdrückte Bereinigungen, Zombie-Unternehmen und schöpferische Zerstörung: Vor unkontrollierbarer Weltwirtschaftskrise ?“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Vaizdas pagal Ylvers on Pixabay