Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. rugsėjo11 d. tkp.at.
Dr. Peteris F. Mayeris. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pastaba sapereaude: straipsnis neatspindi mūsų nuomonės visais aspektais. Nepaisant to, manome, kad svarbu pateikti forumo ataskaitą, kad būtų galima geriau suprasti geopolitinius pokyčius.
Pastarųjų dvejų su puse metų įvykiai, ypač karo Ukrainoje eskalavimas ir didėjanti įtampa aplink Taivaną, kaip niekada anksčiau paspartino vienpolės pasaulio tvarkos transformaciją į daugiapolę. Pasaulio pietų valstybės intensyviau bendradarbiauja, o tokie aljansai kaip BRICS plius ar Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija patiria didelį antplūdį.
Vienas iš pokyčių rodiklių – ketvirtadienį pasibaigęs 2022 m. Rytų ekonomikos forumas (EEF, Eastern Economic Forum), kuriame dalyvavo apie 60 šalių delegatai, įskaitant labai aukšto rango atstovus, pavyzdžiui, Rusijos prezidentą.
Taip pat kalbėjo buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri tarptautiniu mastu vertinama kaip diplomatė ir energetikos ekspertė. Dabar ji gyvena Libane, kad išvengtų grasinimų mirtimi ir priešiškumo gimtojoje šalyje. Kadangi ji turi tarptautinį svorį, ją taip pat mini brazilų tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Pepe Escobaras, kuris, be kita ko, yra “Asia Times” vyriausiasis redaktorius ir nepriklausomas geopolitikos analitikas, besispecializuojantis Eurazijos srityje. Pateikiame jo ataskaitą, kuri pirmą kartą pasirodė žurnale “The Cradle”:
Vladivostoke, Rusijos Ramiojo vandenyno regione, formuojasi Azijos ateitis (angl. Asia’s future takes shape in Vladivostok, the Russian Pacific)
Vladivostoke vykstantis Rytų ekonomikos forumas (EEF) yra vienas iš kasmetinių renginių, kuriuos būtina stebėti, jei norima suprasti ne tik sudėtingą Rusijos Tolimųjų Rytų vystymosi procesą, bet ir svarbius Eurazijos integracijos sprendimus.
Dabartinė Vladivostoko tema atspindi itin neramius 2022 m.: “Daugiapolio pasaulio link”. Trumpame pranešime 68 šalių verslo ir valdžios atstovams, dalyvavusiems konferencijoje, toną davė pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas:
“Pasenusį vienpolį modelį keičia nauja pasaulio tvarka, grindžiama pagrindiniais teisingumo ir lygybės principais bei kiekvienos valstybės ir kiekvienos tautos teisės į savarankišką vystymosi kelią pripažinimu. Būtent čia, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuriasi galingi politiniai ir ekonominiai centrai, galintys tapti šio negrįžtamo proceso varomąja jėga.”
Jo kalboje EPF plenariniame posėdyje Ukraina beveik nebuvo paminėta. Putino atsakymas į klausimą apie Ukrainą: “Ar ši šalis yra Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono dalis?”
Kalba iš esmės buvo rimta žinia kolektyviniams Vakarams ir tam, ką vyriausiasis analitikas Sergejus Karaganovas vadina “pasauline dauguma”. Iš daugelio išvadų bene svarbiausios yra šios:
- Rusija gins savo, kaip suverenios valstybės, interesus.
- Vakarų “sankcijų karštligė” gresia visam pasauliui, o ekonominės krizės neišnyks net ir po pandemijos.
- Pasikeitė visa tarptautinių santykių sistema. Pasaulio tvarką bandoma palaikyti keičiant taisykles.
- Dėl Rusijai taikomų sankcijų Europoje uždaromos įmonės. Rusija susiduria su Vakarų ekonomine ir technine agresija.
- Išsivysčiusiose šalyse infliacija muša rekordus. Rusijoje – apie 12 proc.
- Rusija prisidėjo prie grūdų eksporto iš Ukrainos, tačiau didžioji dalis grūdų buvo vežama į ES šalis, o ne į besivystančias šalis.
- “Auksinio milijardo” gerovė ignoruojama”.
- Vakarai negali diktuoti Rusijai energijos kainų.
- Rubliai ir juaniai naudojami mokėjimams už dujas.
- Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vaidmuo labai padidėjo.
Trumpai tariant: Azija yra naujas technologinės pažangos ir produktyvumo epicentras.
Eurazija – nauja pasaulio politikos veikėja
Likus dviem savaitėms iki dar vieno svarbaus metinio susitikimo – Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikimo Samarkande – nenuostabu, kad kai kurios iš pagrindinių EPF diskusijų vyksta apie didėjančią ŠBO ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) ekonominę tarpusavio priklausomybę.
Šis klausimas yra toks pat svarbus kaip ir Rusijos Arkties vystymas: 41 proc. visos teritorijos sudaranti Arktis yra didžiausia Federacijos išteklių bazė, išsidėsčiusi devyniuose regionuose ir apimanti didžiausią pasaulyje specialiąją ekonominę zoną, sujungtą su laisvuoju Vladivostoko uostu. Arktis plėtojama įgyvendinant kelis strategiškai svarbius projektus, susijusius su mineralinių išteklių, energijos, vandens ir biologinių išteklių perdirbimu.
Todėl visiškai logiška, kad buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissel, save vadinanti “aistringa istorike”, išreiškė susižavėjimą tuo, kaip Rusija ir jos partneriai iš Azijos žiūri į Šiaurės jūrų kelio plėtrą: “Vienas iš mano mėgstamiausių posakių yra tas, kad oro linijos ir vamzdynai juda į rytus. Tai kartoju jau dvidešimt metų.”
[Pastaba pfm: vienas iš Karin Kneissl tweets:
Kinija ir Rusija nori bendradarbiauti pasauliniu mastu ir propaguoti daugiapoliškumą.”
Tarp gausybės apskritojo stalo diskusijų, kuriose aptartos įvairios temos – nuo teritorijos galios, tiekimo grandinių ir pasaulinio švietimo iki “trijų banginių” (mokslas, gamta, žmogus), svarbiausia antradienio forumo diskusija tikriausiai vyko apie ŠBO vaidmenį.
Be dabartinių visateisių narių – Rusijos, Kinijos, Indijos, Pakistano, keturių Centrinės Azijos valstybių (Kazachstano, Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos) ir neseniai prisijungusio Irano – prisijungti nori dar 11 valstybių, pradedant stebėtoju Afganistanu ir baigiant dialogo partnere Turkija.
ŠBO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Grigorijus Logvinovas pabrėžė, kad Azijos “traukos centrą” sudarančių veikėjų – daugiau kaip ketvirtadalis pasaulio BVP ir 50 proc. pasaulio gyventojų – ekonominis, politinis ir mokslinis potencialas dar nėra visiškai išnaudotas.
Kirilas Barskis iš Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto paaiškino, kad pagal savo įstatus ŠBO atstovauja daugiapoliškumo modeliui, kuris priešinasi Vakarų inicijuotiems “destruktyviems procesams”.
O tai reiškia, kad Eurazijos integracijos proceso ekonominė darbotvarkė, kurioje Rusijos vadovaujama Eurazijos ekonominė sąjunga (EAES) yra svarbiausia ŠBO partnerė.
Barskis apibūdina ŠBO kaip “centrinę Eurazijos struktūrą, kuri partnerystės organizacijų tinkle formuoja Didžiosios Eurazijos darbotvarkę”. Būtent čia svarbus bendradarbiavimas su ASEAN.
Barskis negalėjo neprisiminti Mackinderio, Spykmano ir Brzezinskio, kurie į Euraziją žiūrėjo kaip į objektą, “kurį reikia tvarkyti pagal Vakarų valstybių pageidavimus, laikyti žemyno viduje, toli nuo jūros pakrančių, kad Vakarų pasaulis galėtų dominuoti pasaulinėje konfrontacijoje sausumoje ir jūroje. Išsivysčiusi SCO gali nugalėti šias neigiamas sąvokas.”
Ir čia susiduriame su sąvoka, plačiai paplitusia nuo Teherano iki Vladivostoko:
Eurazija nebėra “civilizuotos Europos” kolonizacijos objektas, bet vėl tampa pasaulinės politikos veikėja”.
Indija nori 21-ojo Azijos amžiaus
Kinijos socialinių mokslų akademijos (CASS) atstovas Sun Zuangnzhi paaiškino Kinijos susidomėjimą ŠBO. Jis daugiausia dėmesio skyrė jos pasiekimams: Pasak jo, per 21 metus nuo įsteigimo Kinijos, Rusijos ir Vidurinės Azijos valstybių saugumo užtikrinimo mechanizmas tapo “daugiapakopiu ir daugiasektoriniu bendradarbiavimo mechanizmu”.
Užuot “tapusi politine priemone”, ŠBO turėtų pasinaudoti savo kaip dialogo forumo vaidmeniu su valstybėmis, kurių konfliktų istorija sudėtinga – “kartais sąveika būna sudėtinga” – ir sutelkti dėmesį į ekonominį bendradarbiavimą “sveikatos, energetikos, aprūpinimo maistu ir skurdo mažinimo srityse”.
Buvęs ŠBO generalinis sekretorius, o dabar Taihe instituto profesorius Rashidas Alimovas pabrėžė “didelius lūkesčius”, kuriuos puoselėja Vidurio Azijos valstybės, sudarančios organizacijos branduolį. Pirminė idėja išlieka – ji grindžiama saugumo nedalomumu tarpregioniniu lygmeniu Eurazijoje.
Visi žinome, kaip JAV ir NATO reagavo, kai Rusija praėjusių metų pabaigoje pasiūlė rimtą dialogą dėl “saugumo nedalomumo”.
Kadangi Vidurinė Azija neturi priėjimo prie jūros, neišvengiamai, kaip pažymėjo Alimovas, Uzbekistano užsienio politika bus palanki dalyvavimui spartesnėje ŠBO prekyboje. Galbūt Rusija ir Kinija yra pagrindiniai investuotojai, tačiau dabar “svarbus vaidmuo tenka ir Iranui. Vidurio Azijoje veikia daugiau kaip 1 200 Irano bendrovių.”
Vėlgi reikia didinti susisiekimą: “Pasaulio bankas Vidurio Aziją priskiria vienai iš mažiausiai sujungtų ekonomikų pasaulyje.”
Rusijos banko VEB atstovas Sergejus Storčakas paaiškino, kaip veikia “SCO tarpbankinis konsorciumas”. Partneriai pasinaudojo “Kinijos banko kredito linija” ir nori sudaryti sutartį su Uzbekistanu. SCO tarpbankiniam konsorciumui rotacijos tvarka vadovauja indai, kurie nori jį išjudinti. Būsimame aukščiausiojo lygio susitikime Samarkande A. Storčakas tikisi, kad bus parengtos gairės, kaip pereiti prie nacionalinių valiutų naudojimo regioninėje prekyboje.
Indijos poziciją suformulavo Kumaras Rajanas iš Džavaharlalo Nehru universiteto Tarptautinių studijų mokyklos. Jis iš karto perėjo prie reikalo: “Indija nori 21-ojo Azijos amžiaus. Būtinas glaudus Indijos ir Kinijos bendradarbiavimas. Jie gali paversti Azijos amžių realybe”.
Rajanas pabrėžė, kad Indija nelaiko ŠBO aljansu, bet yra įsipareigojusi siekti Eurazijos vystymosi ir politinio stabilumo.
Atkreipęs dėmesį, kad Indija bendradarbiauja su Rusija ir Vidurine Azija per Tarptautinį šiaurės-pietų transporto koridorių (INSTC) ir vieną iš pagrindinių jo mazgų – Čabaharo uostą Irane, jis sakė: “Indija neturi tiesioginio fizinio ryšio su Vidurine Azija. INSTC dalyvauja Irano laivybos bendrovė, turinti 300 laivų, kurie užtikrina susisiekimą su Mumbajumi. Prezidentas V. Putinas per neseniai vykusį Kaspijos jūros regiono susitikimą tiesiogiai paminėjo INSTC.”
Labai svarbu, kad Indija ne tik remia Rusijos Didžiosios Eurazijos partnerystės koncepciją, bet ir yra įsipareigojusi sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su EAEU: beje, Ministras Pirmininkas Narendra Modi pernai lankėsi Vladivostoke vykusiame forume.
Visuose šiuose skirtinguose įsikišimo veiksmuose kai kurios temos yra pastovios. Po katastrofos Afganistane ir JAV okupacijos pabaigos negalima pervertinti ŠBO stabilizavimo vaidmens. Būtina parengti plataus užmojo bendradarbiavimo veiksmų planą, kuris tikriausiai bus priimtas Samarkando aukščiausiojo lygio susitikime. Visi dalyviai palaipsniui pereis prie prekybos dvišalėmis valiutomis. Tranzito koridorių kūrimas paskatins laipsnišką nacionalinių tranzito sistemų integraciją.
Energetika ir Arkties gamtinių išteklių plėtra
Svarbioje apskritojo stalo diskusijoje apie “vartus į daugiapolį pasaulį” buvo išsamiai aptartas ŠBO vaidmuo ir paaiškinta, kad dauguma Azijos valstybių yra “draugiškos” arba “geranoriškai neutralios” Rusijos atžvilgiu dabar, kai prasidėjo speciali karinė operacija Ukrainoje.
Taigi, galimybės plėsti bendradarbiavimą visoje Eurazijoje išlieka beveik neribotos. Svarbiausias veiksnys – ekonomikos papildomumas. Be kita ko, dėl to Rusijos Tolimieji Rytai 2030-aisiais taptų “Rusijos vartais į Aziją” kaip daugiapolis centras.
Wang Wen iš Čongjango finansinių studijų instituto pabrėžė, kad Rusijai reikia iš naujo atrasti Kiniją, ieškant “abipusio pasitikėjimo viduriniuoju ir elito lygiu”. Tuo pat metu visame pasaulyje vyksta savotiška skuba prisijungti prie BRICS – nuo Saudo Arabijos ir Irano iki Afganistano ir Argentinos:
“Tai reiškia naują civilizacijos modelį kylančios ekonomikos šalims, pavyzdžiui, Kinijai ir Argentinai, nes jos nori kilti taikiai (…) Manau, kad gyvename naujos civilizacijos amžiuje.”
B. K. Sharma iš Indijos jungtinės tarnybos instituto grįžo prie Spykmano, kuris Indijos tautą pavadino “periferine valstybe”. Dabar Indija įgyvendina daugybę strategijų, pradedant ryšiais su Vidurine Azija ir baigiant “Akto Rytuose” politika. Apskritai kalbama apie suartėjimą su Eurazija, nes Indija yra “nekonkurencinga ir turi diversifikuoti savo veiklą, kad turėtų geresnę prieigą prie Eurazijos, o Rusija jai padėtų logistikos srityje”.
R. Sharma pabrėžia, kad Indija labai rimtai žiūri į ŠBO, BRICS ir RIC, o Rusija atlieka “svarbų vaidmenį Indijos vandenyne”. Jis niuansuoja Indostano ir Ramiojo vandenyno perspektyvą: Indija nenori ketverto kaip karinio aljanso, o pirmenybę teikia “Indijos, Rusijos ir Kinijos tarpusavio priklausomybei ir papildomumui”.
Visos šios diskusijos susijusios su dviem pagrindinėmis Vladivostoke vykusių apskritojo stalo diskusijų temomis: energetika ir Arkties gamtinių išteklių plėtra.
Rusijos energetikos ministro pirmasis pavaduotojas Pavelas Sorokinas atmetė mintį apie audrą ar taifūną energetikos rinkose: “Tai toli gražu nėra natūralus procesas. Tai žmogaus sukurta situacija.” Kita vertus, daugelio analitikų nuomone, Rusijos ekonomika lėtai, bet užtikrintai kuria savo ateitį bendradarbiaudama tarp Arkties ir Azijos, įskaitant, pavyzdžiui, sudėtingos suskystintų gamtinių dujų (SGD) perkrovimo infrastruktūros kūrimą.
Energetikos ministras Nikolajus Šulginovas patikino, kad Rusija iš tiesų didins dujų gavybą, atsižvelgdama į didėjantį SGD tiekimą ir “Power of Siberia-2” į Kiniją statybą: “Mes ne tik didinsime dujotiekio pajėgumus, bet ir plėsime SGD gavybą: Jis yra mobilus ir gerai parduodamas pasaulinėje rinkoje.”
Šiaurės jūrų kelyje daugiausia dėmesio skiriama galingo, modernaus ledlaužių laivyno, taip pat varomo branduoliniais varikliais, kūrimui. Tolimųjų Rytų ir Arkties regiono plėtros ministro pirmasis pavaduotojas Gadžimagomedas Guseinovas tvirtai įsitikinęs: “Rusija turi siekti, kad Šiaurės jūrų kelias taptų tvariu ir svarbiu tranzito maršrutu.”
Pagal ilgalaikį planą iki 2035 m. bus sukurta saugios laivybos infrastruktūra, vadovaujantis “Arkties geriausios praktikos modeliu”, pagal kurį mokomasi palaipsniui. Pasak bendrovės pirmininko pavaduotojo Jevgenijaus Ambrosovo, pastaraisiais metais NOVATEK įvykdė ne ką mažesnę revoliuciją Arkties laivybos ir laivų statybos srityje.
Buvusi Austrijos ministrė K. Kneissel prisiminė, kad savo diskusijose, kai aktyviai dalyvavo Europos politikoje (dabar ji gyvena Libane), visada pasigesdavo platesnio geopolitinio vaizdo: “Rašiau apie deglo perdavimą nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Aviakompanijos, vamzdynai ir vandens keliai persikelia į rytus. Tolimieji Rytai iš tikrųjų yra Ramiojo vandenyno Rusija.”
Kad ir ką apie tai manytų atlantiečiai, paskutinį žodį šiuo metu taria “Gazprom” valdybos narys Vitalijus Markelovas: “Rusija pasirengusi žiemai. Visur bus šilta ir šviesu.”
Šis tekstas pasirodė 2022 m. rugsėjo 11 d. pavadinimu „Die wichtigsten Ergebnisse des Eastern Economic Forum 2022“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
