Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. vasario 1 d. “Neue Zürcher Zeitung”.
Marco Seliger. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Ištrauka, paryškinta sapereaude.
Pastaba sapereaude: NZZ yra vienas svarbiausių laikraščių vokiškai kalbančiame pasaulyje, “kurio nepriklausomos ir aukštos kokybės žurnalistikos tradicijos siekia daugiau nei 240 metų.”
Kitą dieną po sprendimo siųsti į Ukrainą kovinius tankus Olafas Scholzas prisistatė kaip įžvalgus strategas. Jis aiškino, kad nedvejojo ir nesvarstė, kaip jį ne kartą kaltino trumparegiai ir neišmanėliai jo kurso priešininkai. Jis teigė, kad viskas vyko pagal ilgalaikį planą, dėl kurio jis pasitikėdamas konsultavosi su Vašingtonu ir Paryžiumi bei Berlyno koalicijos partneriais.
Trys požymiai leidžia daryti išvadą, kad šis pasakojimas gali būti neteisingas. Atrodo, kad Scholzas nenorėjo pristatyti “Leopard 2” iki pat pabaigos ir taip pateko į keblią padėtį.
Taika už žemę, žemė už taiką?
Viena iš užuominų – konfidencialus NZZ pokalbis su dviem įtakingais Vokietijos užsienio politikais, kurių vienas priklauso valdančiajai koalicijai, o kitas – opozicijai. Abu jie reikalauja anonimiškumo, nes tai, ką jie sako nepriklausomai vienas nuo kito, yra labai jautru. Pasak jų, sausio viduryje JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė CŽV vadovui Williamui Burnsui išsiaiškinti Kijevo ir Maskvos norą derėtis.
Kijevui buvo siūloma: taika už žemę, o Maskvai – žemė už taiką. Teigiama, kad “žemė” sudarė apie 20 proc. Ukrainos teritorijos. Tai maždaug tokio dydžio Donbaso teritorija. Abi pusės, kaip praneša abu politikai, atsisakė. Ukrainiečiai, nes nėra pasirengę dalytis savo teritoriją, o rusai, nes mano, kad ilgainiui ir taip laimės karą.
Viena vertus, šie pareiškimai yra opūs, nes iš jų netiesiogiai galima suprasti, kokios nuomonės vyravo Baltuosiuose rūmuose Burnso kelionės metu. Pasak dviejų Vokietijos užsienio politikos ekspertų, J. Bidenas norėjo išvengti užsitęsusio karo Ukrainoje ir buvo pasirengęs atsisakyti dalies šalies teritorijos. Jei šis pasakojimas yra teisingas, Bidenas Vašingtone būtų ne vienintelis, kuris taip elgiasi. Naujame žinomo JAV analitinio centro “Rand Corporation” tyrime “Avoiding a long war” (liet. “Išvengti ilgo karo”) daroma išvada, kad Jungtinėms Valstijoms “išvengti ilgo karo yra svarbesnis prioritetas” nei leisti Ukrainai “kontroliuoti visą savo teritoriją”.
(Pastaba: daugiau informacijos apie įtakingos “Rand Corporation” atliktą tyrimą rasite čia.)
Baidenas netikėtai keičia nuomonę
Jei visa tai tiesa, šie pareiškimai taip pat rodytų galimą JAV administracijos skilimą Ukrainos klausimu. Vienoje pusėje, kaip apibūdina du Vokietijos parlamento nariai, stovėjo patarėjas saugumo klausimais Džeikas Sulivanas ir CŽV vadovas B. Bernsas. Jie norėjo greitai užbaigti karą, kad galėtų sutelkti dėmesį į Kiniją. Kitoje pusėje buvo užsienio reikalų ministras Antony Blinkenas ir gynybos ministras Lloydas Austinas. Jie nenorėjo leisti, kad Rusijai pavyktų sugriauti taisyklėmis grindžiamą taikos tvarką, ir pasisakė už didžiulę karinę paramą Ukrainai.
Pasak dviejų Vokietijos šaltinių, Burnsui nepavykus su diplomatine misija Kijeve ir Maskvoje, prezidentas Bidenas nusprendė nusileisti Vokietijos kanclerio primygtiniam reikalavimui ir pritarti “Abrams” tankų tiekimui. Iš pradžių J. Bidenas norėjo palikti tik triženklį šarvuočių ir kitų ginklų skaičių. Pagrindinius kovinius tankus turėjo tiekti tik europiečiai.
Jei pranešimai teisingi, Šolcas tikriausiai to nesitikėjo, o tai yra antroji užuomina. Vėlyvą sausio 24 d. popietę, kai Vokietijos kancleris priėmė sprendimą dėl tankų, Užsienio reikalų ministerija Berlyne visoms užsienio atstovybėms išsiuntė oficialų kalbos nurodymą diplomatams. Užsienio reikalų ministerija, vadovaujama Žaliųjų partijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock, po antrašte “Lines to take: tankų “Leopard” pristatymas JKR” pareiškė, kad “Federalinė vyriausybė kol kas nepriėmė sprendimo dėl kovinių tankų pristatymo iš Vokietijos”. “Tarptautinėje Ukrainą remiančioje koalicijoje vis dar reikia diskutuoti dėl galimo “Leopard 2″ pristatymo.” Dokumentas yra slaptas ir prieinamas NZZ.
Užsienio reikalų ministerija atsidūrė gėdingoje padėtyje
Tuo metu Amerikos vyriausybė jau seniai buvo prasitarusi, kad nori pristatyti Ukrainai “Abrams” tankus. Olafas Scholzas taip pat turėjo būti priėmęs sprendimą iki to laiko, kaip rodo pirmojo pranešimo laikas. Praėjus pusantros valandos po to, kai Užsienio reikalų ministerija informavo savo ambasadas ir konsulatus, “Der Spiegel” apie 18.30 val. pranešė apie kanclerio sprendimą siųsti “Leopard 2” į Ukrainą. Po to Baerboko ministerija turėjo atšaukti savo pareiškimą.
Incidentas leidžia daryti dvi išvadas. Pirma, Baerbokas akivaizdžiai nieko nežinojo apie kanclerio biuro sprendimą. Akivaizdu, kad Scholzas tai padarė laiku neinformavęs svarbiausių savo koalicijos partnerių atstovų. Antra, tai rodo, kad Šolcą nustebino įvykiai Vašingtone. Matyt, jis iki pat pabaigos manė, kad Bidenas laikysis CŽV vadovo Burnso ir patarėjo saugumo klausimais Sullivano linijos.
(…)
Galiausiai, yra ir trečioji užuomina, kuri verčia abejoti Berlyno kanceliarijos nuomone apie Olafo Scholzo diplomatinį išprusimą. Jį inicijavo krikščionių demokratų parlamento narys Nicolas Zippelius, o pateikė Siemtje Möller, Gynybos ministerijos valstybės sekretorė socialdemokratė. Zippelius paklausė Möllerio, ar Vokietijos vyriausybė praėjusiais metais patikrino, ar turima tankų, kuriuos būtų galima pristatyti Ukrainai. Prieš tai naujasis gynybos ministras Borisas Pistorius sausio 20 d. Ramšteine vykusiame Ukrainos rėmėjų susitikime pareiškė, kad šiuo metu jis nežino, kiek tankų yra paruošta dislokavimui.
Atrodo, kad Möllerio atsakymas nustebino net CDU Vokietijos Bundestage. Valstybės sekretorius pripažino, kad “nebuvo atliktas išsamus ir detalus Bundesvero kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų atsargų prieinamumo tyrimas dėl galimų tiekimų Ukrainai”. Ji pagrindė šį teiginį: “Ukrainą remiančios valstybės neturėjo bendros pozicijos dėl galimo minėtų ginklų sistemų pristatymo”.
Praėjus vienuolikai mėnesių nuo karo pradžios, Vokietijos gynybos ministerija teigia pirmą kartą nustačiusi savo kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų inventorių? Sunku tuo patikėti. (…) Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) politikai išreiškė įtarimą, kad Kanclerio tarnyba uždraudė Gynybos ministerijai net planuoti tankų pristatymą Ukrainai.
“Scholzas nenorėjo pristatyti iki pat galo, nes tvirtai tikėjosi, kad amerikiečiai taip pat nesiųs jokių tankų”, – sako jie.
(…) Be to, Scholzas tikriausiai jautė spaudimą dėl Vašingtono sprendimo per artimiausius du mėnesius pristatyti “Leopard 2A6”, vieną moderniausių tankų Bundesvero ginkluotėje. Taip bus atverta dar viena Vokietijos gynybos pajėgumų spraga.
Amerikiečiai tik po Vokietijos sprendimo paskelbė, ką konkrečiai ketina pristatyti. Tai bus 31 “Abrams” ne iš aktyviųjų pajėgų, o iš sandėlių. Prireiks maždaug metų, kol šie tankai (…) bus paruošti eksploatacijai. Karo metu tai daug laiko. Gali būti, kad iki to laiko dalis “Leopard” tankų Ukrainoje jau bus sunaikinti.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. vasario 1 d. pavadinimu „Olaf Scholz verkaufte seine Panzerwende als wohlüberlegte Entscheidung – tatsächlich aber wurde er wohl überrumpelt“ svetainėje “Neue Zürcher Zeitung”.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: Vokietijos Bundesvero “Leopard 2”.
