Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. liepos 8 d. manova.news.
Wolfgang Bittner. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
JAV jau dešimtmečius griauna ir skaldo šalis pagal principą “skaldyk ir valdyk”: Korėja, Vietnamas, Kipras, Jugoslavija, Libija, Irakas, Sirija – ir tai tik kelios iš jų. Vokietija – ypatingas atvejis, nuo 1945 m. po besąlygiškos kapituliacijos atsidūrusi JAV rankose. Kaip šiandien atrodytų Vokietija, kaip atrodytų Europa, jei būtų atsiradę Michailo Gorbačiovo ir Vladimiro Putino pasiūlyti “Europos namai”, bendra ekonominė erdvė nuo Vladivostoko iki Lisabonos? Bet JAV tam užkirto kelią. Joms taip pat nepavyko užkirsti kelio chaosui ir sumaiščiai Vokietijoje. Gyventojai giliai susiskaldę, indoktrinuoti ir įsiutinti – absurdo teatras.
Vokietijos interesų išdavystė
Vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas žlugdo Vokietijos ekonomiką. Po savo inauguracinio vizito Vašingtone 2022 m. kovo mėn. jis pareiškė, kad Vokietija yra karo šalis (1) ir turi “tarnaudama vadovauti” (2). Paskui 2023 m. birželio viduryje jis patikslino:
“Jei rusiškos dujos nebepateks į Rytų Europą tiek, kiek jos vis dar teka per Ukrainą, bus taikoma tai, dėl ko buvo susitarta Europos lygmeniu: Mes turėtume apriboti ar net uždaryti savo pramonę” (3).
Tai atitinka užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pareiškimą, kad ji nori sužlugdyti Rusiją, susitarusi su Josephu Bidenu (4). Per 2022 m. rugpjūčio 31 d. Prahoje vykusią diskusiją dėl Ukrainos politikos ji išreiškė nuomonę:
Kai sakau Ukrainos žmonėms: “Mes būsime su jumis tol, kol jums mūsų reikės”, noriu tai įvykdyti. Nesvarbu, ką mano Vokietijos rinkėjai mano: Aš noriu palaikyti Ukrainos žmones. (…) O tai reiškia, kad bet kokios priemonės, kurių imsiuosi, turi trukti tol, kol manęs reikės Ukrainai” (5).
Iš šiIš šių vadovaujančių politikų pareiškimų akivaizdu, kad Vokietijoje ir toliau dominuoja užsienio valstybės. Mūsų politikai nusikalstamai ignoruoja priesaiką, kurią davė pradėdami eiti pareigas. Joje rašoma:
“Prisiekiu skirti savo jėgas Vokietijos tautos gerovei, didinti jos naudą, šalinti jai daromą žalą, laikytis ir ginti Pagrindinį įstatymą ir Federacijos įstatymus, sąžiningai vykdyti savo pareigas ir visiems vykdyti teisingumą”.
Berlyno vyriausybės politika toli gražu ne tokia.
Priešiška valstybė Vokietija
Jei grįžtume į netolimą praeitį, du pasauliniai karai turėjo rimtą poveikį Vokietijos žmonėms, taip pat jos geopolitinei padėčiai: nuo 1918 m. Vokietijos reichas, iki tol buvęs viena svarbiausių centrinių Europos valstybių, neteko maždaug trečdalio savo valstybės teritorijos. O dėl besąlygiškos kapituliacijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje nugalėjusios jėgos galėjo perimti ir suskaldyti Vokietiją.
Vėliau JAV pavyko dar kartą pozicionuoti Vakarų Vokietiją prieš Sovietų Sąjungą. Suvienijus du valstybinius reliktus – VFR ir VDR – susikūrė dabartinė Vokietijos Federacinė Respublika, kuri iki šiol yra JAV kontroliuojama valstybė (6).
Mažai kam žinoma, kad Vokietijoje yra vienuolika didelių JAV karinių bazių – be mažesnių JAV bazių. Vien tik Grafenvero (Grafenwöhr) bazė su pakilimo takais tolimojo nuotolio bombonešiams yra 233 kvadratinių kilometrų ploto, o Ramšteine (Ramstein) įsikūręs NATO oro pajėgų vadavietė. Dislokuotos pajėgos turi ypatingų teisių, pavyzdžiui, galima kontroliuoti visas Vokietijos komunikacijas. Šiuo metu Vokietijoje yra apie 35 000 amerikiečių karių.
Taip pat nėra žinoma, kad Vokietija dar nėra sudariusi taikos sutarties, teoriškai vis dar kariauja, t. y. ir su Rusija. Be to, pagal Jungtinių Tautų chartiją Vokietija vis dar yra priešiška valstybė. Tariamai tai nebeturi jokios reikšmės, bet jei turėtų, ši ištrauka jau seniai galėjo būti išbraukta.
Priešiškos valstybės išlygoje teigiama, kad prievartos priemonės gali būti taikomos be specialaus JT Saugumo Tarybos leidimo, jei Vokietija imtųsi agresyvios politikos. Agresyvią politiką prieš ką? Tai galima interpretuoti plačiai, ir tai apima karinę intervenciją, jei to prireiktų. Taigi tai yra nuolatinis netikrumo veiksnys politikoje. Tiesa, kad 1990 m. suvienijimo sutartimi, t. y. sutartimi “du plius keturi”, Vokietijai buvo suteiktas visiškas suverenitetas. Tačiau ši sutartis buvo vėl reliatyvizuota papildomomis sutartimis, pavyzdžiui, dėl kariuomenės dislokavimo ir karinio bendradarbiavimo (7).
Dabar Vokietija trečią kartą stoja prieš Rusiją – ir vėl inicijuotą JAV ir Didžiosios Britanijos. Ir, kaip tapo žinoma, Rusija planuoja dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, taip atsakydama į didėjantį JAV ginklų perkėlimą į Europą. Pasipiktinimas vadinamuosiuose vertybiniuose Vakaruose buvo rėksmingas ir melagingas. Nes, kaip žinoma, keliose Vakarų Europos šalyse, įskaitant Vokietiją, yra JAV branduolinių ginklų, o į Europą atgabenama vis daugiau aukštųjų technologijų ginklų.
Sunkūs padariniai
JAV prezidentas Džozefas Baidenas mano, kad yra arti tikslo, kurį pasiekė per dešimtmečius, siekdamas pajungti Rusiją Vakarų norams bei strateginiams interesams. Tačiau Rusija yra branduolinė galybė ir niekada neleis pralaimėti, nes tai reikštų šalies vasaliavimą ir suskaldymą. Todėl Ukrainos karas, kurį organizuoja ir vykdo JAV, baigsis, kai bus nustatyta, kad Rusija nepasiduos ir laimės. Iki tol šalis bus dar labiau susilpninta. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad didelis karas įsiplieks, net jei jis kils dėl nenumatyto incidento. Jei taip nutiktų, Vokietija visiškai išnyktų iš žemėlapio.
Be didelės branduolinės grėsmės, JAV išprovokuotos konfrontacijos pasekmės yra rimtos. Rusija jau seniai pradėjo atsiriboti nuo Vakarų, eiti naujais keliais su naujais partneriais ir gintis nuo JAV agresyvios politikos. Rusija nėra vienintelė. Daugiau nei pusė žmonijos nebenori taikstytis su JAV primestais reikalavimais ir priespauda.
Pastebima, kad BRICS organizacija ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija tampa vis populiaresnės. Jos kuria kitokią ekonominę ir finansinę sistemą nei vakarietiška, kurioje dominuoja JAV. Be kita ko, kvestionuojamas dolerio, kaip pasaulio rezervinės valiutos, viešpatavimas, tačiau tai sukels tolesnius labai pavojingus konfliktus. Mat JAV neleis, kad jos būtų be pasipriešinimo varomos į bankrotą. Jos turi didžiausią karinę galią pasaulyje, ir į tai reikia atsižvelgti dedant visas pastangas ateityje sukurti taikesnį pasaulį.
Šiuo metu dvi branduolinės galybės stovi viena prieš kitą tarpiniame kare, kuris bet kurią minutę gali paaštrėti.
Pats laikas žmonėms atsibusti ir atkreipti dėmesį į savo egzistencinius interesus.
Šaltiniai ir pastabos:
(1) Palyginkite Bild, 2022 m. kovo 31 d.; www.bild.de/bild-plus/politik/inland/politik-inland/ukraine-krieg-wirtschaftsminister-habeck-kuendigt-harte-zeiten-an-79632310.bild.html
(2) Palyginkite Frankfurter Allgemeine Zeitung, 2022 m. kovo 12 d.; www.faz.net/aktuell/politik/inland/habeck-zu-ukraine-krieg-deutschland-muss-dienend-fuehren-17870492/es-gibt-im-moment-keine-17870488.html.
(3) Cituojama kaip www.bild.de/politik/inland/politik-inland/schock-satz-von-habeck-muessten-industrie-drosseln-oder-abschalten-84317384.bild.html
(4) Palyginkite Annalena Baerbock: Attack on Ukraine! ES paketas su sankcijomis? “Tai sužlugdys Rusiją”, 2022 m. vasario 25 d.; www.youtube.com/watch?v=r2Vskc9XxmY, žiūrėta 2022 m. rugpjūčio 25 d.
(5) Cituojama kaip www.youtube.com/watch?v=78-_Ou5sH3k, nuo maždaug 1:23 h, žiūrėta 2022 m. rugsėjo 15 d.
(6) Apie tai: Wolfgang Bittner, “Der neue West-Ost-Konflikt – Inszenierung einer Krise”, Verlag zeitgeist 2019, p. 141 ir toliau.
(7) Ten pat, 146 puslapis ir toliau.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. liepos 8 d. pavadinimu “Unter Vormundschaft” svetainėje manova.news.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: pixabay
