Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. liepos 10 d. tkp.at.
Thomas Oysmüller. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Antradienį Vilniuje (Lietuva) prasidėsiančiame aukščiausiojo lygio susitikime susirinks NATO valstybių vadovai. Tai bus svarbus susitikimas dėl karo Ukrainoje – nors Vakarų taktikoje greičiausiai niekas nepasikeis.
Ukraina į NATO? Atrodo, kad šis klausimas Vakarų kariniame aljanse sukelia gilius įtrūkimus. JAV blokuoja Ukrainos stojimą į NATO (arba įsipareigojimą tai padaryti). “Trumpasis kelias” į aljansą taip pat neįmanomas – aiškūs tonai skamba ir iš įtakingos Užsienio santykių tarybos, apie kurią pranešėme.
Macronas Selenskio pusėje
Berlynas stovi už JAV – beveik kaip visada. Ukrainos prisijungimas neįsivaizduojamas, kol tebevyksta karas. Kita vertus, Vokietijos žiniasklaida jau kelios dienos mutuoja į Kijevo spaudos atstovus. Selenskis ragina duoti “aiškų signalą” dėl narystės ir į Vilnių važiuoja “ne šiaip sau”.
Ir Selenskis vis dar turi šalininkų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas staiga taip pat nori “greitos narystės”. Iki tol šaliai reikalingos “saugumo garantijos”. Kurs daugeliui reikštų de facto karo eskalavimą. Ne vienas šiame kontekste ištaria žodį “trečiasis pasaulinis karas”.
Aišku viena: Selenskis nori nedelsiant įstoti į NATO. Tai taip pat reikštų, kad Ukrainai būtų taikomas 5 straipsnis (įsipareigojimas pasirengti kolektyvinei gynybai).
Taigi Macronas staiga ima vaidinti galingą Ukrainos sąjungininką ir atitrūksta nuo Vašingtono ir Berlyno ašies. Už jo stovi Lenkija ir Baltijos šalys, kurios taip pat labai nori, kad Ukraina įstotų į NATO. Taigi aljanse atsiranda įtrūkimų. Tačiau atrodo labai tikėtina, kad JAV pasieks savo tikslą.
Sekmadienį “Politico” praneša apie kai kurias nuolaidas, kurias JAV ketina padaryti Ukrainai. Išsamiame tekste puikiai matyti aiškūs įtrūkimai NATO viduje. Ukraina tampa vis pesimistiškesnė, rašo “Guardian“.
Selenskis, matyt, irgi nebesitiki jokių reikšmingų pokyčių. Tačiau NATO ašis JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija suteiks Ukrainai “įsipareigojimą” – ilgalaikę karinę paramą. Tačiau po nesėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo konfliktas gali vis labiau įšalti. Vis dėlto net ir “Korėjos scenarijui” reikia nuolatinės ginkluotės.
NATO sėkmė
Vertinimą, kuris gali pasirodyti teisingas, pateikia publicistas Jonas Danneris: “Jie nepriims Ukrainos į NATO, nes jų tikslas – kuo ilgesnis karas, o įstojimas į NATO veikia kaip morka, kad Ukraina laikytųsi.”
Aiškūs žodžiai iš Australijos.
Australijos laikraštyje “Financial Review” išspausdintame komentare apie tai jau kalbama labai sąžiningai: “Viskas, ką NATO turi daryti, tai siųsti Kijevui amuniciją, įrangą ir pinigus, o tai, kaip žino kiekvienas generolas, yra pigiausias būdas kariauti. Gyvybes atiduos ukrainiečiai”.
Susitikimas Vilniuje prasideda (esant didžiuliam saugumo režimui) antradienį. Tikėtina, kad nieko reikšmingo nepasikeis NATO įgaliotojo karo su Rusija strategijoje. Nes – pasak vyriausiojo korespondento Aarono Patriko (Aaron Patrick) – karas yra “gera žinia” NATO, Vakarai Ukrainoje turi “gerą karą”.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. liepos 10 d. pavadinimu “Vor NATO-Gipfel: Entscheidung über Selenski?” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją.
Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
