10 dalykų, kuriuos galite padaryti. Dr. P. Marikas yra antrasis pasaulyje daugiausiai publikacijų paskelbęs kritinės slaugos gydytojas, parašęs daugiau kaip 500 recenzuotų mokslinių straipsnių žurnaluose.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 14 d. vigilantnews.
The Vigilant Fox. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
“Sergamumas vėžiu šioje šalyje didėja, o iki 2030 m. kas trečias žmogus sirgs vėžiu”, – pranešė daktaras Polas Marikas (Paul Marik) per pranešimą, kurį skaitė Pasaulio sveikatos taryboje. “Taigi, nepaisant visų mūsų pasiekimų, sergamumas vėžiu didėja ir nerodo jokių lėtėjimo ženklų.”
Dr. P. Marikas yra antrasis pasaulyje daugiausiai publikacijų paskelbęs kritinės slaugos gydytojas, parašęs daugiau kaip 500 recenzuotų mokslinių straipsnių žurnaluose.
Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia vėžį kaip “didelę grupę ligų, kurios gali prasidėti beveik bet kuriame kūno organe ar audinyje, kai pakitusios ląstelės nekontroliuojamai auga, peržengia įprastas ribas ir įsiskverbia į gretimas kūno dalis ir (arba) išplinta į kitus organus”.
“Vėžys yra antroji pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, 2018 m. dėl jo mirė 9,6 mln. žmonių, t. y. vienas iš šešių mirties atvejų.”
Tradicinė medicina teigia, kad pagrindinė vėžio priežastis yra DNR mutacijos ląstelėse, tačiau “iš tikrųjų tai lemia gyvenimo būdo pokyčiai, atsparumas insulinui, vitamino D trūkumas, nutukimas ir perdirbtas maistas, dėl kurių sparčiai didėja vėžio rizika”, – paneigė Dr. Marik.
1927 m. Otas Varburgas (Otto Warburg) pastebėjo ypatingą efektą, būdingą kiekvienai vėžinei ląstelei: jos turi ydingą mitochondrijų apykaitą ir naudoja anaerobinius energijos suvartojimo būdus. Todėl vėžinės ląstelės yra labai priklausomos nuo gliukozės. Už šį atradimą 1931 m. daktaras Varburgas “gavo Nobelio premiją”, – pranešė daktaras Marikas.
Prof. Thomas Seyfriedas, remdamasis daktaro Otto Warburgo vėžio ląstelių metabolizmo tyrimais, dar labiau išplėtė vėžio supratimą. Jis įtikinamai parodė, kad vėžį pirmiausia reikėtų vertinti kaip medžiagų apykaitos sutrikimą, o ne tik kaip chromosominį defektą. Todėl jis teigia, kad gydymo būdai turėtų būti nukreipti į metabolinę ligos prigimtį, o ne tik į genetines anomalijas.
Dr. Marikas pateikė dvi citatas, pabrėždamas, kad vėžys iš esmės yra medžiagų apykaitos liga.
Pirmąją citatą pateikė Travisas Christoffersonas, knygos “Tripping Over the Truth” autorius.
“Nė vienas mokslininkas negali nurodyti vienos mutacijos ar mutacijų kombinacijos ir tvirtai pasakyti, kad tik ji viena yra vėžio priežastis. Taip pat tyrėjai negali nurodyti kelių ląstelių sistemų, kurios dėl mutacijų sutriko, ir tvirtai teigti tą patį.”
“Taigi jis, kaip ir daktaras Seyfriedas, labai tvirtai teigia, kad chromosominiai ar genetiniai pokyčiai iš tikrųjų yra antriniai reiškiniai, o ne beveik visais atvejais pagrindinė vėžio priežastis”, – pridūrė daktaras Marikas.
Kitą citatą pateikė daktaras Džeimsas Vatsonas (James Watson), kuris kartu su Fransisu Kriku (Francis Crick) 1953 m. nustatė dvigubos DNR spiralės struktūrą.
“Gali būti, kad mums teks nukreipti pagrindinį dėmesį nuo vėžio genetinių instrukcijų iššifravimo į vėžio ląstelių medžiagų apykaitos supratimą.”
“Manau, kad jis [Džeimsas Vatsonas] apie DNR ir chromosomas žino daugiau nei bet kas kitas šioje planetoje… Taigi, jei Džeimsas Vatsonas mano, kad tai yra medžiagų apykaitos liga, aš juo tikėsiu; tai yra medžiagų apykaitos liga”, – užbaigė daktaras Marikas.
Taigi, jei vėžys yra medžiagų apykaitos liga, ką galime padaryti, kad jo išvengtume?
Dr. Marikas pristatė atsitiktinių imčių kontroliuojamąjį tyrimą, paskelbtą recenzuojamame prestižiniame žurnale “Frontiers in Aging“, kuris iš esmės rodo, kad “trys paprastos intervencijos gali sumažinti vėžio riziką”.
“Jie nagrinėjo mažą vitamino D dozę [2000 TV per dieną], 1 gramą omega-3 per dieną ir paprastą namų mankštos programą. Iš esmės jie parodė, kad vitamino D, omega-3 ir paprastos namų mankštos programos derinys gali sumažinti rizikos santykį 0,6. Taigi, tai sumažino vėžio riziką 60 proc.”, – dalijosi patirtimi daktaras Marikas.
Pagalvokite apie tai: mankšta, saulės spinduliai / vitaminas D ir omega-3 gali 60 % sumažinti vėžio riziką. Nė viena iš šių intervencijų tikrai neapsunkina biudžeto. Taigi, jei šią informaciją girdite pirmą kartą, tikėtina, kad tai nėra paprastas atsitiktinumas.
Dr. Paulas Marikas taip pat pristatė savo dešimties svarbiausių “medžiagų apykaitos intervencijų vėžiui kontroliuoti” sąrašą
- Mažai angliavandenių, daug riebalų turinti dieta, ketogeninė dieta + valgymo laiko apribojimas. Taigi, iš esmės jūs norite iš vėžinės ląstelės atimti gliukozę. Žmogaus ląstelės, sveikos ląstelės, gali naudoti ketonus. Vėžio ląstelės negali naudoti ketonų. Tiesą sakant, joms tai toksiška”, – pridūrė daktaras Marikas.
- Žaliosios arbatos katechinai: 500-1000 mg per dieną.
- Melatoninas: pradėkite nuo 2 mg ir padidinkite iki 20-30 miligramų naktį (pailginto ir (arba) lėto atpalaidavimo).
- Vitaminas D3: 20 000-50 000 TV per dieną. Dozę reikėtų koreguoti atsižvelgiant į vitamino D kiekį kraujyje, siekiant, kad 25-hidroksivitamino D kiekis būtų ~ 100 ng/dl. “Vitaminas D yra labai veiksmingas, o duomenys, rodantys, kad vitaminas D apsaugo nuo vėžio ir gydo vėžį, yra didžiulis. 2002 m. žurnale “New England Journal of Medicine” išspausdintame pranešime buvo pateikta svarių įrodymų apie vitamino D-3 vaidmenį. Ir tai paaiškina, kodėl rizika susirgti vėžiu yra daug didesnė einant į šiaurę ar pietus [nuo ekvatoriaus]. Taigi, mažėjant ultravioletinių spindulių D poveikiui ir mažėjant vitamino D kiekiui, didėja vėžio rizika. Egzistuoja labai stiprus ryšys tarp vitamino D kiekio ir vėžio rizikos”, – papildomai teigė daktaras Marikas.
- Metforminas: 1000 miligramų du kartus per parą (reikia recepto).
- Kurkuminas: (nanokurkuminas) 600 miligramų du kartus per dieną.
- Mebendazolas: Mebendezamedžiaga: 100-200 mg per parą (reikia recepto).
- Omega-3 riebiųjų riebalų rūgščių: 4 gramai per dieną.
- Berberinas: 500-600 miligramų du kartus per dieną. Metforminą ir berberiną galima vartoti kartu arba pakaitomis (vieną mėnesį, paskui keisti), priklausomai nuo gliukozės kiekio kraujyje.
- Fiziniai pratimai: vaikščiojimas, didelio intensyvumo intervalinės treniruotės, važinėjimas dviračiu ir kt. Taip pat streso mažinimas.
“Rekomenduojame pacientams taikyti ne vieną intervenciją, o kelias intervencijas, kurios veikia sinergiškai ir adityviai kartu”, – apibendrino daktaras Marikas.
Daugiau informacijos rasite daktaro Mariko Vėžio priežiūros vadove (Cancer Care guide), kuriame išsamiai aprašyta beveik viskas, ką norėtumėte žinoti apie vėžį.
O visą daktaro Mariko pranešimą Pasaulio sveikatos tarybai galite peržiūrėti toliau pateiktame vaizdo įraše:
Medicininė atsakomybė: Medicininiai požiūriai, išreikšti vaizdo įrašo ištraukoje iš Pasaulio sveikatos tarybos konferencijoje ir šiame straipsnyje yra tik informacinio pobūdžio ir nėra skirti savarankiškai diagnozuoti ar savarankiškai gydyti bet kokią su sveikata susijusią būklę.
Prieš imdamiesi esminių gyvenimo būdo pokyčių, diagnozių ar gydymo, skaitytojai turėtų pasitarti su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. rugpjūčio 14 d. pavadinimu “Reduce Your Cancer Risk by 60%: 10 Things You Can Do, Per Dr. Paul Marik” svetainėje vigilantnews.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
2 thoughts on “Dr. Paulas Marikas – sumažinkite vėžio riziką 60 %”