Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 14 d. tkp.at.
Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Gerai žinoma, kad IgG4 potipio antikūnai slopina imuninės sistemos atsaką prieš patogenus. Virusinės infekcijos sukeltos ligos trunka ilgiau ir yra sunkesnės, be to, vakcinos spygliai lieka organizme ir negali būti pašalinti. Tai įrodyta ankstesniais tyrimais. Tačiau ankstesnė infekcija, matyt, apsaugo nuo IgG4 išsivystymo. Naujo tyrimo duomenimis, imuninė sistema netgi sėkmingai kovoja su vakcinos spyglių baltymais.
“Apibendrinant galima teigti, kad čia pateikti mūsų duomenys yra labai svarbus ankstesnių išvadų patvirtinimas, kad mRNA vakcinacija sukelia didelę dalį specifinių IgG4 spyglių antikūnų atsakų. Priešingai, asmenims, paskiepytiems mRNA vakcinomis po SARS-CoV-2 infekcijos, ir naiviems asmenims, paskiepytiems vektorinėmis vakcinomis, neišsivystė reikšmingas IgG4 izotipui būdingas spyglių atsakas.”
Tai labai įdomus rezultatas. Jis rodo, kad užsikrėtus galima sukurti labai veiksmingą natūralią imuninę apsaugą. Tuomet net mRNA vakcinacija nekenkia. Kaip ir ankstesni tyrimai (čia, čia ir čia), šis 2023 m. rugpjūčio 13 d. paskelbtas tyrimas rodo, kad galima tikėtis žalingo šalutinio “poveikio” skiepijant mRNA vakcina žmones, kurie anksčiau nebuvo užsikrėtę, nes po vakcinacijos susidaro IgG4 potipiai (maždaug tokiu pat mastu kaip ir naudingasis IgG1).
Petros Kiszel ir kt. tyrime “Class switch towards spike protein-specific IgG4 antibodies after SARS-CoV-2 mRNA vaccination depends on prior infection history” (“Po SARS-CoV-2 mRNA vakcinacijos įvykus klasės perėjimui prie spike baltymui specifinių IgG4 antikūnų priklausomybė nuo ankstesnės infekcijos istorijos”) nagrinėjami sveikatos priežiūros darbuotojų spike specifinių IgG antikūnų poklasių lygiai, kurie buvo paskiepyti nuo SARS-CoV-2 vektorinėmis (“Sputnik”, “AstraZeneca”) arba mRNA (“Pfizer-BioNTech”, “Moderna”) vakcinomis. Be to, buvo tiriami neskiepyti COVID-19 pacientai.
Kaip ir kituose tyrimuose, nustatyta, kad vektorinės vakcinos sukėlė mažesnius specifinių IgG kiekius nei mRNA vakcinos. Prieš mRNA vakciną užsikrėtusių asmenų, kurie buvo skiepyti mRNA vakcina, spygliuotiesiems specifinių IgG poklasių struktūra buvo panaši į vektorinėmis vakcinomis skiepytų asmenų ar neskiepytų COVID-19 pacientų struktūrą. Tačiau mRNA vakcinuotų asmenų, kurie prieš tai nebuvo užsikrėtę SARS-CoV-2 infekcija, požymių pobūdis gerokai skyrėsi. Visose grupėse buvo ne tik IgG1 ir IgG3 poklasių, bet ir IgG4 bei IgG2 poklasių, tačiau beveik išimtinai tik tiems asmenims, kurie buvo skiepyti tik mRNA vakcinomis arba buvo užsikrėtę po mRNA vakcinacijos. Šių asmenų smaigams būdingo IgG4 atsako dydis buvo panašus į smaigams būdingo IgG1 atsako dydį.
Jau žinoma, kad naiviems SARS-CoV-2 pacientams ir jau užsikrėtusiems asmenims būdingas skirtingas imuninis atsakas į mRNA vakcinaciją. Naivių asmenų T ląstelių atsakas padidėja po antrosios Pfizer-BioNTech vakcinos dozės, o pasveikusių nuo COVID-19 asmenų didžiausias atsakas pasiekiamas po pirmosios dozės. Panašūs rezultatai buvo nustatyti ir atsako į spygliuotuosius specifinius antikūnus atveju; anksčiau užsikrėtę asmenys pasiekė panašų specifinių antikūnų lygį po pirmosios vakcinacijos, kaip ir neužsikrėtę asmenys po antrosios vakcinos dozės.
Poklasiai
Gausiausias imunoglobulino izotipas žmogaus serume yra imunoglobulinas G (IgG). Po antigeninių dirgiklių pirmiausia gaminasi IgG3 ir IgG1 – du apsauginiai, komplementą aktyvinantys poklasiai. Priešingai, IgG2 ir IgG4 gaminami vėliau ir slopina imuninį atsaką. Yra žinoma, kad antikūnų atsakas į virusų baltyminius antigenus (natūralios infekcijos metu) daugiausia apsiriboja IgG1 ir IgG.
IgG4 atsiranda kaip atsakas į kirmėlines infekcijas arba į ilgalaikę antigeno stimuliaciją – šiuo atveju dėl to, kad vakcinos spygliukai organizme lieka visam laikui.
Tyrimo metu taip pat buvo stebimi spygliukams specifinių IgG poklasių pokyčiai praėjus 3-4 mėnesiams po trečiosios sustiprinamosios vakcinacijos. Grupėje, kurioje po vakcinacijos buvo užkrėsta po RNR vakcinacijos, pastebėtas padidėjęs spygliuotiesiems specifiniams IgG1, IgG2 ir IgG4 atsakas, o tai rodo tipišką atminties B ląstelių prisiminimo atsaką (angl. memory B-cell recall response).
Priešingai, grupėje be mRNA infekcijos, kurioje nebuvo infekcijos, spygliuotai specifinių IgG1, IgG2 ir IgG4 kiekis sumažėjo.
Grupėje, kuri buvo skiepijama tik po infekcijos, IgG kiekis išliko gana pastovus.
Skirtingą smaigams būdingo IgG3 elgseną, palyginti su kitais IgG poklasiais, galima paaiškinti trumpu IgG3 pusinės eliminacijos laikotarpiu.
Dar svarbiau tai, kad po mRNA vakcinacijos spygliuočiams specifinių IgG4 procentinė dalis buvo panaši į spygliuočiams specifinių IgG1 atsakų procentinę dalį tiriamųjų, kurie po mRNA vakcinacijos buvo neinfekuoti arba infekuoti.
Taigi, mRNA vakcinuotos grupės turi anksčiau egzistavusias spygliuotai specifinių IgG4 atminties B ląsteles, kurios reaktyvuojasi po pakartotinės vakcinacijos. Atrodo, kad pagrindinei imunizacijai naudota mRNA vakcina turi lemiamą reikšmę didelės IgG4 poklasio frakcijos atsiradimui.
Rezultatai rodo, kad smaigams specifinių B ląstelių klasės pasikeitimas priklauso nuo vakcinos tipo (t. y. mRNA ar vektoriaus) ir pirmojo susidūrimo su smaigų antigenu aplinkybių (vakcinacija ar infekcija). Be to, panašu, kad tai perduodama atminties B ląstelių lygmenyje, nes infekcija sukelia ne tik IgG1, bet ir IgG2 bei IgG4 atsaką praėjus ilgam laikui po mRNA vakcinacijos.
Apibendrinant galima teigti, kad tyrimas dar kartą patvirtina, jog mRNA vakcinacija turi žalingą poveikį, tačiau šio poveikio išvengiama arba jis labai susilpnėja prieš tai užsikrėtus. Šie rezultatai tikriausiai paaiškina, kodėl daugeliui žmonių skiepijimas nekelia jokių problemų.
Komentaras sapereaude: tai visų pirma gera žinia. Tyrimas logiškai paaiškina, kodėl, pavyzdžiui, Švedijoje, nepaisant didelio “skiepijimo” lygio, šalutiniai poveikiai (o dabar ir mirtingumas!) yra mažesni nei kitose šalyse, kuriose skiepijimų lygis yra panašus. Kadangi švedai atsisakė daugelio priemonių, žmonės jau buvo užsikrėtę iš anksto, todėl yra apsaugoti – tiek nuo Kovid, tiek nuo “mRNA vakcinos”.
Tačiau tyrimas taip pat rodo, kad ilgalaikė žala, pavyzdžiui, amiloidų susidarymas, vis dėlto pasireiškia ir tiems, kurie užsikrėtė prieš “skiepijimą”. Taip yra dėl to, kad vakcinos dozėje yra labai daug spyglių baltymų. Amiloidai (neteisingai sulankstyti baltymai) sukelia demenciją, Alzheimerio ligą, odos ligas, Creutzfeldto-Jakobo ligą, kepenų, blužnies, inkstų ligas ir kitas nemalonias pasekmes. Todėl, deja, išankstinis užsikrėtimas neapsaugo nuo ilgalaikių neigiamų mRNA dozės pasekmių.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. rugpjūčio 14 d. pavadinimu “Neue Studie zu den schädlichen IgG4 Antikörpern: Vorherige Infektion schützt bei Impfung vor IgG4 Produktion” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją.
Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
