Neįperkamos kelių rinkliavos paprastiems miesto gyventojams. Londono meras bandė nutildyti mokslininkus, kurie teigė, kad vairavimo apribojimai turės mažai įtakos oro taršai. Politika atvirai pažeidžia mokslo laisvę, kad galėtų įgyvendinti savo tikslus ir pasiekti norimų rezultatų.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 27 d. reitschuster.de.
Felix Perrefort. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
2019 m. plaučių ligų specialistui profesoriui Dr. Dieteriui Köhleriui pavyko sukelti diskusiją apie taršos ribas, kurias jis kritikavo kaip nustatytas per žemas, taip pateisinant nereikalingus draudimus vairuoti. Taigi, pasigirdo moksliškai pagrįsta ES direktyvų kritika, prie kurios prisijungė 137 kolegos ekspertai. Šios padėties nepakeitė tai, kad buvo galima įrodyti, jog Köhleris padarė smulkmenišką klaidą, nes tai visiškai neturėjo įtakos pradinio argumento pagrįstumui. Pavyzdžiui, Köhler paneigė, kad daugybė PSO tyrimuose nagrinėjamų ligų ir mirties atvejų “iš tikrųjų yra susiję su kietosiomis dalelėmis”. ES mastu nustatant ribines vertes remiamasi šiais PSO tyrimais.
Kaip ir daugelyje kitų sričių, mokslui, kuriuo remiasi politika, yra pagrįstų prieštaravimų. Kadangi politikai reikia mokslo, kad ji galėtų save įteisinti, politika daro įtaką mokslui. Atsižvelgdami į tai, dabar pažvelgsime į užsienį. Tai, kas vyksta ten, turi kelti baimę ir mūsų šalyje.
Didžiojoje Britanijoje paaiškėjo itin skandalingas atvejis, susijęs su Londono imperatoriškojo koledžo atliktu tyrimu, kurio rezultatai kelia abejonių dėl miesto eismo politikos. Didžiajame Londone transporto priemonėms, kurių išmetamųjų teršalų kiekis viršija tam tikrą lygį, leidžiama važiuoti tik už tam tikrą mokestį, kaip numatyta “(itin) mažos taršos zonoje” (Ultra Low Emission Zone, ULEZ). Tačiau 2021 m. Londono imperatoriškojo koledžo tyrėjai priėjo prie išvados, kad tokia itin griežta politika beveik nieko nepasieks. Kaip rašo “The Telegraph”, ULEZ “azoto dioksido taršą sumažino tik 3 proc. ir tik nežymiai paveikė kietųjų dalelių ir ozono taršą”. Šiuo metu jis skelbia antraštę: “Sadiqas Khanas bandė nutildyti mokslininkus, kurie teigė, kad ULEZ turėjo nedidelį poveikį oro taršai”.
Mokslinis posūkis 180 laipsnių kampu
Laikraščio gauti elektroniniai laiškai dabar rodo tiesioginę Londono mero Sadiqo Khano (leiboristas) įtaką: mero pavaduotoja aplinkos ir energetikos reikalams Shirley Rodrigues Imperatoriškajam koledžui nurodė “labai nusivilti” paskelbtais rezultatais, keliančiais abejonių dėl ULEZ veiksmingumo. Vėliau koledžas paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama priešingai ankstesnio tyrimo rezultatams: kad ULEZ iš tikrųjų “smarkiai sumažino” oro taršą.
Tai ne kas kita, kaip politiškai paskatintas 180 laipsnių posūkis. Moksliniame žurnale “Environmental Letters” paskelbtame 2021 m. tyrime mokslininkai pažodžiui apibendrino:
“Mes nustatėme, kad ULEZ tik nežymiai (!) pagerino oro kokybę (…) Nors kiti miestai svarsto galimybę įvesti panašius reglamentus, šis tyrimas rodo, kad ULEZ nėra veiksminga strategija (!) pati savaime (…)”.
Dabar 2023 m. pačios vyriausybės parengtoje ir Imperatoriškojo koledžo recenzuotoje ataskaitoje skelbiama:
“ULEZ išplėtimas Londono centre padeda žymiai (!) sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir oro taršą; tačiau reikia imtis tolesnių veiksmų, nes daugiau nei pusė su oro tarša susijusių mirčių (!) įvyksta Londono periferijoje.”
800 000 svarų sterlingų iš mero
Tai, kas 2021 m. turėjo menką poveikį, 2023 m. turėtų tapti gyvybes gelbstinčia, “mirčių nuo išmetamųjų teršalų” prevencijos priemone. Tačiau pirminės išvados net nebuvo paneigtos, o tiesiog pakeistos.
Kalbėkime aiškiai: kritiškai nusiteikę mokslininkai pateikė išvadas, paneigiančias Londono represinę automobilių politiką. Tuomet mero biuras parengia savo tyrimą, kurį patvirtina iš pradžių spaudžiama institucija. Ši politika atvirai pažeidžia mokslo laisvę, kad galėtų įgyvendinti savo tikslus ir pasiekti norimų rezultatų.
Visame tame svarbų vaidmenį atlieka ir finansinės priklausomybės: “Telegraph” duomenimis, bent nuo 2021 m. universitetas gavo daugiau kaip 800 000 svarų (apie 940 00 eurų) finansinių dotacijų. Beje, Imperial College taip pat gauna milijonines “dovanas” iš farmacijai draugiško Bilo ir Melinos Geitsų fondo. 2022 m. rugpjūtį tai buvo 5,3 mln. svarų sterlingų, nurodytas tikslas: “Vakcinų pristatymas” (angl. Vaccine Delivery). 2018 m. buvo “14,5 mln. dolerių dotacija iš Gateso fondo pasaulinei sveikatos priežiūrai gerinti”.
Dabar Londono konservatorių lyderis merijoje Peteris Fortune’as kaltina Londono merą “slaptu susitarimu slopinti tyrimus žaliojoje zonoje”, praneša bbc.com. Toliau jis kritikuoja: “Sadiqas Khanas teigė, kad jis tik vadovaujasi mokslu, tačiau naudojosi moksliniais patarėjais, kad apsaugotų savo interesus. Mokslas priklauso nuo atvirų ir skaidrių diskusijų.”
Klasių karas iš viršaus
Ši istorija įdomi dar ir tuo, kad ji pirmiausia parodo: nepriklausomi, kritiški moksliniai tyrimai Imperatoriškajame mokslo, technologijų ir medicinos koledže vis dar buvo įmanomi 2021 m. – praėjus metams po to, kai ši institucija 2020 m. sukėlė uždarymo nuotaikas, “lockdowno profesoriui” Neilui Fergusonui demonstruojant akivaizdžiai smarkiai perdėtą siaubo modeliavimą. O 2022 m. Imperatoriškasis koledžas vėl sulaukė neigiamo dėmesio, kai mokslininkai – vėl pasitelkę modeliavimą ir finansuojami PSO bei R. Gateso fondo – pražūtingas “Corona” skiepijimo kampanijas perteikė kaip sėkmės istoriją.
Dabar matome, kaip likusius kritiškai svarbius mokslo anklavus vyriausybė sutramdo ir suvaldo. Londono merijos papeikti tyrimo autoriai pareiškė, kad jie “100 procentų” palaiko savo tyrimą, tačiau, kaip informavo “Telegraph”, “dėl pasekmių jie nebesiruošia skelbti tolesnių darbų šia tema”.
Mokslo bauginimas ir instrumentalizavimas tarnauja turtingiesiems. Kaip pažymėjo žurnalistas Norbertas Häringas (Norbert Häring), itin mažos taršos zona faktiškai reiškia draudimą vairuoti neturtingiesiems ir neatsiejama nuo priežiūros valstybės tendencijų:
“Benzininių automobilių atveju tai liečia 2005 m. ar anksčiau pagamintus automobilius. Kas nori vairuoti vieną iš šių senų automobilių, turi mokėti 12,50 svaro (14,50 euro) per dieną. Norintieji įvažiuoti į miesto centrą ir neturintys elektromobilio taip pat turės mokėti 15 svarų sterlingų miesto rinkliavą. Tie, kurie neturi pakankamai pinigų (…) naujam automobiliui įsigyti, tuomet vargu ar galės sau leisti važiuoti. Visa tai automatiškai stebi daugybė kamerų. Kadangi pasipiktinę piliečiai naktimis jas masiškai išmontuoja arba naikina, jų išvaizda tampa vis karingesnė.”
Apgailėtina yra tai, kad Sadiqas Khanas šią žaliąją klasių kovą iš viršaus laiko indėliu į socialinį teisingumą. Šis pasiūlymas mūsų šalyje neabejotinai bus su džiaugsmu priimtas.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. rugpjūčio 27 d. pavadinimu “Fahrverbot für Arme, freie Fahrt für Reiche” svetainėje reitschuster.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: pixabay
