Pusė nuo 2020 m. naujai sukaupto turto tenka vienam procentui pasaulio gyventojų.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. rugsėjo 9 d. svetainėje infosperber.ch.
Josef Estermann. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Gerai žinoma, kad “Corona” pandemija ne tik nusinešė milijonus gyvybių ir smarkiai paveikė daugelio pasaulio pietų šalių ekonomiką. Tačiau tai, kad pandemija taip pat sukūrė “laimėtojus” ir kas jie yra, iki šiol buvo spėlionių objektas.
“Turtingiausiųjų išlikimas”
Šių metų sausį Didžiosios Britanijos nevyriausybinė organizacija Oxfam Davose vykusio WEF (Pasaulio ekonomikos forumo) proga visuomenei pristatė ataskaitą, kuri šioje šalyje beveik nebuvo aptarta ar net išplatinta. Dokumente, kuris buvo paskelbtas prasmingu pavadinimu “Turtingiausiųjų išlikimas” (“The survival of the richest”), yra daug politinio ir socialinio dinamito. Aliuzija į darvinistinę evoliucijos teoriją (“Stipriausiųjų išlikimas”) taip pat leidžia manyti, kad socialinės darvinistinės tendencijos yra akivaizdžios, ypač pandemijos metu. Turtingieji turtėja, vargšai skursta.
Tačiau šis įprastas reiškinys, Oxfam teigimu, šiuo metu privedė prie groteskiško, jei ne iškreipto, perskirstymo iš apačios į viršų. Nuo 2020 m., t. y. pandemijos pradžios, visame pasaulyje buvo sukurta 42 trilijonų (su 12 nulių) JAV dolerių naujo turto, nepaisant uždarymų ir tiekimo grandinių apribojimų. Iš jų 63 proc. arba 26 trilijonai priklauso turtingiausiam vienam procentui pasaulio gyventojų, o likusią dalį turėjo pasidalyti tarpusavyje skurdesni 99 proc. gyventojų. Arba konkrečiau, kaip parodyta ataskaitoje: per pandemiją milijardierius sukaupė 1,7 mln. dolerių už kiekvieną dolerį, kurį uždirbo kas nors iš skurdesnių 90 proc. pasaulio gyventojų.
Elonas Muskas moka 3 proc. mokesčių, Afrikos rinkos moteris – 40 proc.
Maisto ir energetikos sektoriaus pelnas pandemijos ir karo metais 2022 m. išaugo daugiau nei dvigubai, išmokėdamas 257 mlrd. dolerių sumą savo (ir taip turtingiems) akcininkams, o daugiau nei 800 mln. žmonių kentė badą.
Didėjanti pajamų ir turto nelygybė lemia daugybę krizių (Oxfam jas vadina “polikrizėmis”), kurios pastaraisiais dešimtmečiais ir metais apėmė visą planetą. Pagrindine spartaus nelygybės didėjimo priežastimi “Oxfam” laiko visame pasaulyje egzistuojančią mokesčių sistemą, kuri yra palanki itin turtingiems žmonėms ir didelėms tarptautinėms korporacijoms arba suteikia jiems pakankamai spragų, kad jie galėtų “išvengti” atitinkamų mokesčių.
Kaip konkretus pavyzdys ataskaitoje nurodomas vienas turtingiausių pasaulio žmonių Elonas Muskas, kuris 2014-2018 m. sumokėjo vos daugiau nei 3 proc. mokesčių. Tuo tarpu Aber Christine, turgaus moteris iš Šiaurės Ugandos, prekiaujanti ryžiais, miltais ir soja, uždirba 80 JAV dolerių per mėnesį ir moka 40 proc. mokesčių.
Nauja pasaulinė mokesčių sistema
Todėl nenuostabu, kad “Oxfam” vėl ragina sukurti teisingą mokesčių sistemą, kuri tinkamai apmokestintų itin turtingus asmenis, nes, kaip pabrėžia “Oxfam” vykdomoji direktorė Gabriela Bucher, tai yra “strateginė nelygybės mažinimo ir demokratijos atkūrimo sąlyga”. Šiuo metu pusė milijardierių gyvena šalyse, kuriose netaikomas paveldimo turto mokestis. Tik 4 proc. mokestinių pajamų pasaulyje gaunama iš turto mokesčio.
Įvedus penkių procentų mokestį multimilijonierių ir milijardierių turtui visame pasaulyje, kasmet turėtų būti surenkama 1,7 trilijono JAV dolerių, kurių pakaktų dviem milijardams žmonių ištraukti iš skurdo ir nutraukti badą pasaulyje. “Superturtingųjų ir didžiųjų korporacijų apmokestinimas yra priemonė, padedanti spręsti šiandien persidengiančias krizes. Atėjo laikas sugriauti mitą, kad mokesčių lengvatos itin turtingiems galiausiai bus naudingos mums visiems, nes jų turtai pasieks visus (angl. trickle down effect)”, – sako Gabriela Bucher.
Viešosios nuomonės apklausų duomenimis, šis raginimas sukurti naują pasaulinę mokesčių sistemą daugumoje šalių turi didžiulę daugumą. Net ir tarp itin turtingų žmonių auga noras mokėti didesnius mokesčius, baiminantis socialinių ir politinių neramumų bei demokratijos griovimo. 2022 m. sausio mėn. daugiau kaip šimtas milijonierių pasirašė deklaraciją, kurioje prašoma didesnių mokesčių jų pelnui ir turtui.
Konkrečios priemonės
Kadangi didėjanti nelygybė tarp itin turtingos aukštesniosios klasės ir daugumos neturtingų žmonių dar labiau pagilins šiandienos krizes, nuosekliai reikia įvesti atitinkamą turto mokestį. Oxfam skaičiavimais, tai neleistų iki 2030 m. dar labiau padidinti atotrūkio tarp turtingųjų ir vargšų, bet sumažintų jį iki 1990 m. vyravusio santykio.
Konkrečiai “Oxfam” siūlo šias pasaulinės mokesčių sistemos reformos priemones:
- Įvesti vienkartinį solidarumo turto mokestį ir įmonių pelno mokestį nuo nenumatytų pelnų, taip pat gerokai didesnį dividendų paskirstymo mokestį, kad būtų sustabdyti krizės spekuliantai.
- Nuolat didinti mokesčius vienam procentui turtingiausiųjų, pavyzdžiui, bent iki 60 proc. jų pajamų iš darbo ir kapitalo, o multimilijonieriams ir milijardieriams taikyti didesnius tarifus.
- Apmokestinti itin turtingų žmonių turtą pakankamai aukštais tarifais, kad būtų sistemingai mažinamas itin didelis turtas ir mažinama galios koncentracija bei nelygybė.
- Iš šių mokesčių gautas pajamas panaudoti valstybės išlaidoms nelygybę mažinančioms sritims, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai, švietimui ir aprūpinimui maistu, didinti ir teisingam perėjimui prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio pasaulio finansuoti.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. rugsėjo 9 d. pavadinimu “Superreiche scheffelten in der Corona-Zeit Billionen” svetainėje infosperber.ch.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: Oxfam
