Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. rugsėjo 7 d. svetainėje tvpworld.com.
Prof. dr. David Engels. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Komentaras sapereaude: Kaip žvelgti į demokratijos žlugimą Vokietijoje iš kitų Europos šalių pozicijų? Lenkijos naujienų svetainėje TVP pasirodė įdomus straipsnis, kuriame aptariamas Pranešėjų apsaugos įstatymas ir skandalas, susijęs su vidaus reikalų ministre Faeser.
Tai, kas šiuo metu vyksta Vokietijoje, yra tiesiog neįtikėtina: atrodo, kad Federalinė Respublika mūsų akyse, niekam už šalies ribų daugiau nesigilinant, virsta vis labiau totalitarine sistema – ir aš sveriu savo žodžius.
Du panašūs pastarojo meto pavyzdžiai: visoje šalyje įvesta gėdinga denonsavimo sistema ir tebesitęsiantis skandalas dėl vidaus reikalų ministrės, pasinaudojusios savo pačios slaptosiomis tarnybomis bei visuomenės informavimo priemonėmis, kad diskredituotų vieną iš savo bendradarbių – du įvykiai, kurie, jei būtų nutikę Lenkijoje ar Vengrijoje, būtų sukėlę visuomenės pasipiktinimą dėl “demokratijos” pabaigos ir rimtas Europos Komisijos politines priemones.
Viešas politinio denonsavimo rėmimas
Pirma, denonsavimo sistema. Naujasis “Hinweisgeberschutzgesetz” – “informatorių apsaugos įstatymas”, dėl kurio balsuota 2023 m. liepos 2 d., įpareigoja visas įmones, kuriose dirba daugiau kaip 49 darbuotojai, įsteigti “Meldestelle” (“denonsavimo skyrių”), todėl iš viso ex nihilo bus įsteigta 90 000 (!) tokių skyrių privačiajame sektoriuje ir dar daug tūkstančių viešojoje sferoje. Įmonės, atsisakiusios dalyvauti šioje iniciatyvoje, turės sumokėti iki 20 000 EUR baudą. Šių pranešimų skyrių tikslas – priimti, įvertinti ir perduoti visų formų pranešimus, gaunamus iš darbuotojų ar net užsienio asmenų, taip pat pradėti tinkamus jų tyrimus. Tuomet atitinkama informacija turi būti perduodama valstybei, kurioje 2023 m. rugpjūčio 11 d. dekretu įsteigta nauja centrinė pranešimų tarnyba su 22 darbuotojais ir 5 mln. eurų metiniu biudžetu. Nuo 2024 m. jie taip pat galės naudotis specialiai sukurta programine įranga, leidžiančia nedelsiant palaikyti ryšį tarp naujosios tarnybos ir anoniminių informatorių, norinčių užmegzti tiesioginį ryšį su valstybe.
Ši priemonė yra naujojo Europos teisės akto dėl vadinamųjų informatorių (angl. whistleblowers) apsaugos rezultatas, kurį Vokietijos vyriausybė pavertė aktyvia politinių demaskavimų palengvinimo programa. Mat užuot orientavęsi tik į pranešimus apie konkrečius, materialius “nusikaltimus”, Vokietijos denonsavimo tarnybos taip pat turi priimti, vertinti ir persiųsti plačiausiai paplitusių formų įtarimus, aiškiai apimančius įtarimus dėl nepakankamos “ištikimybės konstitucijai” (Verfassungstreue) ir sąmoningo leidimo pažeisti mokestinę ar socialinę paslaptį. Savaime suprantama, kad įstatymas įpareigoja tarnybas rimtai vertinti net anoniminius pranešimus. Dar daugiau: įstatyme nurodoma, kad pranešėjai, net jei įrodoma, kad jie klydo, gali naudotis specialia teisine apsauga nuo atleidimo iš darbo, taip dar labiau skatinant juos naudotis savo abejotina prerogatyva.
Deja, šis neseniai įvykęs viešo pasmerkimo sisteminimas, negirdėtas nuo pat Vokietijos Demokratinės Respublikos žlugimo, yra tik paskutinis, nors ir svarbiausias elementas ilgoje panašių įvykių eilėje: jau kelerius metus visoje šalyje kuriamos dešimtys įvairiausių “informacinių programų”, skirtų pasmerkti tariamiems “neapykantos nusikaltimams” (hate crimes) arba “valstybės delegitimacijai” (šiuo metu Vokietijoje tai yra rimtas baudžiamasis kaltinimas). Vien šiais metais Berlyno miestas išleido 830 000 eurų vienai programėlei, leidžiančiai valstybinėms institucijoms pranešti apie įvairiausių formų minties nusikaltimus, subsidijuoti. Nenuostabu, kad šios iniciatyvos kyla beveik išimtinai iš politinės kairės ir pakankamai dažnai yra glaudžiai susijusios su gausiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, tariamai “ginančiomis demokratiją” jos “kovoje su dešine” (“Kampf gegen rechts”), paprastai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojamomis iš valstybės lėšų, kurių biudžetas nuolat didėja – visa tai prižiūri vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (SPD) (žr. toliau).
Vidaus reikalų ministrės piktnaudžiavimas viešąja žiniasklaida ir slaptosiomis tarnybomis
Antra, panagrinėkime naujausią skandalą, susijusį su vidaus reikalų ministre Nancy Faeser (SPD). N. Faeser yra žinoma tuo, kad pagrindiniu savo ministerijos tikslu laiko “kovą su politiniais dešiniaisiais”, ir, be daugybės kitų priemonių, nukreiptų prieš visų formų konservatizmą, praėjusiais metais ji buvo atsakinga už tai, kad valstybės tarnautojai buvo atleidžiami iš pareigų vien dėl įtarimų dėl “antikonstitucinių” įsitikinimų ar elgesio: Šokiruojančiai apverčiant pačius teisinės valstybės pagrindus, dabar kaltinamasis turi įrodyti savo nekaltumą.
Dabar Faeser atleidimas iš pareigų ankstesniam ministerijos kibernetinio saugumo vadovui Arne Schönbohmui atsigręžia prieš ją pačią – paaiškėjus naujiems, beveik neįtikėtiniems įrodymams apie plačiai paplitusį sąmokslą tarp partinių intrigų, ministerijos, visuomeninio transliuotojo ir slaptųjų tarnybų. 2022 m. per satyrinę laidą, kurią rengė ZDF (antroji Vokietijos visuomeninė televizija), A. Schönbohmas buvo apkaltintas įtartinais ryšiais su Rusijos kibernetinio saugumo įmonėmis, ir Nancy Faeser iš karto jį atleido. Tačiau vėliau nė vienas iš šių kaltinimų nepasitvirtino, tačiau Schönbohmas taip ir negavo ankstesnio darbo, o buvo pažemintas iki kitų, daug mažiau įtakingų pareigų.
Dabar nauji dokumentai parodė, kad net praėjus keliems mėnesiams po šio atvejo Faeser nurodė “Verfassungsschutz” (Vokietijos vidaus slaptosioms tarnyboms) visur ieškoti galimai kaltinančios medžiagos prieš Šionbohmą; nors atsakingi ekspertai nerado jokių įrodymų, Faeser įsakė jiems tęsti tyrimą ir pateikti jai ataskaitą. Maža to, netgi kyla rimtų įtarimų, kad pirmuosius, neįrodytus kaltinimus, iškeltus ZDF televizijos laidoje, sugeneravo pati ministrė ir perdavė juos visuomeniniam transliuotojui per neoficialius Faeser bendradarbių ryšius su minėtos satyrinės laidos atsakingu žurnalistu Janu Böhmermannu (jau daugelį metų žinomu dėl savo įnirtingų išpuolių prieš visus kairiųjų politinių pažiūrų oponentus ir besinaudojančiu didžiausia dabartinės vyriausybės pagarba).
2023 m. rugsėjo 5 d. Faeser dėl “sveikatos priežasčių” atšaukė savo dalyvavimą viešame klausyme prie parlamento (tuo pat metu dalyvaudama fotosesijoje); rugsėjo 7 d. ji atsisakė dalyvauti antrame klausyme, siūlydama atsiųsti vieną iš savo darbuotojų. Jos partija, kanclerio Scholzo Vokietijos socialdemokratai, atmeta visus kaltinimus ir šiuo metu stengiasi visus būsimus parlamento posėdžius perkelti į spalio mėnesį – iškart po rinkimų Vokietijos Heseno federalinėje žemėje, kur Nancy Faeser yra pagrindinė partijos kandidatė…
Prof. Dr. Davidas Engelsas (g. 1979 m.) yra Briuselio universiteto (ULB) Romos istorijos katedros vedėjas, o šiuo metu dirba moksliniu profesoriumi Instytut Zachodni Poznanėje (Lenkija). Daugybės mokslinių publikacijų ir esė autorius.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. rugsėjo 7 d. pavadinimu “Denunciation, collusion, public defamation. The ‘DDR’ reloaded?” svetainėje tvpworld.com.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: pixabay
