Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. spalio 8 d. svetainėje tkp.at.
Thomas Oysmüller. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pastaba saperaude: sunku susidaryti aiškų vaizdą apie padėtį Izraelyje. Pradžiai pateikiame buvusio žvalgybos pareigūno, o dabar žurnalisto ir taikos aktyvisto Efrato Fenigsono, palaikančio ryšius su žmonėmis vietoje, interpretaciją. Vienas pagrindinių jos teiginių: “Izraelis turi vieną moderniausių aukštųjų technologijų kariuomenių pasaulyje. Kaip atsitiko, kad nebuvo jokios reakcijos į “Hamas” proveržį? Negaliu to suprasti. Aš pati prieš 25 metus dirbau Izraelio žvalgyboje. Neįmanoma, kad Izraelis apie tai nežinojo. (…) Jei būčiau sąmokslo teorijų šalininkė, sakyčiau, kad tai suorganizavo giluminė valstybė”. Toliau pateikiamas jos vertinimas (anglų kalba):
Toliau pateikiamas TKP straipsnis:
Dar keturi balsai apie Artimųjų Rytų konfliktą: Karin Kneissl, Edwardas Snowdenas, tinklaraštininkas KimDotCom ir Aleksandras Duginas.
Pasaulio dėmesio centras pasikeitė. Nuo šeštadienio žiniasklaidos mašina pranešė tik apie sėkmingą “Hamas” (ir jį remiančių grupuočių) išpuolį prieš Izraelį. Leidinys “Der Spiegel” net rašo apie “Izraelio Perl Harborą” – aiški užuomina į rimtesnės eskalacijos grėsmę. Perl Harboras paskatino JAV įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą. Visuomenės nuotaikos dabar tapo emocingos iki lūžio taško.
Klausimai vietoj atsakymų
X vartotojas “TheRealTom” sekmadienį rašo: “Corona, Ukraina, Gaza. Jie ir vėl sako, kad viskas labai aišku: čia yra gėris. Ten, blogis. Prisijunkite prie “gėrio” komandos! Smerkite komandos “blogis” narius, pasmerkite juos, izoliuokite! Alternatyvos nėra, yra tik vienas atsakymas! Tačiau tikrasis blogis yra būtent toks mąstymas, manipuliavimas, skaldymas. Jie nieko labiau nekenčia, kaip to, kai užduodi klausimus, užuot iš stalčiaus išsitraukęs gatavą atsakymą”.
Tai pakankamas motyvas pristatyti keturis balsus, kurie nepaklūsta visuotinei isterijai ir kartu kelia klausimus, analizes ir požiūrius iš pačių įvairiausių pusių ir ideologijų.
Vieną suprantamą poziciją pateikia buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl. Savo “Telegram” kanale ji rašė šeštadienio vakarą:
“Palestinos klausimas buvo įtrauktas į JT darbotvarkę nuo pat pradžių. 1947 m. lapkričio mėn. padalijimo planas tapo 1948 m. karo, tiksliau, paliaubų susitarimų, sudarytų globojant JT 1949 m. pavasarį, auka.
Po to sekė daugybė JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, tačiau jos nebuvo įgyvendintos. Garsus pavyzdys – ritualinė nuoroda į 1967 m. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 242.
1973 m. Izraelis buvo užkluptas, 1987 m. PIO buvo užklupta, kai palestiniečiai pradėjo savo intifadą. Kad ir kas nutiko 2011 m. nuo Tuniso iki Kairo – tai buvo staigmena.
Ir šįryt: visagalė Izraelio žvalgyba, artilerija, visa kariuomenė ir t. t. buvo užklupti netikėtai.
Net neįsivaizduojame, kuo baigsis šis milžiniškas Izraelio ir Palestinos konflikto lūžis.
Tačiau leiskite pasakyti paprastai: joks kitas konfliktas nesukūrė tiek daug ekspertų, tiek daug publikacijų, konfliktų valdymo centrų ir pan.
Pats laikas užsiimti konfliktų sprendimu, o ne jų valdymu.”JAV disidentas ir Rusijoje gyvenantis tremtinys Edvardas Snoudenas (Edward Snowden) nusiteikęs gana skeptiškai. Jis pateikia nuorodą į Izraelio Haaretz straipsnį ir stebisi, kaip Izraelio šnipinėjimo aparatas galėjo nežinoti apie planuojamą išpuolį. Jis tai komentuoja:
“Netanyahu sukūrė daugiamilijardinę pramonę, parduodančią šnipinėjimo priemones despotams, kurie jas naudoja įsilaužti į kritikų, išrinktų oponentų, žmogaus teisių advokatų ir net studentų “iPhone” telefonus (tai tikri pavyzdžiai).
Tačiau, pasirodo, jie nėra labai naudingi šnipinėjant “Hamas”.”
Didelio atgarsio sulaukusį komentarą (beveik 10 mln. peržiūrų) parašė imperijos kritikas “KimDotCom”:
“Apie tai, kaip suprasti “Hamas” išpuolį prieš Izraelį
Iranas siekia konfrontacijos su Izraeliu ir JAV. Rusijos sėkmė Ukrainoje drąsina Iraną pakeisti dešimtmečius trukusią priešišką JAV užsienio politiką Artimuosiuose Rytuose. Bankrutavusi JAV vyriausybė ką tik buvo pakviesta į dar vieną karą.
Laikas yra oportunistinis. JAV vyriausybė priversta spausdinti trilijonus JAV dolerių, nes jai sunku pritraukti naują skolą. Dar vienas karas sukeltų didelį infliacijos augimą ir spartesnį JAV ekonomikos nuosmukį.
Jei Iranas užminuotų Ormūzo sąsiaurį, pasaulinė energetikos krizė taptų kritinė. Bideno administracija panaudojo didžiąją dalį JAV naftos atsargų, kad stabilizuotų naftos kainas šalies viduje. Iranas gali gerokai padidinti JAV vyriausybės skausmą.
Ukraina tampa dideliu JAV ir NATO pralaimėjimu. Naujas frontas Artimuosiuose Rytuose paspartintų JAV nuosmukį. JAV vyriausybė ir jos Vakarų partneriai paprasčiausiai negali sau to leisti. Didžiausią naudą gautų Rusija ir Kinija. Iranas tai supranta ir žaidžia savo partnerių naudai.”Apie tai, kaip suprasti “Hamas” išpuolį prieš Izraelį
Iranas siekia konfrontacijos su Izraeliu ir JAV. Rusijos sėkmė Ukrainoje drąsina Iraną pakeisti dešimtmečius trukusią priešišką JAV užsienio politiką Artimuosiuose Rytuose. Bankrutavusi JAV vyriausybė ką tik buvo pakviesta į dar vieną karą.
Laikas yra oportunistinis. JAV vyriausybė priversta spausdinti trilijonus JAV dolerių, nes jai sunku pritraukti naują skolą. Dar vienas karas sukeltų didelį infliacijos augimą ir spartesnį JAV ekonomikos nuosmukį.
Jei Iranas užminuotų Ormūzo sąsiaurį, pasaulinė energetikos krizė taptų kritinė. Bideno administracija panaudojo didžiąją dalį JAV naftos atsargų, kad stabilizuotų naftos kainas šalies viduje. Iranas gali gerokai padidinti JAV vyriausybės skausmą.
Ukraina tampa dideliu JAV ir NATO pralaimėjimu. Naujas frontas Artimuosiuose Rytuose paspartintų JAV nuosmukį. JAV vyriausybė ir jos Vakarų partneriai paprasčiausiai negali sau to leisti. Didžiausią naudą gautų Rusija ir Kinija. Iranas tai supranta ir žaidžia savo partnerių naudai.”
Taip pat kelis milijonus kartų perskaityta Rusijos ideologo Aleksandro Dugino analizė:
“Eskalacija Izraelyje gali sukelti grandininę reakciją. Palestiniečiai tokiame kare neturi jokių šansų, nes jie negali sunaikinti Izraelio ar sukelti jam reikšmingo karinio pralaimėjimo, tačiau Izraelis taip pat neturi už ką kovoti. Palestina techniškai yra Izraelio teritorija, kurios jis jokiomis aplinkybėmis negali kontroliuoti ir nenorės kontroliuoti. Taip pat neįmanoma fiziškai sunaikinti visų palestiniečių.
Jei mūsų tarptautinė padėtis būtų kitokia, palestiniečiai galėtų tikėtis tarptautinių kairiųjų simpatijų, tačiau JAV vadovauja neokonai ir globalistai. Jiems palestiniečiai tikrai nerūpi, nors Izraelio nacionalistinė politika jiems taip pat nėra per daug artima.
Tačiau būtent grandininė reakcija – ir ypač islamo valstybių (ypač Irano, Turkijos, Saudo Arabijos, kitų Persijos įlankos valstybių ir Egipto) elgesys – galėtų būti logiškas tęsinys. Bent jau “Hamas” strategai galėjo turėti tai omenyje, kai nusprendė pradėti konfliktą.
Daugiapoliškumas stiprėja, Vakarų hegemonijos intensyvumas kolektyvinėse ne Vakarų šalyse mažėja. Vakarų sąjungininkai islamo pasaulyje – ypač Turkija ir Saudo Arabija – automatiškai nevykdo kiekvieno Vašingtono įsakymo. Tokioje situacijoje bus išbandyta islamo pusė, kuri neseniai provokuojamai prisijungė prie BRICS.
Žinoma, konfliktas gali persimesti į kitas sritis. Negalima atmesti Irano ir “Hezbollah” dalyvavimo, o tai reiškia, kad karo veiksmai gali persikelti į Libano ir Sirijos teritorijas. Pačiame Izraelyje yra pakankamai palestiniečių, kurie aistringai nekenčia žydų. Visa tai gali turėti nenumatytų pasekmių.
Mano nuomone, JAV ir globalistai stengsis viską užbaigti dabar, nes tolesniu eskalavimu jie nieko gero nepasieks.
Ir dar vienas dalykas: analogijos tarp separatizmo, iredentizmo ir pan. skirtinguose pasaulio regionuose nebegalioja. Vakarai pripažįsta ir teritorinį vientisumą, ir tautų teisę atsiskirti, kai jiems tai naudinga, ir nepripažįsta, kai nenaudinga. Nėra jokių taisyklių. Tiesą sakant, turėtume (ir elgiamės) elgtis vienodai. Tai, kas mums naudinga, yra teisinga.
Izraelio ir Palestinos konflikte Rusijai – bent jau šiuo metu – sunku pasirinkti pusę. Kiekvienas žvaigždynas turi savo privalumų ir trūkumų. Santykiai su palestiniečiais yra sena ir natūrali auka, tačiau Izraelio dešinysis flangas taip pat stengiasi vykdyti neutralią draugišką politiką Rusijos atžvilgiu, nukrypdamas nuo aršios ir nedviprasmiškos kolektyvinės Vakarų rusofobijos.
Dabar daug kas priklausys nuo to, kaip įvykiai klostysis ateityje.
Taip, ir, žinoma, neturime išleisti iš akių eschatologinio įvykių matmens. Palestiniečiai savo operaciją pavadino “Al Aksos audra”, t. y. įtampa dėl Jeruzalės ir mesijinio (Izraeliui) horizonto – Trečiosios šventyklos pastatymo ant Šventyklos kalno (kuris neįmanomas nesugriovus Al Aksos mečetės, svarbios musulmonų šventovės) – vėl auga. Palestiniečiai bando pažadinti eschatologinį musulmonų – tiek šiitų, kurie vis jautriau reaguoja į šį klausimą, tiek sunitų (kuriems nesvetimos pasaulio pabaigos ir paskutinio mūšio priežastys) – jautrumą. Izraelis ir sionizmas musulmonams yra Dajjalas.
Kiek tai rimta, netrukus pamatysime, tačiau bet kuriuo atveju akivaizdu, kad tie, kurie ignoruoja eschatologiją, nieko nesupranta apie didžiąją šiuolaikinę politiką. Ir ne tik Artimuosiuose Rytuose, nors ten viskas aiškiau.”
Šis tekstas pasirodė 2023 m. spalio 8 d. pavadinimu “Stimmen und Perspektiven zur Eskalation in Israel” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: “Star-palestine graffiti” by rbarenblat is licensed under CC BY-NC-SA 2.0.
1 thought on “Karas Izraelyje: nuomonės ir perspektyvos”