Didžioji dauguma gyventojų pasisako už taikos derybas tiek Europoje, tiek JAV

Demokratija Geopolitika

Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. birželio 14 d. svetainėje nachdenkseiten.de.

Jens Berger. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


Nors didžioji dauguma politikų ir žiniasklaidos atstovų nori, kad karas Ukrainoje tęstųsi tol, kol Ukraina laimės, kad ir kaip tai atrodytų, tokia pat didžioji dauguma žmonių pasisako už taikų sprendimą derybomis, kuris sustabdytų kraujo liejimą ir neleistų konfliktui peraugti į trečiąjį pasaulinį karą. Tai pasakytina apie Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, taip pat JAV – didžiausias Ukrainos rėmėjas kare. Tai viena iš naujausio tyrimo, kurį atliko Institute for Global Affairs, Eurazijos grupės, prestižinės amerikiečių konsultacinės bendrovės, besispecializuojančios geopolitinių rizikų analizės srityje, analitinis centras, išvadų. Žmonės nori taikos. Politinis-žiniasklaidos kompleksas nori karo.

Nors gyventojai vis garsiau ragina nutraukti karą Ukrainoje pradedant derybas ir dabar tikimasi, kad tam pritars ir NATO narės, politiniame-žiniasklaidos komplekse skleidžiami du pagrindiniai argumentai, kuriais priešinamasi ankstyvų derybų siekiui.

1. Ne, Rusiją reikia dar labiau susilpninti kariniu požiūriu, kad Ukraina galėtų panaudoti kuo daugiau svertų vėliau prasidėsiančiose derybose.

2. Ne, tai yra Ukrainos kova ir Vakarai neturėtų bandyti daryti įtakos tam, kaip ji nori laimėti ar baigti karą.

Nors šios dvi pozicijos dominuoja Vakarų žiniasklaidoje ir Vakarų politikoje, jų laikosi tik nedidelė gyventojų dalis. JAV abiem pozicijoms pritaria tik 17 proc. respondentų. Vakarų Europoje, tiksliau, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, 19 proc. pritaria 1 pozicijai ir 17 proc. 2 pozicijai – beje, šių skaičių negalima sudėti, nes apklausoje buvo galima pateikti iki dviejų atsakymų. Dar 6 proc. amerikiečių ir 3 proc. vakarų europiečių atmeta NATO valstybių spaudimą pradėti derybas, teigdami, kad Rusijos reikalavimai yra pagrįsti ir Vakarai turėtų į tai nesikišti.

Tuo tarpu argumentams, kad NATO valstybės turėtų daryti spaudimą pradėti išankstines derybas, labai pritaria tiek JAV, tiek Vakarų Europos respondentai.

1. Taip, kol Ukraina vis dar turi svertų, Vakarai turėtų spausti ją, kad ši susitaikytų su netobula pergale.

2. Taip, Vakarai neturi pramoninių pajėgumų apsisaugoti ir kartu remti Ukrainos karo veiksmus.

3. Taip, per karą žuvo ar buvo sužeisti šimtai tūkstančių žmonių, ir jis turi baigtis.

JAV šias pozicijas palaiko didžioji dauguma respondentų. Pirmajai pozicijai pritaria 27 proc. respondentų, antrajai – 17 proc. respondentų, o trečiajai – net 50 proc. respondentų – čia taip pat buvo galima pasirinkti iki dviejų atsakymų, todėl rezultatų negalima sumuoti. Vakarų Europoje 3 pozicija taip pat sulaukė didžiausio pritarimo. Čia ji siekė 51 proc. 1 pozicija Vakarų Europoje sulaukė 17 proc., o 2 pozicija – 20 proc.

Tyrimo autoriai rašo:

“Žmonės nori, kad Vakarų šalių vyriausybės skatintų derybų būdu pasiektą susitarimą, visų pirma dėl didelio kraujo praliejimo”.

Kitame klausime tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kokiems tikslams jų šalis turėtų teikti pirmenybę Ukrainos kare. Čia taip pat buvo galima pateikti iki dviejų atsakymų, ir čia respondentų atsakymai niekaip neatspindi politinių-žiniasklaidos diskusijų krypties.

Vakarų Europoje svarbiausias tikslas – išvengti konflikto eskalavimo, į kurį vėliau galėtų įsitraukti ir kitos Europos šalys. Šį tikslą svarbiausiu laiko 47 proc. vakarų europiečių, kaip ir 38 proc. amerikiečių. JAV dažniausiai pageidaujamas prioritetinis tikslas yra išvengti tiesioginio karo tarp branduolinių galybių (45 proc.) – Vakarų Europoje tokį atsakymą pateikė 43 proc. respondentų. Po to sekė tolesnių Ukrainos gyventojų kančių prevencija – 30 proc. respondentų (Vakarų Europoje) ir 35 proc. respondentų (JAV).

Tačiau politinio-žiniasklaidos komplekso ne kartą prioritetiniais laikyti tikslai sulaukė kur kas mažesnio pritarimo. Pavyzdžiui, tik 22 proc. vakarų europiečių ir 27 proc. amerikiečių visišką sienų, buvusių iki 2022 m., atkūrimą laiko prioritetiniu tikslu, kurį Vakarai turėtų įgyvendinti. Įdomu, kad apie sienų iki 2014 m. atkūrimą, apie kurį iš dalies vis dar komunikuojama Vokietijoje, net nebuvo klausiama.

Autoritarinių valstybių atgrasymą nuo įsiveržimo į silpnesnes kaimynines valstybes svarbiausiu tikslu įvardijo 23 proc. respondentų JAV ir 19 proc. respondentų Vakarų Europoje – ši pozicija taip pat labai pastebima pokalbių laidose. Susilpninti Rusiją ir nubausti ją už agresiją – mėgstama žaliųjų Vokietijoje frazė – svarbiausiu tikslu laiko tik 16 proc. amerikiečių ir 17 proc. vakarų europiečių.

Tyrimo autoriai rašo:

“Tai, kad europiečiai labiau nei amerikiečiai nerimauja dėl eskalacijos, neturėtų stebinti. Pačios JAV yra gerai apsaugotos nuo konflikto. Tiesą sakant, vienintelis atsakymo variantas, kurį pasirinko dauguma respondentų, pasirinktas Vokietijoje – arčiausiai konflikto esančioje ir daugiausiai pinigų saugumui Europoje išleidžiančioje šalyje – kur 52 proc. respondentų pirmenybę teikė eskalacijos vengimui. […]

Duomenys rodo, kad žmonės supranta eskalacijos riziką ir užjaučia sunkią ukrainiečių padėtį, tačiau jie nėra tokie atkaklūs kaip jų politiniai lyderiai, teigiantys, kad šis karas turi būti kariaujamas dėl pačios demokratijos arba siekiant visiškai nustumti Rusiją iki jos sienų, buvusių prieš invaziją.”

Prie to nelabai ką galima pridurti. Belieka tik tikėtis, kad politikai netrukus ims vadovautis savo žmonių valia.


Šis tekstas pasirodė 2024 m. birželio 14 d. pavadinimu „Studie – Überwältigende Mehrheit der Bevölkerung ist für Friedensverhandlungen; sowohl in Europa als auch in den USA” svetainėje nachdenkseiten.de.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Vaizdas: Studijos “The New Atlanticism” viršelis

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.