WEF ragina maisto gamybą perkelti į gamyklas

Big Reset Ekonomika Sveikata

Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. birželio 18 d. svetainėje tkp.at.

Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) yra 1000 didžiausių korporacijų ir milijardierių nevyriausybinių organizacijų organizacija. Ji ragina “suverenių” valstybių vyriausybes “iš naujo išrasti” maisto tiekimą. Maistas turėtų būti pakeistas vabzdžių produktais ir fabrikuose auginama dirbtine mėsa bei pienu.

Pasak WEF, tradicinę mėsą reikia pakeisti “alternatyviais baltymais”, kad “išgelbėtume planetą” nuo “klimato kaitos”. WEF tikslas – pakeisti žemės ūkį pramonine maisto gamyba keliose didelėse korporacijose – dirbtiniu maistu vietoj sveikos įvairovės.

Pastaraisiais metais organizacija vis labiau stumia plačiąją visuomenę valgyti vabalus, kad “sumažintų klimato kaitą”.

Naujajame organizacijos straipsnyje “Feeding the future: why Renovation and Reinvention are key to saving our food system” (Ateities maitinimas: Kodėl renovacija ir išradimas yra raktas į mūsų maisto sistemos išsaugojimą) WEF demonizuoja ūkininkus ir maisto tiekimą.

WEF projekto “New Frontiers of Nutrition Project” bendradarbė Juliana Weltman Glezer apgailestauja dėl vadinamųjų “šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų”, kurias neva sukelia maisto gamyba. Be to, WEF apgailestauja dėl didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, kuris gamina CO2.

Glezeris įspėja, kad pasaulio gyventojų skaičiui pasiekus 10 mlrd., maisto poreikis padidės 60 proc.

“Daugelis būdų, kuriais auginame, gaminame ir vartojame maistą, sukelia dvigubą krizę žmonių ir aplinkos sveikatai, o sudėtingumas (angl. complexity) tik didės”, – rašė Glezeris.

“Permainų maisto srityje tikslas – pertvarkyti visuomenės maisto gamybos, paskirstymo, vartojimo ir išmetimo būdus – permainos, kurios turės įtakos abipusiam žmonių ir aplinkos sveikatos gerinimui”, – rašoma toliau straipsnyje.

Straipsnyje maisto sistemos pertvarka lyginama su pasauliniu perėjimu prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija bei elektromobiliai. Tačiau nepaminėta, kad šie perėjimai jau dabar yra pagrindinis aukštesnės temperatūros veiksnys ir dėl inžinerinių priežasčių gali tęstis tik esant itin didelėms sąnaudoms ir energetiniam neapibrėžtumui.

“Perėjimas prie mitybos apima panašią visapusišką transformaciją su dviem skirtingais pokyčių etapais: atnaujinimu ir išradimu”, – rašė Glezeris.

“Renovacija apima laipsniškus patobulinimus visoje maisto vertės grandinėje, o reinvencija siekiama sisteminių pokyčių: iš esmės perorientuoti maisto gamybą taip, kad būtų pakeistos esminės šiuolaikinės maisto pramonės struktūros.” Tačiau tikro maisto nebegalima gaminti gamyklose, geriausiu atveju – tik pavidalu.

Straipsnyje siūlomas dviejų etapų planas, kaip pertvarkyti pasaulinį maisto tiekimą:

“atnaujinti receptus ir pakuotes” ir “išrasti naują sistemą”.

Pirmajame etape raginama “nedelsiant sumažinti kenksmingų sudedamųjų dalių ir komponentų, įskaitant per didelį kiekį druskos, cukraus, riebalų ir priedų, kiekį mūsų maiste”.

Glezeris rašo, kad pertvarkius mitybą pasaulis gali “sumažinti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai”.

“Atnaujinimas taip pat galėtų reikšti, kad į esamą produktą būtų pridėta probiotikų, siekiant pagerinti mikrobiomo sveikatą”, – rašoma toliau straipsnyje.

Antrajame žingsnyje, “sistemos išradimo”, nesveiko maisto (angl. junk food) gamintojai, tokie kaip “Nestlé”, giriami už tai, kad sukūrė “baltyminius miltelius be gyvūnų”. 2022 m. “Nestlé” paskelbė, kad jos produktas “be gyvūnų” gaminamas fermentacijos būdu ir yra “identiškas išrūgų baltymams, esantiems karvės piene”.

“Ir jie nėra vieninteliai”, – rašo autorė. “Good Food Institute Europe (GFI) duomenimis, apie tai, kad 2023 m. daugiausia dėmesio skirs alternatyvių baltymų fermentacijai, viešai paskelbė 158 įmonės, t. y. 16 proc. daugiau nei praėjusiais metais.”

Straipsnyje taip pat teigiama, kad dirbtinis intelektas (DI) galėtų būti naudojamas padėti žmonėms sudaryti dietas, kurios būtų “pritaikytos pagal asmens genetinę sandarą, gyvenimo būdo veiksnius ir sveikatos tikslus”.

WEF taip pat teigia, kad dirbtinis intelektas gali padėti sumažinti “bendrą maisto gamybos ir utilizavimo poveikį aplinkai”.

“Perėjimas prie maisto produktų yra lemiamas žmonijos istorijos momentas, reikalaujantis drąsių veiksmų visuose sektoriuose, pramonės šakose ir disciplinose”, – apibendrina Glezeris.

Daugiau informacijos apie tai, kodėl kiekvienas papildomas perdirbimo etapas daro maistą nesveikesnį, galite perskaityti čia. WEF pasiūlymai reiškia, kad nesveikas, net kenksmingas maistas bus kelių tarptautinių megakorporacijų, o ne įvairių regioninių gamintojų rankose.


Šis tekstas pasirodė 2024 m. birželio 18 d. pavadinimu „WEF fordert Verlegung der Produktion von Nahrungsmitteln in Fabriken” svetainėje tkp.at.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Nuotrauka: James Glen, Pixabay

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.