Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. rugsėjo 5 d. svetainėje tkp.at.
Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Ką tik paskelbtame naujame moksliniame straipsnyje žmonijai paskelbta gera žinia: klimato paniką keliantis nerimas yra moksliškai nepagrįstas. Visus tuos milijardus eurų, skirtus didelėms akumuliatoriams, aukštos įtampos elektros linijoms, vėjo turbinoms ir saulės baterijoms, dabar galima nukreipti į sveikatą, gyvenimo lygio gerinimą ir skurdo naikinimą.
Visi tie žmonės, kuriems didžiausią rūpestį kėlė žmogaus poveikis „klimatui“, dabar gali skirti laiko produktyviai veiklai. Mums nebereikia iškirsti tūkstančių medžių, kad galėtume statyti vėjo turbinas ir nuodingomis mikrodalelėmis paversti laukus netinkamais naudoti. Nes šiame naujame recenzuotame tyrime (angl. peer-reviewed study) daroma išvada, kad nuo 1959 m. pasaulinė jūros paviršiaus temperatūra (Sea Surface Temperature, SST) buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs kasmetinį CO2 koncentracijos atmosferoje didėjimą. Jokios žmogaus įtakos nepastebėta.
Šis rezultatas leidžia manyti, kad žmogaus pastangos pažaboti CO2 išmetimą buvo bevaisės, bent jau praeityje.
Japonų mokslininko Dai Ato tyrimas „Daugiamatė analizė atmetė žmogaus sukelto atmosferos anglies dioksido didėjimo teoriją: Jūros paviršiaus temperatūra valdo“ („Multivariate Analysis Rejects the Theory of Human-caused Atmospheric Carbon Dioxide Increase: The Sea Surface Temperature Rules“) pasirodė Norvegijos leidinyje „ Science of Climate Change“.
Teorija, kad šiandieninį visuotinį atšilimą ir klimato kaitą sukelia žmonių išmetamas CO2, yra klaidinga. Daugybė tyrimų ir mokslininkų tai jau įrodė, nes parodė, kad vandenynų temperatūros kilimas vyksta prieš didėjančią CO2 koncentraciją atmosferoje.
Metiniame CO2 cikle yra 330 gigatonų CO2 iš vandenynų šaltinių, 440 gigatonų – iš sausumos šaltinių ir 37 gigatonų – pastarųjų metų žmogaus išmetamų teršalų, remiantis NASA ir IEA duomenimis. Iš visų šių šaltinių išsiskiriantis CO₂ yra panaudojamas fotosintezėje ir jį naudoja sausumos bei jūrų gyvūnai. Be to, neseniai atliktame tyrime visų pirma pranešta apie terminio poveikio sukeltą CO2 išmetimą dėl dirvožemio kvėpavimo tropinėse vietovėse [Salby et al,].
O šis CO2 kiekis atmosferoje išlieka vidutiniškai tik ketverius metus, kol atskiras CO2 molekules absorbuoja vandenynas, augalai ar kiti procesai, kaip pripažįsta net JT organizacija IPCC ir kaip nurodo Koutsoyiannis (2024 ).
Santraukoje trumpai paaiškinama, kaip prieita prie išvadų:
„…Visų pirma, anksčiau nebuvo tiksliai palygintas jūros paviršiaus temperatūros (SST) poveikis CO2 išmetimo ir absorbcijos atmosferoje bei žmogaus naudojamo iškastinio kuro balansui. Šiame tyrime kiekvieno veiksnio poveikis buvo analizuojamas taikant daugiamatę analizę. Buvo naudojami viešai prieinami žinomų klimato tyrimų ir energetikos organizacijų duomenys. Atlikta daugialypė tiesinė regresinė analizė (angl. multiple linear regression analysis), kaip rezultatinį kintamąjį naudojant metinius atmosferos CO2 kiekio pokyčius kiekvienais metais. Jūros paviršiaus temperatūra (SST) ir žmogaus išmetamų teršalų kiekis kiekvienais metais buvo aiškinamieji veiksniai. Po 1959 m. modelis su NASA nustatytu SST geriausiai atkūrė metinį CO2 padidėjimą (regresijos koeficientas B = 2,406, P < 0,0002, modelio R² = 0,663, P < 7e-15). Tačiau nė viename regresijos modelyje žmogaus išmetami teršalai nebuvo lemiamas veiksnys. Be to, atmosferos CO₂ koncentracija, prognozuojama pagal regresijos lygtį SST, gautą iš UK-HADLEY centro po 1960 m., pasižymėjo itin didele koreliacija su faktine CO2 koncentracija (Pearsono koreliacijos koeficientas r = 0,9995, P < 3e-92). …
Apibendrinant galima teigti, kad šiame tyrime pirmą kartą atlikta daugialypė regresinė analizė, kuri parodė, kad nepriklausomas metinio atmosferos CO2 koncentracijos padidėjimo veiksnys yra SST, turintis stiprią prognozavimo galią. Kita vertus, žmogaus išmetamas CO₂ kiekis nevaidino jokio vaidmens. Šis rezultatas rodo, kad CO2 koncentracija atmosferoje svyruoja kaip natūralus, nuo žmogaus veiklos nepriklausantis reiškinys.“
Todėl tyrime daroma išvada:
„Nuo 1959 m. pasaulinė jūros paviršiaus temperatūra (SST) buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs kasmetinį CO₂ koncentracijos atmosferoje didėjimą. Jokios žmogaus įtakos nepastebėta. Šis rezultatas rodo, kad žmogaus pastangos pažaboti CO₂ išmetimą buvo bevaisės, bent jau praeityje. Be to, teorija, kad šiandieninį visuotinį atšilimą ir klimato kaitą lemia žmogaus išmetamas CO₂, taip pat yra klaidinga, o tai neturi reikšmės pasakymo, kad šiandieninis atšilimas ir klimato kaita yra dramatiškesni nei praeityje, patikimumui.“
Tai rodo vis daugiau tyrimų: CO2 kiekis nepriklauso nuo iškastinio kuro emisijos
Šis tyrimas remiasi ankstesniu 2013 m. Wang ir kt. tyrimu, kuriame buvo vertinamas dėl iškastinio kuro deginimo ir žemės naudojimo pokyčių išmetamo CO2 kiekis. Tyrimo metu nustatyta, kad ši žmogaus veikla lemia tik +0,1-0,3 PgC per metus metinį CO2 koncentracijos pokytį, o tai sudaro tik apie dešimtadalį deguonies nuokrypio nuo CO2 augimo tempo. Naujesniame 2005 m. atliktame tyrime mokslininkai nustatė, kad CO2 koncentracijos pokyčiai atmosferoje NĖRA susiję su metiniu iškastinio kuro išmetimu ir vargu ar paaiškina CO2 augimo tempo anomalijas.
Be to, 2009 m. daktaro Jari Ahlbecko atliktame tyrime buvo nagrinėjamas ryšys tarp iškastinio kuro išmetimo ir CO2 augimo tempo didėjimo, tačiau nustatyta, kad šis ryšys yra „aiškiai statistiškai nereikšmingas“. Iškastinio kuro išmetimai turėjo tokį nereikšmingą poveikį atmosferos CO2, kad galiausiai jis jų neįtraukė į savo CO2 kintamumo mechanizmų analizę. Kitaip tariant, žmogaus veiklos poveikis planetai yra nereikšmingas. Dauguma temperatūros ir orų pokyčių Žemėje yra natūralūs, o CO2 kiekio atmosferoje mes negalime kontroliuoti ir tai neturėtų rūpėti pasaulinei vyriausybei ar aktyvistų organizacijai.
Daugiau šia tema (straipsnis vokiečių kalba):
Naujas tyrimas: didėjantį CO2 kiekį lemia visuotinis atšilimas, o ne atvirkščiai
CO2 poveikis jūros temperatūrai nėra išmatuojamas – tyrimas
Daugiau CO2 negali sukelti visuotinio atšilimo – fizikiniai tyrimai
Šis tekstas pasirodė 2024 m. rugsėjo 5 d. pavadinimu “Neue Studie: Die Oberflächentemperatur der Meere bestimmt den CO2 Gehalt der Luft“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
