Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. rugsėjo 30 d. svetainėje Teise.Pro.
V.A. Vaičaitis. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Reikia pasakyti, kad nuo 1992 m. Lietuvoje yra nustatyta vadinamoji mišri Seimo rinkimų sistema, kai pusė Seimo narių išrenkama pagal mažoritarinę rinkimų sistemą (71 vienmandatėje rinkimų apygardoje), o kita pusė (70) – pagal proporcinę, t.y. pagal politinių partijų sąrašus. Pagal iki 2022 m. vidurio galiojusio Seimo rinkimų įstatymo reglamentavimą, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu beveik visada buvo tas kandidatas, kuris gaudavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių tos apygardos rinkėjų balsų. Kadangi pirmajame rinkimų rate rinkėjų balsai pasiskirstydavo tarp įvairių kandidatų, todėl dažniausiai kandidatas būdavo išrenkamas antrajame rinkimų rate, nes pirmajame rate gana retai kam nors pavykdavo surinkti daugiau kaip pusę toje apygardoje dalyvavusių rinkėjų balsų. Taigi, norint kandidatui būti išrinktam vienmandatėje rinkimų apygardoje (tiek pirmame, tiek ir antrame rinkimų rate), paprastai reikėjo surinkti daugiau kaip pusę atėjusių balsuoti rinkėjų balsų, išskyrus kai kurias išimtis (pvz., 2020 m Seimo rinkimuose pirmame balsavimo rate buvo išrinkti tik 3 Seimo nariai iš 71) [i].
Kaip žinia, 2022 m. Seimas priėmė Rinkimų kodeksą, kuriame buvo susisteminti įvairūs rinkimų įstatymai ir perkelta minėta mišri Seimo rinkimų sistema. Tačiau Rinkimų kodeksas de facto dar labiau sumažino rinkėjų balsų skaičių, reikalingą Seimo nariui išrinkti vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame rinkimų rate. Dabar kandidatams, norintiems būti išrinktiems į Seimą vienmandatėse rikimų apygardose pirmajame rate, užtenka gauti penktadalį visų toje vienmandatėje į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų [ii]. Kitaip tariant, penktadalis visų vienmandatėje esančių rinkėjų yra mažiau nei pusė nuo 47,8% rinkėjų, atėjusių į 2020 m. Seimo rinkimus Lietuvoje visose vienmandatėse rinkimų apygardose kartu sudėjus. Taigi, čia kyla klausimas, ar toks mažas rinkėjų skaičius, reikalingas išrinkti Seimo narį vienmandatėje apygardoje pirmame rinkimų rate, neprieštarauja Konstitucijai? Manyčiau, kad prieštarauja dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Visų pirma, reikia pasakyti, kad Konstitucija Seimo rinkimams (skirtingai nei Respublikos Prezidento rinkimams) nenumato jokio rinkėjų dalyvavimo kvorumo, norint nustatyti rinkimų rezultatus, o Seimo narių rinkimų tvarką paveda nustatyti įstatymui (55 str. 3 d.). Tačiau, visgi, kadangi pagal Konstitucijos 55 str. 1 dalį, „Seimą sudaro Tautos atstovai“, tai reiškia, kad Seimas atstovauja suverenią Tautą arba kitaip sakant – Tauta per savo atstovus Seime vykdo „aukščiausią suverenią galią“ (4 str.). Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokią Tautos atstovams išrinkti reikalingą rinkėjų daugumą, kuri leistų konstatuoti Tautos suvereniteto tiesioginio pasireiškimo faktą. Kadangi, kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucija tokios daugumos nenustato, tai įstatymų leidėjas turi gana plačią diskreciją šiuo klausimu.
Visgi, svarstant, kokia rezultatų nustatymo taisyklė vienmandatėse rinkimų apygardose atitiktų Konstituciją, galima pasitelkti Konstitucijos 81 straipsnio, numatančio rinkėjų kvorumo reikalavimus Prezidento rinkimuose pirmajame balsavimo rate, analogiją [iii]. Kitaip tariant, pagal Konstituciją, Seimo, kuris yra suverenios Tautos atstovybė, rinkimams negali būti nustatyti mažesni rinkimų rezultatų nustatymo reikalavimai, nei tai nustatyta Prezidento rinkimams. Tai reiškia, kad Konstitucijos 81 straipsnis nustato minimalų rezultatų nustatymo taisyklės reikalavimą, norint išrinkti Seimo narį pirmajame balsavimo rate, vienmandatėje rinkimų apygardoje. Kitaip tariant, konstituciškai būtų pagrįsta, jei Seimo narį pirmame balsavimo rate išrinktume tuomet, jei kandidatas gautų daugiau kaip pusę vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvavusių rinkėjų balsų, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų šios apygardos rinkėjų; o jeigu pirmajame balsavimo rate dalyvautų mažiau nei pusė rinkimų apygardos rinkėjų, tuomet laimėtojas galėtų būti tas, kuris surinktų bent trečdalį šios rinkimų apygardos rinkėjų balsų. Aišku, jeigu, pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinktų aukščiau minėto skaičiaus, tuomet reikėtų organizuoti antrąjį balsavimo ratą, kuriame būtų išrinktas vienas iš dviejų kandidatų, gavęs daugiau dalyvavusių rinkėjų balsų.
Taigi, apibendrinant galima teigti, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas Seimo nario išrinkimui vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame balsavimo rate reikalingą rinkėjų skaičių, laimėtojui turėtų nustatyti ne mažiau nei pusės balsavusių rinkėjų balsų reikalavimą (jei šioje apygardoje balsavo ne mažiau nei pusė visų jos rinkėjų) arba – bent trečdalio visų šios rinkimų apygardos rinkėjų balsų reikalavimą, jei rinkėjų aktyvumas būtų mažesnis nei pirmu atveju (o ne penktadalio visų apygardos rinkėjų, kaip šiuo metu įtvirtinta Rinkimų kodekse). Aišku, šie Seimo nario rinkimų rezultatų nustatymo reikalavimai vienmandatėje apygardoje gali būti ir aukštesni. Taip turėtų būti todėl, kad Seimo nariai, kaip buvo minėta, yra suverenios Tautos atstovai, o jų išrinkimui vienmandatėse rinkimų apygardose pirmame balsavimo rate negali būti taikomas mažesnis rinkėjų skaičiaus taisyklės reikalavimas nei taikomas Respublikos Prezidento rinkimams, kuris, beje, neturi suverenios Tautos atstovo statuso. Beje, čia reikia pabrėžti, kad pagal Konstitucijos 55 str. 2 dalį, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys – Tautos atstovo statusą įgyja tik kolektyviškai, t.y., kartu su kitais išrinktais Seimo nariais, kai yra išrenkama bent 3/5 visų Seimo narių (85 iš 141).
Tiesa, siekiant išvengti rinkimuose absenteizmo ir su juo susijusių rinkimų legitimumo problemų, reikėtų galvoti apie Konstitucijos pataisą dėl balsavimo prievolės rinkimuose įtvirtinimo. Tai ypač aktualu žinant, jog Rinkimų kodeksas (kaip ir anksčiau galiojęs Seimo rinkimų įstatymas) numato tik ¼ visų rinkėjų dalyvavimo kvorumą daugiamandatėje rinkimų apygardoje tam, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais. Beje, šiame kontekste taip pat svarbu pastebėti, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, negalima būtų nustatyti tokios Seimo narių rinkimų sistemos (apie kurią kartais kalba politikai), kurioje nebūtų antrojo balsavimo rato, nes Seimo narių rinkimuose du rinkimų ratai yra minimi įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 4 straipsnyje (šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi); be to, Konstitucijos 55 str. 2 dalyje teigiama, jog Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta “ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių”, kas taip pat suponuoja du rinkimų ratus.
Keletas apibendrinimų
Pirma, skirtingoms Tautos suvereniteto tiesioginio pasireiškimo formoms (referendumui ir plebiscitui ar Seimo ir Prezidento rinkimuose) Konstitucija numato galimybę taikyti skirtingą rinkėjų dalyvavimo kvorumą bei pritarimui reikalingą daugumą;
Antra, visgi, Konstitucijos nuostata, kad Seimo nariai yra suverenios Tautos atstovai, o rinkimai yra Tautos suvereniteto pasireiškimo forma, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, nustatant Seimo rinkimų tvarką, garantuoti konstituciškai pagrįstą Seimo narių išrinkimui vienmandatėje rinkimų apygardoje reikalingą rinkėjų skaičiaus procentą. Šis procentas vienmandatėse rinkimų apygardose negalėtų būti mažesnis nei tas procentas, kuris Konstitucijos 81 straipsnyje numatytas Respublikos Prezidento rinkimams;
Trečia, siekiant garantuoti Seimo narių, kaip Tautos atstovų, statusą, galima būtų svarstyti apie Konstitucijos pataisos būtinybę, nustatant piliečiams pareigą balsuoti rinkimuose ir kitose tiesioginės demokratijos pasireiškimo formose;
Ketvirta, Rinkimų kodekso 167 str. 2 dalies nuostata, numatanti, kad vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje “išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų” sudaro sąlygas tam, kad į Seimą būtų išrinkti kandidatai, kurių bendras Tautos palaikymo procentas vienmandatėse rinkimų apygardose neatitinka suverenios Tautos atstovo statuso [iv].
Dr. Vaidotas. A. Vaičaitis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas. Šiuo metu autorius kandidatuoja į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje
[i] Rinkimų kodeksas. 167 straipsnis. Balsavimo rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose
2. Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:
1) išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų;
Tiesa, pagal anksčiau galiojusį Seimo rinkimų įstatymą pirmame rinkimų rate Seimas narys taip pat galėjo būti išrinktas, taikant penktadalio visų tos rinkimų apygardos rinkėjų skaičiaus taisyklę, tačiau ji galėjo būti taikoma tik tuomet, jei į rinkimus toje vienmandatėje ateidavo mažiau nei 40 proc. registruotų rinkėjų. Visgi, toks mažas rinkėjų dalyvavimas vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose pasitaikydavo itin retai.
[ii] Pvz., 2020 m. Seimo rinkimų metu vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo apytiksliai 34 000 rinkėjų.
[iii] 81 straipsnis
(1) Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
(2) Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
(3) Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.
[iv] Beje, tą patį galima būtų pasakyti ir apie anksčiau (t.y. iki 2022 m. liepos) galiojusią Seimo rinkimų įstatymo 88 str. 2 dalį, kurioje buvo numatyta, kad „vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų“.
1 thought on “Ar Rinkimų kodekso nuostata, de facto sumažinusi rinkėjų balsų skaičių Seimo nario išrinkimui vienmandatėse rinkimų apygardose, neprieštarauja Konstitucijai?”