Prezidento rinkimai Rumunijoje ir galimas poveikis karui Ukrainoje
Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. lapkričio 26 d. svetainėje Andrew Korybko’s Newsletter.
Andrew Korybko. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Populistinis konservatorių ir nacionalistų lyderis gali atsisakyti leisti NATO kariams vykti tranzitu per Rumuniją vykdant įprastinę intervenciją Ukrainoje, jei kitą mėnesį laimės antrąjį rinkimų turą.
Netikėta populisto konservatoriaus-nacionalisto Calino Georgescu pergalė Rumunijos prezidento rinkimų pirmajame ture suteikia šiam heterodoksiniam autsaideriui galimybę kitą mėnesį pradėti eiti pareigas. Pagrindinė žiniasklaida yra apopleksiška, nes jis kritikavo tai, kad Rumunija priėmė JAV priešraketinės gynybos infrastruktūrą, ir nepritaria NATO įgaliotojo karo su Rusija per Ukrainą įamžinimui. Jis taip pat yra ištikimas ortodoksų krikščionis ir gyrė kai kuriuos prieštaringiausiai vertinamus Antrojo pasaulinio karo laikų savo šalies veikėjus.
Įdomu tai, kad jis taip pat buvo diasporos favoritas, o papildomas posūkis buvo tas, kad Vakarų Europoje už jį balsavo daugiau žmonių nei Rytų Europoje. Tai rodo, kad jo patrauklumą lėmė ir viltis, kad jis įves seniai lauktą atskaitomybę savo liūdnai pagarsėjusioje korumpuotoje šalyje ir pagaliau padės jos gyventojams pagerinti gyvenimo lygį taikant veiksmingesnę ekonominę, finansinę ir vystymosi politiką. Užsienio politika yra svarbi, tačiau vietos klausimai ir ekonomika vidutiniams rinkėjams yra gerokai svarbesni už pirmuosius.
Jei Georgescu taps Rumunijos prezidentu, jis greičiausiai bandys pakeisti savo šalies vidaus tvarką, o ne iš esmės pertvarkyti jos užsienio politiką, tačiau taip pat neatmetama galimybė, kad jo pergalė gali neigiamai paveikti NATO karą su Rusija per Ukrainą. Už jį balsavusiems asmenims nepatinka, kad ukrainietiški grūdai užplūdo jų vidaus rinką ir padarė žalą vietos ūkininkams, taip pat jie nepatenkinti tuo, kad vyriausybė finansiškai remia ukrainiečių pabėgėlius.
Be to, naujausi kariniai-strateginiai šio konflikto pokyčiai daugeliui kėlė nerimą dėl Trečiojo pasaulinio karo šmėklos, kuriame Rumunija tiesiogiai dalyvautų dėl to, kad joje yra anksčiau minėta JAV priešraketinės gynybos infrastruktūra. Jų šalis taip pat atlieka svarbų logistinį vaidmenį ginkluojant Ukrainą, o jos naujai nutiestas „Moldovos greitkelis“ galėtų palengvinti NATO pajėgų dislokavimą šioje šalyje, jei blokas arba jame veikianti „norinčiųjų koalicija“ nuspręstų įsikišti konvenciniu būdu.
Net jei Rumunija nesiųs savo karių, tranzitinis vaidmuo, kurį ji galėtų atlikti kitų šalių intervencijoje, galėtų tapti Rusijos taikiniu, ypač jei dėl to prasidėtų tiesioginiai NATO ir Rusijos karo veiksmai. Dėl šios priežasties ir turint omenyje jo kritiką dėl NATO tarpinio karo prieš Rusiją per Ukrainą, jis, kaip vyriausiasis vadas, gali nepritarti šiems planams.
Jei Georgescu taps Rumunijos prezidentu, jis greičiausiai bandys pakeisti savo šalies vidaus tvarką, o ne iš esmės pertvarkyti jos užsienio politiką, tačiau taip pat neatmetama galimybė, kad jo pergalė gali neigiamai paveikti NATO karą su Rusija per Ukrainą. Už jį balsavusiems asmenims nepatinka, kad ukrainietiški grūdai užplūdo jų vidaus rinką ir padarė žalą vietos ūkininkams, taip pat jie nepatenkinti tuo, kad vyriausybė finansiškai remia ukrainiečių pabėgėlius.
Be to, naujausi kariniai-strateginiai šio konflikto pokyčiai daugeliui kėlė nerimą dėl Trečiojo pasaulinio karo šmėklos, kuriame Rumunija tiesiogiai dalyvautų dėl to, kad joje yra anksčiau minėta JAV priešraketinės gynybos infrastruktūra. Jų šalis taip pat atlieka svarbų logistinį vaidmenį ginkluojant Ukrainą, o jos naujai nutiestas „Moldovos greitkelis“ galėtų palengvinti NATO pajėgų dislokavimą šioje šalyje, jei blokas arba jame veikianti „norinčiųjų koalicija“ nuspręstų įsikišti konvenciniu būdu.
Net jei Rumunija nesiųs savo karių, jos tranzitinis vaidmuo, kurį ji galėtų atlikti kitų šalių intervencijoje, gali tapti Rusijos taikiniu, ypač jei dėl to prasidėtų tiesioginiai NATO ir Rusijos karo veiksmai. Dėl šios priežasties ir turint omenyje jo kritiką dėl NATO tarpinio karo prieš Rusiją per Ukrainą, jis, kaip vyriausiasis vadas, gali nepritarti šiems planams. Juk jis yra populistas konservatorius-nacionalistas, teikiantis pirmenybę tam, kas, jo nuoširdžiu įsitikinimu, yra nacionaliniai interesai, kuriems šis scenarijus prieštarauja.
Jei Calin Georgescu laimės, jis pradės eiti pareigas gruodžio 21 d., todėl nuo tada JAV gali tapti neįmanoma remtis Rumunija minėtu atžvilgiu. Tai būtų reikšminga, jeigu Georgescu turės politinės valios įgyvendinti tokią politiką, nes tai reikštų, kad kadenciją baigianti J. Bideno administracija tokiu būdu gali turėti tik mažiau nei mėnesį, jeigu norės tai padaryti. Galų gale, net jei D. Trumpas nuspręstų „eskaluoti siekiant deeskaluoti“ tokiomis priemonėmis, jis irgi gali nespėti.
Visada išlieka galimybė, kad Lenkija gali tapti vieninteliu keliu, per kurį į Ukrainą galėtų įžengti įprastinės NATO pajėgos, net jei ji nesiųstų savo karių, tačiau nei kadenciją baigiantis Lenkijos konservatyviųjų nacionalistų prezidentas, nei jo liberalių globalistų konkurentai valdančiojoje koalicijoje gali to neleisti. Priežastis ta, kad abu nori patikti ukroskeptiškiems rinkėjams prieš kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus, pirmasis tam, kad sulaikytų antrąjį, o antrasis nori pagaliau būti nevaržomas.
Štai kodėl kiekvienas iš jų stengiasi pralenkti kitą populistine retorika, o valdančioji koalicija netgi nuėjo taip toli, kad triuškina buvusią konservatorių-nacionalistų vyriausybę, kuriai priklauso kadenciją baigiantis prezidentas, laikydamasi dar griežtesnės pozicijos Ukrainos atžvilgiu. Tuo tikslu jie pareikalavo, kad ji ekshumuotų ir tinkamai palaidotų Volynės genocido aukų palaikus, kaip anksčiau padarė 100 000 Vermachto karių, o dabar siūlo daugiau karinės pagalbos tik mainais į paskolą ir nebe nemokamai.
Tiesą sakant, vienas iš vicepremjerų net apkaltino Zelenskį noru išprovokuoti Lenkijos ir Rusijos karą Ukrainoje, o tai svariai signalizuoja, kad valdančioji liberalių globalistų koalicija iš tikrųjų nėra suinteresuota palengvinti konvencinę NATO intervenciją šioje šalyje, todėl tuo negalima pasikliauti. Jei Rumunija bus atmesta ir šiuo atžvilgiu, jei Georgescu laimės, kitą mėnesį pradės eiti pareigas ir paskelbs siūlomą politiką, tuomet JAV gali būti labiau linkusios sudaryti sandorį su Rusija.
Būtent čia slypi globaliai reikšmingiausia pasekmė, jei šis populistas konservatorius-nacionalistas taptų Rumunijos prezidentu, nes tai galėtų gerokai apriboti būdus, kuriais JAV – tiek vadovaujant kadenciją baigiančiai J. Bideno administracijai, tiek būsimai D. Trumpo administracijai – galėtų „eskaluoti siekiant deeskaluoti“ daugiau savo sąlygų. Panaikinus įprastinės NATO intervencijos tikimybę, gali labai padidėti tikimybė, kad Rusija užbaigs šį konfliktą savo sąlygomis, o tai galėtų lemti ilgalaikiškesnį sprendimą.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. lapkričio 26 d. pavadinimu “The Outcome Of Romania’s Presidential Election Could Spoil The US’ Potential Escalation Plans” svetainėje Andrew Korybko’s Newsletter.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Paveikslėlio „Russia NATO flags“ autorius Mailtoanton turi CC BY-SA 3.0 licenciją.
Šiame straipsnyje išreikštos nuomonės nebūtinai atspindi sapereaude.lt nuomonę. Teisės ir atsakomybė už turinį tenka autoriui.
Andrew Korybko yra Maskvoje gyvenantis amerikiečių politikos analitikas, besispecializuojantis pasaulinio sisteminio perėjimo prie daugiapoliškumo srityje. Jis skelbia publikacijas anglų kalba savo tinklaraštyje „Substack“.
