Karas yra nusikaltimas žmonijai. Elitistiniai interesai laimi, o specialiąją auką atnašauja piliečiai.
Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. kovo 13 d. svetainėje Freischwebende Intelligenz
Milosz Matuschek. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuo sekmadienio (kuris, laimei, taip pat sutapo su mano 45-uoju gimtadieniu) esu šiek tiek labiau užimtas nei įprastai – ir tai dėl Jūsų. Raginimas įkurti „Friedenstaube” (taikos balandį), necenzūrinį taikos leidinį, kuriame dalyvautų žinomi kritikos scenos, taikos judėjimo ir piliečių žurnalistų balsai, sulaukė Jūsų daugiau nei atvirų ausų! Esu visiškai priblokštas daugybės atsakymų, į kuriuos dar ne visus spėjau atsakyti.
Labai dėkoju už pasitikėjimą manimi (nors, žinoma, esu labai priklausomas nuo autorių) ir tokias stulbinančias reakcijas: šimtai naujienlaiškio prenumeratų, tarp jų ir mokamos bei rėmėjų prenumeratos, taip pat prenumeruojamos pirmosios kooperatinės akcijos! Mane ypač džiugina tai, kad dar geras dešimt savanorių autorių nori dalyvauti ir jau rengia pirmuosius tekstus. Taigi jau dabar galiu paskelbti, kad kooperatyvas tikrai gali būti įkurtas, taikos balandis skris. Kaip aukštai ir kaip toli, dabar priklauso nuo mūsų visų.
Bet kuriuo atveju pradžia jau padaryta. Artimiausios kelios savaitės bus itin darbingos, todėl prašau būti kantriems: dabar darbotvarkėje – pagrindinės redakcinės komandos sudarymas, procesų organizavimas, technologinės plėtros darbai, kooperatyvo steigimas ir t. t. Su Tomu-Oliveriu Regenaueriu galiu paskelbti pirmąjį redakcijos branduolio komandos autorių, kuris ne tik užsitarnavo didelius nuopelnus rašyboje (žr., be kita ko, jo knygą „ Hopium“), bet ir turi vadybinės patirties; tariuosi ir su kitais pagalbininkais.
Nekantriai laukiu (taip pat ir man) naujos patirties – nuo nulio kurti leidinį su redakcine komanda ir laisvai samdomais autoriais visiškai naujoje technologinėje infrastruktūroje. Būtų iliuziška manyti, kad viskas vyks sklandžiai, nes pradedame, taip sakant, „on the go”, tačiau taikos ar karo atveju nėra laiko gaišti. Dirbu vadovaudamasis šūkiu „Daryti, o ne kalbėti; rodyti, o ne skelbti; įgyvendinti, o ne žadėti“.
Pirmieji tekstai taikos tema jau paskelbti, todėl realu tikėtis, kad nuo balandžio mėn. bus pradėta pakankamai organizuota veikla. Autorių sąrašas bus reguliariai atnaujinamas, todėl prašome nuolat tikrinti čia ( arba dar geriau: čia). Čia taip pat rasite visą reikiamą informaciją, jei norite paremti Taikos balandį. Nuo 1000 eurų/CHF tapsite kooperatyvo nariu, t. y. leidėju!
Taip pat norėčiau kažkiek atsidėkoti ankstesniems Pareto projekto, technologinio Taikos balandžio technologinio pagrindo, rėmėjams: visi „Pareto“ rėmėjai visada galės skaityti Taikos balandį nemokamai. Jūs, šio leidinio skaitytojai, padėjote sukurti technologinį pagrindą, dėl kurio mes tapome pirmuoju pasaulyje cenzūrai atspariu taikos leidiniu. Dabar mūsų autoriai turi kompetentingą daugiau nei dešimties programuotojų (ir kitų pagalbininkų) palaikymo komandą, kuri rūpinsis, kad „Taikos balandis“ ir toliau skraidytų.
Drąsiai kreipkitės į mane visais klausimais (kuo trumpesnis laiškas, tuo greičiau gausime atsakymą): milosz@pareto.space arba kontakt@idw-europe.org.
PRENUMERUOKITE DABAR:
Čia galite užsiprenumeruoti „Taikos balandį“ ir gauti straipsnius į savo pašto dėžutę, kol kas visiems nemokamai, pradedame visiškai be mokamos sienos. (Mokama prenumerata bus pradėta tik tada, kai bus sukurta turinio monetizacijos koncepcija).
Įmokoms CHF (tema: „Taikos balandis“):
- Už 50 CHF/EURO gausite metinę „Friedenstaube“ prenumeratą.
- Už 120 CHF/EURO gausite metinę prenumeratą ir marškinėlius / džemperį su Taikos balandžiu.
- Už 500 CHF/EURO tampate rėmėju ir gaunate prenumeratą visam gyvenimui bei marškinėlius/džemperį su Taikos balandžiu.
- Nuo 1000 CHF/EURO tampate kooperatyvo „Taikos balandis“ nariu su balsavimo teise (ir gaunate prenumeratą visam gyvenimui, marškinėlius/džemperį).
Indėliams eurais:
Milosz Matuschek
IBAN DE 53710520500000814137
BYLADEM1TST
Sparkasse Traunstein-Trostberg
Paskirtis: Taikos balandis
Jei norėtumėte prisidėti kitu būdu, rašykite man adresu: milosz@pareto.space arba kontakt@idw-europe.org.
Kas mane jaudina karo ir taikos atžvilgiu?
Leiskite trumpą asmeninį prologą: esu kilęs iš Silezijos. Mano prosenelis kovėsi Pirmajame pasauliniame kare prie Verdeno. Mano senelis buvo pašauktas į Vermachtą, kovojo partizaniniame kare Jugoslavijoje ir neteko rankos bei akies. Vienas iš mano močiutės brolių pabėgo ir atsidūrė Dachau. Žinau tik apytikrius savo šeimos istorijos kontūrus, daugelis žmonių jausis panašiai. Kai kurie mano protėviai iš Silezijos vėliau daugiausia buvo traukinių mašinistai. Dėl neramios Silezijos istorijos jie kelis kartus keitė uniformas. Darbas ir maršrutas išliko tie patys. Už ką ar dėl ko jie kovojo karuose ir su kokiomis uniformomis? Tikriausiai jie patys to nežinojo.
Net aš šiandien negalėčiau tiksliai pasakyti, kokiems interesams ir kokioms jėgoms ši karo mašina tarnauja. Bet aš norėčiau tai žinoti, galbūt ir jūs. Kovoti galiausiai nežinant, kam ir kodėl: kokiu tikslu? Karas imituoja prasmę ir būtinybę, o galiausiai palieka tave vieną su didžiaisiais klausimais, nieko neįtariantį ir negyvą griovyje. Civilizacijos požiūriu tai yra Offenbarungseid (oficialus pranešimas apie skolininko finansinę padėtį).
Ar esu visiškas antimilitaristas? Aš taip nemanau. Neturiu nieko prieš privačios ginklų nuosavybės idėją. Man visai priimtina krašto gynybos idėja. Sąmoningai neatsisakiau atlikti karinės tarnybos. Norėjau ją patirti. Taigi čia rašo ir buvęs Bavarijos kalnų inžinerijos bataliono netoli Rosenheimo kapralas su bronzine šaulio juostele, gana taikliai šaudęs iš kulkosvaidžio. Tačiau taip pat žmogus, kurį tarnyba kariuomenėje pavertė daliniu pacifistu. Po bazinės karinės tarnybos supratau, kad mes buvome agurkėliai, gryna patrankų mėsa. Dvidešimtmečiai pienburniai, turintys per daug testosterono ir Holivudo savo gyslose, bet tik labai menkai ką išmanantys.
Taigi buvau tas, kuris patikimai pasiklysdavo miške su kitais per orientacinį žygį; tas, kuris per pirmąją sargybos tarnybą užsnūdo kartu su kitais (ir tikro pavojaus metu su mirtimi būtų susipažinęs miegodamas, nes kaip tik įvyko imituotas „užpuolimas“); tas, kuris pervargęs kartais pamiršdavo savo šautuvą prie palapinės (turėjome G3 pasakyti savo tuometinės merginos vardą – koks iškrypimas – taigi aš prie palapinės pamiršau savo „Petrą“), ir galiausiai tas, kuris galiausiai didžiąją savo laiko dalį praleido tarnaudamas tėvynei, karininkų valgykloje dalydamas gėrimus ir makaronus su kumpiu ir palaikydamas institucionalizuotų Bundesvero alkoholikų nuotaiką („it ain’t much, but it was honest work“).
Kitaip tariant: karas – bent jau nuo tada: be manęs. Nors man patinka skaityti ir cituoti Ernstą Jüngerį (jis buvo tiesiog puikus kronikininkas ir gyvos dvasios žmogus), kritikuoju jo avantiūristinį militarizmą ir post mortem jam sakau: nebūtina kare prarasti sūnų, kad taptum pacifistu.
Kilo ir kitų trikdančių jausmų: savo disertacijoje man buvo leista nagrinėti filosofines visuomenės sutarties teorijas ( tarp kitų paminėtini Kantas, Rousseau, Locke’as ir Hobbesas). Tai dar labiau supainiojo mano supratimą apie valstybę, ypač kalbant apie karo klausimą. Jei minimalus valstybės įkūrimo tikslas yra vidinis ir išorinis saugumas, bet galiausiai ne valstybė saugo pilietį, o pilietis saugo valstybę, kam išradinėti apsauginę galią, kuri galiausiai suvarys tave per mėsmalę? Hobbesas bent jau pasitelkė samdinius.
Karai pradedami melu, kaip žinojo Julianas Assange’as. Ar galima juos nutraukti ar net užkirsti jiems kelią pasitelkus tiesą? Nuo 1920 m. pasirodžiusios Walterio Lippmanno knygos „Laisvė ir žinios“ žinome, kad patikima informacija kare yra rečiausia prekė. Sako Lippmannas, kaip vyriausias mainstreaminis žurnalistas ir įtakingųjų tylusis patarinėtojas. Kiekvienam žurnalistui čia turi išsivystyti trikdantis jausmas, o skaitytojui – juo labiau. Naujienų agentūros žurnalistas retai būna pačiame veiksmo sūkuryje, jį informuoja šalies kariuomenė, o jo pranešimas vėliau patenka į naujienų suvestines ir redakcijas. Taigi karo mašina taip pat kuria savo požiūrį į įvykius, kurį parduoda visuomenei kaip tikrovę.
Nenuostabu, kad su bet kokia kitokia informacija tenka intensyviai kovoti. Karo metu abejonė prilygsta išdavystei, kvazi nesolidariam sektantizmui ir karinės galios pakirtimui, jei ne priešo protegavimui. Esant ypatingai padėčiai, kaip jau matėme koronaviruso atveju, kritiškai nusiteikęs žurnalistas valstybės požiūriu automatiškai patenka į priešo stovyklą ir su juo atitinkamai elgiamasi. Tuomet cenzūrai atspari leidyba yra ne tik graži ypatybė, bet ir būtinas pagrindinis reikalavimas. Neseniai dėl masinių kibernetinių atakų nebebuvo galima naudotis Twitter/X. Jei tada radijas ir spauda leisis nešami propagandos bangos ir vėl užgrius platformų cenzūra, pasiūla labai greitai išretės.
Tačiau kam tarnauja cenzūra ir propaganda? Dabartinė Rusijos ir Ukrainos konflikto situacija taip pat yra proga tai pademonstruoti: čia deramasi ne tik dėl valstybės interesų, bet prie derybų stalo (vėl) turi sėdėti dar viena esybė, vadinkime ją „giliąja valstybe“ ar kaip nors kitaip. Europos elitas akivaizdžiai tarnauja svetimiems interesams, kai spekuliuoja nacionaliniu turtu ginklavimosi planais arba laiko tai būtina „investicija“ (kaip von der Leyen). Kas gi galiausiai mus valdo? Šį klausimų kompleksą taip pat nagrinėsiu „Taikos balandyje“.
Dar daug ką reikia nuveikti, tačiau man aišku, kad taikos neįmanoma pasiekti be tiesos, todėl tiesos ieškojimas visada yra taikos ieškojimas, kaip ir meilė tiesai galiausiai yra meilė taikai.
Praėjus penkeriems metams po pandemijos paskelbimo, koronaviruso melas apie laboratorinę teoriją žlunga jau ir pagrindinėje žiniasklaidoje. Taika turi šansą tik tuo atveju, jei mums pavyks atskleisti ir užfiksuoti melą kuo sinchroniškiau su įvykiais.
Toks yra mano asmeninis noras, su kuriuo ir paleidžiu skristi taikos balandį.
Koks yra jūsų? Drąsiai rašykite jį komentaruose. Kokių lūkesčių ir pageidavimų mums turite? Mieli autoriai: kokia yra jūsų paskata griebtis plunksnos už taiką?
Šis tekstas pasirodė 2025 m. kovo 13 d. pavadinimu „An der Zeitmauer der Entblindung” svetainėje Freischwebende Intelligenz.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Paveikslėlis: Karas: taip pat našta Wokistanui (Meme: from Full Metal Jacket/Netfund)
