Po J. D. Vance’o kalbos
JAV viceprezidentas teisus: mūsų didžioji kaimynė nesupranta demokratijos.
Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. vasario 15 d. tagesanzeiger.ch.
Markus Somm. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Tai buvo išties puiki kalba, kurią šią savaitę Miunchene pasakė naujasis JAV viceprezidentas J. D. Vance’as: protinga, aistringa, demokratiška. Jei kairiojo liberaliojo isteblišmento politikai Vokietijoje dėl to sunerimo, tai tik parodo, koks teisus buvo J. D. Vance’as: ugniasienėms, pasak jo, demokratijoje ne vieta.
Tai, kad tie patys vokiečiai, kurie dabar su ašaromis akyse ginasi nuo Vance’o, kelis mėnesius ragino ne ką kitą, o de facto pašalinti AfD – partiją, kuri po savaitės gali patikti maždaug 20 proc. rinkėjų, – yra toks groteskas, kad net nežinau, nuo ko pradėti: ar tai IQ problema, ar psichiatrijos problema? Ar šie politikai nesuvokia, kaip jie patys virsta antidemokratais, apie kuriuos perspėja visus kitus?
Kažkoks šiurpokas faktas, kad būtent amerikietis vėl turi mokyti vokiečius, kurie už savo demokratiją didele dalimi skolingi amerikiečiams, o tai reiškia, kad į opoziciją reikia žiūrėti rimtai, jos neuždrausti, kad ir kokia primityvi ir erzinanti ji būtų, ir leisti jai perimti valdžią, jei ji tampa pakankamai stipri. Žiauriausias J. D. Vance’o sakinys buvo toks: „Jei jūs bijote savo pačių rinkėjų, Amerika niekuo negali jums padėti“.
Myliu Ameriką, myliu Amerikos revoliuciją, nerimauju dėl Europos.
Demokratiją taip paprasta suprasti: kiekvienas, kuris gauna balsų per rinkimus, yra jos dalis, nesvarbu, ko jis reikalauja ir kaip tai daro. Net jei jie reikalauja panaikinti demokratiją, demokratija turėtų sugebėti tai atlaikyti ir leisti tokiai partijai skleisti savo nesąmones. Kas visada ir vykdavo.
Nuo Pirmojo pasaulinio karo Vakaruose buvo komunistų partijų, kurios siekė būtent to: „buržuazinės“ demokratijos panaikinimo „proletariato diktatūros“ naudai.
Kraštutinumų, nesvarbu, ar jie būtų iš kairės, ar iš dešinės, visada bus
Net ir superdemokratinėje Šveicarijoje žmonės sunkiai su tuo susitaikė, tačiau tik Antrojo pasaulinio karo aplinkybėmis (ir iš bailumo nacių akivaizdoje) KPS kuriam laikui buvo uždrausta. Klysta visi, kurie dabar mano, kad šie kairieji pamišėliai ir antidemokratai buvo nepavojingi, jie buvo tokie pat pavojingi ir žiaurūs kaip naciai ar fašistai, be to, juos finansavo, mokė, jiems vadovavo ir kartais net ginkluodavo didelė užsienio valstybė – Sovietų Sąjunga.
Ekstremizmo visada bus, tiek iš kairės, tiek iš dešinės, ir jo neįmanoma išnaikinti draudimais, cenzūra, snobiškomis paskaitomis, demonizavimu ir isteriškais komentarais laikraščiuose, bet reikia geresnės politikos. Būtent elitas yra atsakingas už šalių žlugimą, o ne jų gyventojai, kurie kartais balsuoja ne už tą partiją.
Jei Vokietijos imperijos politikai ir generolai nebūtų aplaidžiai pralaimėję karo, o jų nelaimingi įpėdiniai Veimaro respublikoje nebūtų žlugę, naciai niekada nebūtų atėję į valdžią. Hitleris būtų galėjęs agituoti, meluoti, apgaudinėti, mušti ir šaukti, kiek tik norėjo: jis niekada nebūtų tapęs Reicho kancleriu, jei kai kurie iš tų pačių nekompetentingų Vokietijos elito atstovų nebūtų įteikę jam šio posto. Dauguma vokiečių niekada nebalsavo už Hitlerį, kol šalyje rinkimai tebebuvo tikrai laisvi.
Kai J. D. Vance’as bara ne tik vokiečius, bet ir europiečius, jis tai daro, žinoma, kaip neseniai Amerikoje įvykusios revoliucijos, kurios esmė buvo lygiai tas pats, atstovas. Ką gi, demokratai tvirtino, kad respublikonas Donaldas Trumpas kelia grėsmę demokratijai ir diegia nacionalsocializmą vien dėl to, kad nenorėjo koreguoti savo politikos, kuri pasirodė esanti nesėkminga ir nepopuliari: migracijos, infliacijos, amžino karo. D. Trumpas laimėjo būtent dėl turinio, o ne dėl savo charizmos ar, priklausomai nuo požiūrio, gruboko būdo.
Galiausiai susirūpinę liaudies valdymo gynėjai, nesvarbu, ar Amerikoje, ar Europoje, atsiskleidžia kaip liaudies niekintojai: jiems nerūpi, kad liaudis jiems šaukia: mes norime kitokios politikos! Tačiau rinkėjai – tarkim, nuo Periklio laikų – yra ne kvailesni, o protingesni už daugumą politikų, kurie vis dėlto įsivaizduoja, kad jie geriau žino, kas naudinga rinkėjams.
Norint išsaugoti demokratiją, Vokietijoje reikia keisti politiką, o ne statyti ugniasienę.
Šis tekstas pasirodė 2025 m. vasario 15 d. pavadinimu „Deutschland braucht einen Politikwechsel“ svetainėje tagesanzeiger.ch.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: „Jei jūs bijote savo pačių rinkėjų, Amerika jums niekuo negali padėti“: JAV viceprezidentas J. D. Vance’as Miuncheno saugumo konferencijoje, 2025 m. vasario 14 d. (Foto: Getty)
