Laiškas redakcijai: Apokalipsė atšaukta – apie skaičius ir nuomonės formavimą

Kviečiame aptarti argumentus žemiau esančiame forume. Nepagarbūs komentarai bus ištrinti. Gerbkime vienas kitą.

Gegužės 14 d.

Nustatyta atvejų iš viso: 1 511. Mirusių „nuo“ covid skaičius: 54.

Lapkričio 13 d.

Nustatyta atvejų iš viso: 31 878. Mirusių „nuo“ covid skaičius: 253.

Komentaras: atvejų skaičius išsaugo daugiau nei 20 kartų, tuo tarpu mirčių „nuo“ covid skaičius išaugo 4,68 karto. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad 2020 m. pavasarį mirštamumas „nuo“ covid buvo daugiau nei 4 kartus didesnis, nei šiuo metu. Arba, kitaip tariant, virusas tapo bent 4 kartus mažiau pavojingas, nei jis buvo pavasarį.

Tam, kad vertinimas būtų dar objektyvesnis, palyginimui atsižvelkime į tuos pačius rodiklius, kurie buvo prieš 2 savaites (lapkričio 1 d.) ir prieš mėnesį (spalio 15 d) ir. palyginkime juos su jau minėtais gegužės 14 d. fiksuotais rodikliais

Lapkričio 1 d.

Nustatyta atvejų iš viso: 15 719. Mirusių „nuo“ covid skaičius: 166.

Spalio 15 d.

Nustatyta atvejų iš viso: 6760. Mirusių „nuo“ covid skaičius: 110

Taigi nuo gegužės 14 d. iki spalio 15 d., nustatytų atvejų skaičius padidėjo 4 kartus (nuo 1511 iki 6760), tačiau mirčių „nuo“ covid skaičius – vos 2 kartus (nuo 54 iki 110). Tuo tarpu nuo gegužės 14 d. iki lapkričio 1 d. nustatytų atvejų skaičius padidėjo net 10 kartų (nuo 1511 iki 15719), kai tuo pačiu laikotarpiu mirusiųjų „nuo“ covid skaičius padidėjo tik 3 kartus (nuo 54 iki 166).

Tam, kad vertinimas būtų dar labiau objektyvesnis, palyginkime viešai skelbiamus duomenis ir kitu aspektu.

2020 m. pavasarį santykinis mirštamumo “nuo“ covid rodiklis buvo 3% (54 mirusieji iš 1511 užsikrėtusiųjų).

Kaip minėta, lapkričio 1 d. iš viso buvo nustatyti 15 719 atvejai. Tą dieną vis dar sergančiais asmenimis buvo laikomi 10 613 asmenys. Laikotarpiu nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 13 d. papildomai buvo nustatyta 16 000 naujų atvejų, o sergančiųjų asmenų skaičius nuo 10 613 išaugo iki 24 284. Kaip manote, kiek žmonių laikotarpiu nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 13 d. mirė „nuo“ covid? Šiuo laikotarpiu mirusiais „nuo“ covid buvo apskaityti (kitame įraše paaiškinsiu, kodėl naudoju būtent šį terminą) 87 asmenys.

Šie skaičiai liudija, kad santykinis mirštamumo „nuo“ covid rodiklis aptariamu laikotarpiu (lapkričio 1-13 d.) sudaro apie 0,58%, kai tuo tarpu pavasarį santykinis mirštamumo “nuo“ covid rodiklis buvo net 6 kartus didesnis, t. y. 3% (54 mirusieji iš 1511 užsikrėtusiųjų).

Ir dar vienas smagumas…

Minėtas skaičius – 0,58%, yra MIRŠTAMUMO „nuo” covid rodiklis. Priminsiu, kad mirštamumas yra mirusiųjų skaičiaus santykis su užsikrėtusiaisiais. Tuo tarpu MIRTINGUMO „nuo“ covid rodiklis, t. y. mirusiųjų skaičiaus santykis su vidutiniu gyventojų skaičiumi, Lietuvoje yra (DĖMESIO): 0.009035714285714%!

Kitaip tariant, jūsų šansai mirti „nuo“ covid (žinoma, jei juo apskritai užsikrėsite), yra lygūs 0,58% iš 100. Kita vertus, jūsų šansai užsikrėsti covid yra lygūs 1,1% (šiuo metu yra 31 000 užsikrėtęs iš 2 800 000).

Pasakysit, na ir ką? Ogi „tą“ – kaip jau minėta, visa tai reiškia, kad jūsų šansai mirti būtent „nuo“ covid yra lygūs 0.0090357142857143% iš 100.

Palyginimui: tikimybė, kad jūs šiais metais apskritai mirsite (dėl bet kokios (pačios įvairiausios) priežasties) yra lygi 1,43% iš 100 (Lietuvoje kasmet miršta apie 40 000 žmonių iš 2 800 000). Ir ką mes turime? Ogi tai, kad tikimybė jums šiemet mirti būtent „nuo“ covid yra lygi 0.0090357142857143%, kai tuo tarpu tikimybė mirti apskritai (nesvarbu dėl kokios priežasties) yra net 1,43%, t. y. net 158 kartus (!) didesnė už tikimybę mirti būtent „nuo“ covid.

Todėl aš klausiu – ko jūs bijot? Arba, kuo mes esame gąsdinami? Ar bijome (esam gąsdinami) tuo, kad mirsime? Ne, mielieji, ne tuo mes esam gąsdinami – mes esam gąsdinami tuo, kad šiemet mirsime būtent „nuo“ covid, nuo kurio tikimybė mirti yra 158 kartus mažesnė už tikimybę šiemet mirti apskritai, t. y. dėl bet kokios kitos, pačios įvairiausios, priežasties.

Dar daugiau, tikimybė mirti dėl piktybinių navikų (Lietuvoje kasmet miršta apie 4000 žmonių) yra 15,86 karto didesnė, nei tikimybė mirti „nuo“ covid. Atsiras tokių, kurie sakys – bet tai neužkrečiama! Žinoma, tai neužkrečiama. Ar tai, ką nors keičia, kai tikimybė mirti dėl piktybinio navimo yra net 15 kartų didesnė. Bet gal valstybė deda pastangas tam, kad kuo mažiau žmonių mirtų dėl šios priežasties? Dalis jūsų sakys, kad taip. Bet kokias pastangas ji deda? Leisdama prekybos centruose pardavinėti antrarūšius ir trečiarūšius produktus, kurie kažkodėl vadinami maisto produktais? O gal drausdama žmonėms kvėpuoti grynu oru ir skirdama už tai baudas, tačiau nematydama nieko blogo tame, kad, pavyzdžiui yra prekiaujama tabaku, kurio sudėtyje yra daugiau nei 60 vėžį sukeliančių medžiagų?

Pagarbiai,

Alvis Mozeris, Klaipėda

PS: Duomenys tikrai tikslūs – Sveikatos apsaugos ministerijos arba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateikta informacija. Tačiau vienos nuorodos, kurią būtų galima pateikti nėra. Nėra, nes duomenys skelbiami taip, kad kiekvieną dieną paskelbti duomenys yra atnaujinami, tačiau tai daroma tokiu būdu: ant vakar dieną buvusių duomenų (ant jų “viršaus”, jei taip galima pasakyti) yra dedami nauji duomenys ir jei vakar dieną neišsisaugojot PDF ar print screen, patogiai ir aiškiai buvusių duomenų nepamatysite. Bet, noriu pabrėžti, šiuos duomenis surinkau iš viešai žiniasklaidos paskelbtų straipsnių, kurie buvo publikuoti atitinkamą dieną ir kuriuose (straipsniuose) buvo pateikiama informacija apie tą dieną minėtų institucijų oficialiai skelbtus skaičius. Pavyzdžiui, duomenys lapkričio 1 d. paimti iš straipsnio Delfi portale https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvoje-patvirtinti-895-nauji-koronaviruso-atvejai-uzfiksuota-1-mirtis.d?id=85628523 , duomenys spalio 15 d. – iš portalo lrt.lt paskelbto straipsnio, kuriame skelbiama tos dienos oficialių institucijų oficiali informacija https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1253624/rekordinis-covid-19-atveju-skaicius-su-nerimo-zenklais-sostineje-prapliupo-atvejais-mokyklose-infekcija-vel-isisuko-i-populiarius-barus , ir taip toliau. Taigi čia klausimas jau mūsų brangioms institucijoms – kodėl taip “patogiai ir aiškiai” visuomenei pateikiami duomenys…?