Pandemijos ir biologinės grėsmės nėra, pavojinga tik pelno diktatūra
Autorius Gerd Reuther
Originalus straipsnis paskelbtas 2020 m. lapkričio 28 d.
Nėra nieko pavojingesnio nei grėsmė, kurios nepamatysi, neužuosi ir neišgirsi. Nėra ir nieko tinkamesnio verslui, jei pajamų šaltinis nesmirdi. „Pinigai nedvokia“, – teigė dar romėnų imperatorius Vespasianas. Kiek koronavirusas išties grėsmingas? Ar galima apsisaugoti ir ar reikia saugotis? Straipsnio autorius, dešimtmečius dirbęs mediku ir niekada neišleidęs iš akių paciento kaip žmogaus, atsako į šiuos klausimus. Jis parodo, kad žudo ne virusas, o jo baimė išvien su nužmoginta, pelno siekiančia medicina. Perspėja dėl pasekmių, tikėtinų laisvas visuomenes pavertus diktatūromis.
Ligos yra vieni iš nepageidaujamų žmonijos palydovų. Baimė, kad per trumpą laiką susirgs ir mirs masės žmonių, per šimtmečius mažai tepakito. Ji vyrauja ir antibiotikų bei dezinfekcinių priemonių amžiuje, 2020-aisiais paskelbus koronaviruso sukeltą pandemiją. Kaip ir per pirmąją maro epidemiją 1347 m., nėra patikimos apsaugos nuo užkrato ar veiksmingo gydymo susirgus. Belieka karantinas, apsauginiai drabužiai ir dezinfekcinės priemonės. Skirtumas tik tas, kad actą dabar pakeitė Sagrotan® & Co, o pabėgti nebėra kaip.
Kai kuo padėtis nuo maro vis dėlto skiriasi: be intensyviosios medicinos nėra padidėjusio mirštamumo, netgi nepagausėjo susirgusių. Mirtinos epidemijos mastui stinga išpranašautų lavonų. Mirta tik klinikose ir slaugos namuose. Kai kur mirė sveikatos apsaugos sistemos personalas, jei gerdavo tuos pačius vaistus, kuriuos skirdavo: priešmaliarinį hidroksichlorokviną per didelėmis dozėmis ir kitus menamai „priešvirusinius“ medikamentus (1, 2). Žmonės mirdavo ne nuo viruso. Nedidelis kiekis atliktų skrodimų mirties nuo viruso nepatvirtino (3).
Dabartiniai nemalonumai prasidėjo prieš 150 metų. Tada mūsų akims nematomi šios planetos gyventojai pavadinti mirtį nešančiais ligų sukėlėjais. Reikėjo gamtoje rasti priešus ir kaltuosius, kuriais būtų galima dangstyti žmonių susikurtas kančias, sukeltas karo ir pramoninio išnaudojimo. Prancūzų chemikas Louisas Pasteuras (1822-1895) ir vokiečių gydytojas Robertas Kochas (1843-1910) tiko šiam paradiniam vaidmeniui. Žmones pavertė steriliais padarais, kuriuos gali sužaloti arba numarinti vienas mikrobas. Jau tada ignoravo akivaizdžius faktus, kad mikroorganizmai ligos ir mirties priežastimi tapdavo tik esant nepalankioms aplinkybėms ir nusilpus sveikatai.
Ligoniai – karo veiksmų arena
Karinė logika užvaldė medicininį mąstymą. Su ligos sukėlėjais kovojama, juos būtina išnaikinti skiepais. Tokia mąstysena iki šiol vadovaujasi daugelis gydytojų. Gydytojas ir Vokietijos socialdemokratų partijos politikas Karlas Lauterbachas 2020 m. byloja: „Šiuo metu naudojamas PGR testas, brangus kaip tanko šūvis, slenka paskui kiškį. Mums reikia kokio nešiojamo šautuvo, su juo medžiotume daug greičiau“ (4).
Kova su natūraliais sveikatos priešais ligonius paverčia karo veiksmų arena ir visuomenė tai toleruoja. Antibiotikai, dezinfekcija ir chemoterapija kovoja veikiau su ligoniais nei su jų ligomis. Ir lig šiol beveik nieko nejaudina, kad Pasteuras tirdamas sukčiavo, o Kochas pats bemaž nieko neišrado. Neetiški jųdviejų bandymai su žmonėmis ir gyvūnais – jų pasekmė yra tūkstančiai gyvūnų lavonų ir gausybė nuo Kocho bandymų mirusių vietinių vokiškųjų kolonijų gyventojų – gėdingai nutylimi. Iš institutų, ant kurių Prancūzijoje ir Vokietijoje ir šiandien puikuojasi Pasteuro ir Kocho vardai, neverta tikėtis nieko gero.
Šių dienų bakterijų ir virusų tyrėjai tebevaldomi tokio pat primityvaus, pramonės poreikiams paklūstančio mąstymo. Per dabartinę „pandemiją“ pramoninėms šalims jie išpranašavo šimtus tūkstančių aukų, o skiepus vėl pavertė panacėja. Tik jie išsiduoda, mat natūralaus imuniteto per sąlytį su mikroorganizmais mechanizmui – vadinamajam „bandos imunitetui“ – taiko „pavojingumo“ stigmą, nors taip veikia per milijonus metų pasitvirtinusi žinduolių apsauga. Tik, žinoma, iš nemokamos įgimtos savisaugos ne ką teuždirbsi…
Mūsų šiandien čia nė nebūtų, jei šioje planetoje negyventų bakterijos ir virusai. Mažiausai 8 proc. mūsų DNR yra inkorporuotų virusų kilmės, o dar 40-yje proc. yra virusų DNR juostos. Mažiausiai 19 įvairių virusų rūšių gyvena ant mūsų ir mumyse. Tai, kad jų randama kokiame nors audinio ar skysčio mėginyje, apie ligą ničnieko neliudija. 60 proc. mūsų kūno masės ląstelių yra ne mūsų pačių ląstelės, o mumyse gyvenančios bakterijos. Kas mikroorganizmus vadina priešais, tas taip ir nesuvokė mūsų egzistencijos.
Netinkamos žinios
Šios prancūzų chemiko Antoine`o Béchampo (1816-1908) žinios senos kaip ir grėsmingieji Pasteuro ir Kocho scenarijai. Jis jau tada suvokė, kad mūsų gyvenimą ir mirtį nulemia mikroorganizmai. Susergame tik tam tikromis sąlygomis nuo mumyse tūnančių gyventojų, o ne nuo išorinių priešų atakų. Šios įžvalgos, patvirtintos šiuolaikinių genetinių ir mikrobiologinių tyrimų, viskam diriguojančiam elitui netiko anuomet, netinka ir šiandien.
Po kelių dešimtmečių prancūzų mokslininkas Felixas Hubertas d’Hérelle’as (1873-1949) praktiškai įrodė, kad mikroorganizmai gali lemti veikiau sveikatą nei ligą. Jam sėkmingai pavyko panaudoti bakterijas naikinančius virusus – vadinamuosius bakteriofagus – gydant bakterijų sukeltas ligas visame pasaulyje. Nuo to laiko šie virusai gydo veiksmingiau už antibiotikus, tiesa, dar neseniai taip buvo tik Gruzijoje. Farmacijos pramonė visame pasaulyje pasitelkia nuodingą chemiją, o šios dažnai jau pirmoji laida netenka veiksmingumo. D’Hérelle’o fagai dešimtmečius yra pagalbos šiaudas žmonėms, susirgusiems nuo antibiotikams atsparių infekcijų.
Nenuostabu, kad vadovaujantis klaidinga karine farmacijos logika vis skelbiamos mirtinų ligos sukėlėjų „pandemijos“. Šiuo metu išgyvename koronaviruso vardu pavadintą ir spalvotu trimačiu jo vaizdu iliustruotą pandemiją. Tik kodėl lig šiol nėra „nusikaltėlio nuotraukos“, taigi elektroniniu mikroskopu padaryto SARS-Cov-2 vaizdo? Kodėl iki dabar užkrato nė iš vieno ligonio neišskyrė ir nepadaugino? Kodėl ligai įrodyti užtenka nespecifinio PGR testo, visiškai neįrodančio esant įtartiną virusą?
Įdėmiai pažvelgus, visi šios „pandemijos“ įvykiai su biologiniu reiškiniu nieko bendra neturi. Jei po pasaulį pasklidęs virusas jau mėnesių mėnesius visur išplitęs, kodėl taip smarkiai skiriasi kaimyninių šalių infekcijų duomenys? Kodėl skirtumas žymus net tarp kaimyninių apskričių? Sunku patikėti, kad tariami infekcijų židiniai nedidėja, nors nustatyti susirgimus ir susekti kontaktinius asmenis užtrunka ištisas dienas ar net savaites.
Suvaidinta pandemija
Visus šiuos reiškinius galima paaiškinti vien tariamos diagnozės nustatymo būdu. Nieku gyvu ne natūraliu viruso plitimu. „Infekcijų“ esama tik ten, kur testuojama, ir „skaičiai“ auga ten, kur daugiau tiriama. Daroma dešimteriopai daugiau testų nei pavasarį ir dėl laboratorinių „užterštumų“ kyla klaidingai teigiamų testų rezultatų rodiklis (5), tad dabar turime neva „antrąją bangą“. „Infekcijų bangą“, per kurią, didėjant testų kiekiui, asmenų su tikrais ligos simptomais procentas sumažėjo…
Šiųmetinių mirčių ir susirgimų atvejų skaičiai demaskuoja „pandemijos“ inscenizavimą. Vysbadene įsikūrusi Federacinė statistikos tarnyba neturi duomenų, kad Vokietijoje būtų padidėjęs mirštamumas ar išaugęs ligonių skaičius (6). Per 2017 m. ir 2018 m. sausį-kovą trukusius gripo sezonus iš tiesų būta padidėjusio mirštamumo, o šiais metais jo nebuvo net kovą ir balandį. Turint omeny progresuojantį visuomenės senėjimą, šiais metais tikėtinas sumažėjęs mirštamumas.
O kaip karstai Šiaurės Italijoje ir perpildytos klinikos Bergame, Paryžiuje ir Madride? Laikinai padidėjusį mirštamumą ten nulėmė vietinės priežastys, o ne inkriminuojamasis virusas. Kaip tik tuo laiku daugelyje šalių vyko tyrimai su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlytais vaistais. Keliskart didesnėmis už mirtiną (!) dozėmis buvo skiriamas hidroksichlorokvinas, vaistas nuo maliarijos, kartu su kitais nenaudingais ir net kenksmingais preparatais, tarkim, su remdesiviru (7).
Kai žmonės ėmė kristi it musės, tyrimus nutraukė. Smaigaliai mirčių kreivėje visai nedera su viruso plitimu. Kaip, nesant veiksmingo gydymo ar skiepų, mirštamumo rodiklis būtų galėjęs taip greitai pasiekti statistinį vidurkį?
Mirtį sėjanti medicina
Ten, kur per šią suvaidintą pandemiją iš tiesų mirė žmonės, dėl mirčių tenka kaltinti mediciną. Italijoje ir Ispanijoje daugiau žmonių mirė dėl to, kad šių šalių gyventojai dažnai turi enzimo defektą, lemiantį, jog hidroksichlorokvinas ima naikinti raudonuosius kraujo kūnelius (8). Susirgusieji dėl to numirdavę dar dažniau. Tada galima paaiškinti ir mirtį gydytojų, medicinos seselių ir slaugytojų, kurie šį vaistą gėrė profilaktiškai. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad per išsigalvotą „antrąją bangą“ esama vien „skaičių“, o ne naujų mirčių…
Įdėmus žvilgsnis į mirštamumo dažnį pagal amžiaus grupes atskleidžia, kad tarp susirgusiųjų Covid-19 nematyti nuolat linksniuojamos rizikos grupės (9). Palyginus pastarųjų ketverių metų duomenis paaiškėja, jog mirusiųjų amžius jokiu būdu nepasislinko vyresniųjų kryptimi. Dauguma ligų seniems žmonėms kelia didesnę riziką numirti nei jaunesniems ar vidutinio amžiaus žmonėms. 2020-aisiais neįžvelgiame specifinės rizikos sveikatai, kurią keltų aktuali liga.
Ypatingos grėsmės sveikatai inscenizacija paaiškėja, palyginus skaičius:
- Iki šiol Vokietijoje „su ar nuo Covid-19“ mirė neva apie 30 žmonių per dieną.
- Vokietijoje nuo plaučių uždegimo ligų kasdien miršta apie 100 žmonių.
- Vokietijoje nuo ligoninėse įgytų infekcijų kasdien miršta apie 100 žmonių.
- Vokietijoje kasdien klinikose užsikrečia apie 5000 žmonių (10).
Susirgimų ir mirčių nuo Covid-19 skaičiai jokiu būdu nepateisina ištisus mėnesius kurstomos panikos. Savavališkai nustatyta 50-ies naujų susrgimų 100000 (šimtui tūkstančių) gyventojų „riba“ kaip pavojingo ligos plitimo mastelis pagrįstas vien testais, o ne tikrais, patvirtintais infekciniais susirgimais. Be to, Europos Sąjungoje chroniškos ligos, kuriomis serga ne daugiau nei 50 iš 100000 žmonių, pagal apibrėžtį laikomos „retomis ligomis“! Farmacijos gamintojai reguliavimo institucijose gali reikalautis ypatingų teisių, jei apskritai imasi kurti vaistus tokiems retiems susirgimams gydyti…
Klaidingos etiketės
Tiesa tokia pat sukrečia, kiek ir guodžia: nėra išvis jokios pandemijos! Skelbiami neva „mirusiųjų nuo Covid“ ir „susirgusių nuo Covid“ skaičiai yra ne papildomai mirę ar susirgę asmenys. Mirusieji ir ligoniai paprasčiausiai gavo naują etiketę! Nieko nesakančio teigiamo PGR testo tam nepakanka.
Kur įrodymas? Na, neva naujų skaičių mirusiųjų „nuo ar su Covid-19“, nerasite kitose diagnostikos kategorijose. Gripas dabar vadinasi Covid-19! Atsiradus Covid-19, gripas ūmai prapuolė dar baigiantis anai žiemai. Ir pacientų nuo širdies smūgio mirė mažiau. Skrodimų duomenys, bemaž visi atskleidę, kad „Covid-19 pacientų“ mirties priežastis buvo ne plaučių uždegimas, o kitų organų pažeidimai (11), dabar interpretuojami naujaip (12). Virusas visur žalojąs organus ir sukeliąs trombus… Tik priežastingumo ryšio nėra. Net nebuvo tiriama, ar prieš žmogui mirštant taikyta invazinė teigiamo slėgio dirbtinio kvėpavimo terapija galėjo būti mirties priežastis.
Taigi 2020-2021 metų gripo sezoną nėra jokio reikalo kvėpavimo takų infekcijų saugotis kaip nors kitaip nei praėjusiais šimtmečiais. Užtenka daug būti gryname ore, šiltų drabužių, šaliko ir karštos arbatos. Niekam nereikalingos veido kaukės, dezinfekcinės priemonės ir plastikinės pirštinės. Ne vien dėl to, kad šios tariamos apsaugos priemonės akivaizdžiai neapsaugo nė nuo vienos infekcijos (13).
Mūsų sveikatai kenkia kvėpavimas iškvėptu anglies dvideginiu, dėl daugkartinio naudojimo veido kaukėse besiveisiančios bakterijos ir kaukėse esantys nuodingi dažai bei mikroplastikas, kuriuos kaskart įkvepiame. Labai tikėtina, kad keliais ūmiais kaukes dėvėjusių vaikų mirties atvejais mirtį lėmė apsauginės veido kaukės. Įrodyti nėra kaip, nes padidėjusio anglies dvideginio kiekio kraujyje per skrodimą aptikti nebeįmanoma, o ir mirtini širdies ritmo sutrikimai – galima apsinuodijimo anglies dvideginiu pasekmė – nepalieka jokių pėdsakų.
Virusas – pretekstas
Kaip tik senyviems žmonėms skiepai kelia pavojų sveikatai ir neneša jokios naudos saugantis kvėpavimo takų infekcijų. Siūlymas tariamoms rizikos grupėms skiepytis nuo gripo nepagrįstas jokiais įrodymais, jį galima paaiškinti farmacijos pramonės ir gydytojų pelno siekiu. Iš veterinarijos seniausiai žinoma, kad veiklių skiepų nuo koronavirusų nėra (14). Pavieniai paviešinti planuojamų „koronos“ skiepų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad milžinišką žalą sveikatai patyrė net jauni sveiki savanoriai (15).
„Korona“ yra ne biologinis reiškinys, o pretekstas siekiant laisvas šio pasaulio visuomenes paversti diktatūromis, kuriomis kaip panorėję galėtų naudotis pavieniai piniguočiai ir pramonininkai. „Korona“ tėra raktas į mūsų mokesčių mokėtojų pinigus. Įklimpusios į skolas valstybės ne tik verčiamos atimti iš savo piliečių nuosavybę, jos dar ir beatodairiškai turi paklusti svetimų valdytojų diktatūrai.
Įvykių seka žinoma iš istorijos: apribojus veiksnumą, panaikinamos teisės ir galop nusavinamas turtas. Mūsų veiksnumą jau apribojo, tarsi blogai išauklėtiems vaikams nurodę konkrečias elgesio gaires. Konstitucija ir civilinis kodeksas egzistuoja veikiau vien popieriuje. Jei šios šalies gyventojai ir toliau su tuo taikstysis, pabaiga nebetoli. Ateities scenarijų, primenantį laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo, Pasaulinio ekonomikos forumo dirigentas jau pristatė kaip niūrią, bet neišvengiamą perspektyvą (16). Daugumai žmonių anuomet tai baigėsi 15 metų trukusiomis kančiomis, vargais ir ligomis. Milijonai mirė, nors nenuaidėjo nė vienas šūvis.
Gerdas Reutheris yra universiteto docentas ir gydytojas radiologas. 2005 m. už nuopelnus jam įteiktas Vokietijos rentgeno organizacijos Eugenijos ir Felixo Wachsmannų vardo apdovanojimas. Jis paskelbė apie 100 mokslinių straipsnių Vokietijos ir tarptautiniuose specializuotuose žurnaluose ir knygose bei išleido dvi knygas. Taip pat Reutheris skaito pranešimus apie medicinos vaidmenį visuomenėje.
Šaltiniai ir pastabos:
(1) Engelbrecht, T.; Köhnlein, C.: Die Medikamenten-Tragödie. Rubikon 2020; https://www.rubikon.news/artikel/die-medikamenten-tragodie
(2) Wodarg, W.: Der Pandemie-Krimi. Rubikon 2020 https://www.rubikon.news/artikel/der-pandemie-krimi
(3) https://www.epicentro.iss.it/coronavirus/sars-cov-2-decessi-italia
(4) Prof. Karl Lauterbach pokalbių su Markus Lanz laidoje; ARD, 13.8.2020.
(5) Prof. Dr. Ulrike Kämmerer koronos tyrimų komisijoje; https://www.youtube.com/watch?v=sErsl3DAqwo&feature=emb_title
(6) Statistisches Bundesamt, Wiesbaden.
(7) Engelbrecht, T,; Köhnlein, C.: Die Medikamenten-Tragödie. Rubikon 2020; https://www.rubikon.news/artikel/die-medikamenten-tragodie
(8) Wodarg, W.: Der Pandemie-Krimi. Rubikon 2020; https://www.rubikon.news/artikel/der-pandemie-krimi
(9) Statistisches Bundesamt, Wiesbaden.
(10) Reuther, G.: Der betrogene Patient. 4-asis leidimas; p. 137 ir toliau; Riva Verlag; München 2019.
(11) https://www.epicentro.iss.it/coronavirus/sars-cov-2-decessi-italia
(12) https://www.aerzteblatt.de/nachrichten/115799/COVID-19-bei-Mehrzahl-der-Betroffenen-auch-die-Todesursache?
(13) Kappstein, I.: Mund-Nasen-Schutz in der Öffentlichkeit: Keine Hinweise für eine Wirksamkeit. Krankenhaushygiene update 2020; 15: p. 279-297.
(14) Fischer, L.: Wie Schweine verraten, was ein COVID-19-Impfstoff kann. Spektrum der Wissenschaft, 17.9.2020.
(15) Uhlmann, B.: Zwei Studien zu Corona-Impfstoffen müssen pausieren. Süddeutsche Zeitung, 14.10.2020 https://www.sueddeutsche.de/gesundheit/corona-impfstoff-antikoerpertherapie-1.5068364
(16) Schwab, K.; Malleret, T.: The Great Reset. ISBN Agentur Schweiz 2020.
Šis tekstas pirmą kartą pasirodė 2020 m. lapkričio 28 d. pavadinimu „Tödliche Virusangst“ svetainėje https://www.rubikon.news/
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
