Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. kovo 13 d. Caitlin’s Newsletter.
Caitlin Johnstone. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pastarųjų dienų komentarai tiek iš Vašingtono, tiek iš Pekino staiga tapo daug aštresni ir agresyvesni, o apie karštą karą dabar kalbama ne tik kaip apie realią galimybę, bet daugeliu atvejų ir kaip apie tikimybę. Apžvelkime kai kuriuos svarbiausius pastarojo meto įvykius.
Pekino komentarai apie JAV apsupimą
Kinijos vyriausybė pagaliau nutraukė įprastus santūrius komentarus apie tai, kaip imperija agresyviai apsupo KLR karo mašinomis taip, kaip Vašingtonas niekada neleistų apsupti savęs, ir vykdo ekonominį karą, kurio pats niekada netoleruotų.
“Vakarų šalys, kurioms vadovauja JAV, vykdo visapusišką mūsų sulaikymą, apsupimą ir slopinimą, taip sukeldamos precedento neturinčius rimtus iššūkius mūsų šalies vystymuisi”, – praėjusią savaitę sakė prezidentas Xi Jinpingas.
Kitą dieną naujasis Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas po Xi komentarų perspėjo apie “konfliktą ir konfrontaciją”, jei JAV agresija ir apsupimas tęsis.
“Jei Jungtinės Valstijos nespaus stabdžių, o toliau greitės klaidingu keliu, jokie apsauginiai turėklai nesutrukdys nuvažiuoti nuo bėgių, ir tikrai kils konfliktas ir konfrontacija”, – sakė jis ir pridūrė: “Kas prisiims katastrofiškas pasekmes? Tokia konkurencija yra neapgalvotas lošimas, kurio statymai yra abiejų tautų pagrindiniai interesai ir net žmonijos ateitis.”
“Vakarų šalys, vadovaujamos JAV, įgyvendino visapusišką mūsų sulaikymą, apsupimą ir slopinimą, taip sukeldamos precedento neturinčius rimtus iššūkius mūsų šalies vystymuisi.”
wsj.com: Kinijos Xi Jinpingas savo kalboje retai tiesiogiai užsimena apie JAV
Kinijos vadovas Xi Jinpingas kaltino, jo nuomone, JAV vadovaujamą kampaniją, kuria siekiama sulaikyti Kiniją, dėl to, kad jo šalis per pastaruosius penkerius metus susidūrė su sunkumais ir pasauliniu nežinomumu.
Vienas iš juokingiausių imperijos naratyvų, kuriuo šiandien mūsų prašoma tikėti, yra tas, kad JAV kariniu būdu apsupo savo konkurentę Nr. 1 Kiniją, esančią kitoje planetos pusėje, gynybiniu būdu. Šioje priešpriešoje JAV labai aiškiai yra agresorė, o Kinija labai aiškiai į šią agresiją reaguoja gynybiškai.
Šie komentarai pasirodė netrukus po to, kai KLR užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Mao Ning griežtai įspėjo JAV “nustoti vaikščioti ant ribos, nustoti naudoti saliamio taktiką, nustoti spausti voką, nustoti sėti sumaištį ir bandyti suklaidinti pasaulį Taivano klausimu”, o Taivano klausimą pavadino “pirmąja raudona linija, kurios negalima peržengti” JAV ir Kinijos santykiuose. Kaip jau aptarėme anksčiau, šie vis dažniau pasitaikantys “raudonos linijos” įspėjimai yra labai panašūs į tuos, kuriuos Maskva vis skubiau skelbė prieš JAV brinkmanshipui išprovokuojant invaziją į Ukrainą.
Įsipareigojimas pradėti karą su Kinija dėl Taivano
Ketvirtadienį Atstovų Rūmų žvalgybos komitete oficialus JAV žvalgybos kartelio vadovas išsakė keletą pastabų, kurios, atrodo, įkalė paskutinę vinį į karstą Vašingtono “strateginio dviprasmiškumo” klausimu, ar JAV eitų į karą su Kinija gindamos Taivaną.
Kongreso nario Chriso Stewarto paklausta apie vis aiškesnius prezidento J. Bideno teiginius, kad JAV kariautų su Kinija dėl Taivano, Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines tvirtino, kad, nepaisant to, jog Baltieji rūmai ne kartą atsisakė šių teiginių, Kinijai aišku, kad iš tikrųjų tokia yra tikroji Vašingtono politika Taivano klausimu.
“Šiuo konkrečiu atveju, manau, kinams aišku, kokia yra mūsų pozicija, remiantis prezidento komentarais”, – sakė A. Haines.
JAV pareigūnai kalba apie karą su Kinija, tarsi tai būtų iš anksto nuspręsta
JAV pareigūnų retorika apie karą su Kinija, kuris neišvengiamai įvyks ar net jau vyksta, pastebimai išaugo.
Trečiadienį Senato Žvalgybos komiteto posėdyje senatorius Johnas Cornynas išreiškė susirūpinimą, kad sunkumai papildant ginklų atsargas po įgaliotojo karo Ukrainoje rodo, jog JAV dar gali būti “nepasirengusios” kariauti “šaudymo karą Azijoje”.
“Manau, kad karas Ukrainoje parodė mūsų pramoninės bazės silpnumą, kai reikia papildyti ginklų, kuriuos tiekiame ukrainiečiams, atsargas”, – sakė J. Cornyn. “Antrajame pasauliniame kare tapome demokratijos arsenalu ir išgelbėjome Didžiąją Britaniją bei Europą, tačiau jei įsitrauktume į šaudymo karą Azijoje, nebūtume pasirengę.”
“Žinau, kaip atrodo karas – mes kariaujame”, – ketvirtadienį per Atstovų Rūmų posėdį dėl vidaus saugumo sakė kongresmenas Tonis Gonzalesas (Tony Gonzales).
“Turiu omenyje, kad tai yra karas, galbūt Šaltasis karas. Bet tai yra karas su Kinija”, – pridūrė T. Gonzalesas, kaip įrodymus, kad JAV “kariauja” su KLR, nurodydamas tokius dalykus, kaip Kinijos lėktuvų perėmimas JAV lėktuvų Kinijos pasienyje ir Kinijos “įsiveržimas į Taivaną per jų kibernetinę erdvę”.
Nuostabu, kad ši beprotiška retorika vos nesukelia reakcijos. Kas, po velnių, balsavo už karą prieš Kiniją? Ar šie žmonės išvis supranta, ką sako?
Tiesioginis karas tarp branduolinių galybių
JAV karo mašina vis aiškiau leidžia suprasti, kad jos pozicija dėl Taivano labai skiriasi nuo pozicijos dėl Ukrainos, nes ji tiesiogiai įpareigos Amerikos karius kariauti karštą karą su Kinija dėl Taivano. Tai ypač neramina, nes JAV karinė apsuptis ir provokacijos Taivano atžvilgiu daro šį karą vis labiau tikėtiną, lygiai taip pat, kaip Vakarų provokacijos padarė labiau tikėtiną karą Ukrainoje.
“Daugiau ginklų siuntimas į Taivaną nėra “atgrasymas”, tai provokacija”, – tviteryje rašė “Antiwar” atstovas Dave’as DeCampas, kuris kruopščiau nei bet kas kitas dokumentuoja JAV provokacijas Taivane. “Dabar aišku, kad didėjanti JAV karinė parama Taivanui padidins Kinijos puolimo tikimybę. Visi, kurie jums sako kitaip, klysta arba tyčia jus apgaudinėja.”
Iš tiesų, Korko universiteto koledžo profesorius Geoffrey Robertsas teigė, kad V. Putinas nusprendė pradėti “prevencinį karą” prieš Ukrainą, apskaičiavęs, kad dėl to, kaip Vakarai ją pavertė svarbia karine galia, su ja reikia kuo anksčiau susidoroti, kol ji netapo didele grėsme. Lygiai tas pats gali lengvai nutikti ir Taivano atveju.
“Kinija yra svarbiausia” (angl. is the big one), – neseniai tviteryje taip pat rašė DeCampas. “Abi pusės kalba taip, tarsi karas būtų neišvengiamas. Ne tarpinis karas, o tiesioginis karas tarp dviejų branduolinių galybių. Tai negali įvykti. JAV turi pakeisti kursą ir sustabdyti karinių pajėgų didinimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kitaip esame pasmerkti”.
Pats nebūčiau galėjęs geriau pasakyti. Tam reikia priešintis, ir priešintis ryžtingai. Dabar labiau nei bet kada anksčiau atrodo, kad žmonija eina link įvykių grandinės, kuri veda į blogiausią dalyką, koks tik gali nutikti.
Šiek tiek sveiko proto iš pagrindinės žiniasklaidos
“Amerikiečių interesus geriausiai atitinka kuo mažesnė konfrontacija [su Kinija]. Šaltojo karo laikų paminėjimas yra klaidingas. Užuot bandžiusi sutrypti konkurentus, Amerika turėtų susitelkti į tai, kaip greičiau bėgti”.
nytimes.com | Kam naudinga konfrontacija su Kinija?Atsiskyrimo nuo Kinijos siekis neatitinka Amerikos nacionalinių interesų.
Pabaigai – gera žinia: imperinė žiniasklaida, matyt, ne visiškai pritaria karo su Kinija darbotvarkei (bent jau kol kas). Atrodo, kad visas tas minėtas beprotiškas gudragalviškumas šiek tiek išgąsdino kai kuriuos įtakingus pagrindinės žiniasklaidos atstovus, ir pastarosiomis dienomis pasirodė stebėtinai prieš karą nukreiptų argumentų.
Straipsnyje “Kam naudinga konfrontacija su Kinija?” (“Who Benefits From Confrontation With China?“) ne kas kitas, o “New York Times” redakcinė kolegija spaudžia stabdžius, pateikdama labai tendencingą, bet vis dėlto sveikintiną argumentą, kad “vis labiau konfrontacinė Amerikos laikysena Kinijos atžvilgiu yra reikšmingas JAV užsienio politikos pokytis, kuris reikalauja didesnio dėmesio ir diskusijų”.
“Amerikiečių interesus geriausiai atitinka konkurencijos su Kinija akcentavimas ir kuo mažesnė konfrontacija. Šaltojo karo prisiminimai yra klaidingi”, – teigia NYT.
Dienraščio “Washington Post” straipsnyje “Demokratai ir respublikonai sutaria dėl Kinijos. Tai problema” (“Democrats and Republicans agree on China. That’s a problem.“) Maksas Botas teigia, kad abiejų partijų užsienio politikos sutarimas dėl eskalacijos prieš Pekiną yra ženklas, jog ruošiamasi kažkam pavojingai neapgalvotam.
“Šiandien problema yra ne ta, kad amerikiečiai yra nepakankamai susirūpinę Kinijos augimu. Problema ta, kad jie yra isterijos ir panikos aukos, galinčios įstumti Jungtines Valstijas į nereikalingą branduolinį karą”, – rašo Boot.
O gal einame keliu, kuris mus veda link dešimtmečius truksiančių ginklavimosi varžybų, krizių, galbūt net karo?
CNN žurnalistas Fareedas Zakaria antrina Bootui, kritikuojančiam Vašingtono užsienio politikos ortodoksiją, sakydamas, kad “Vašingtonas priėmė platų konsensusą dėl Kinijos, kuris virto klasikiniu grupinio mąstymo pavyzdžiu”.
Naujame “Financial Times” straipsnyje “Kinija teisi dėl JAV sulaikymo” (“China is right about US containment“) pripažįstama, kad minėtos Xi Jinpingo pastabos apie apsupimą ir slopinimą “techniškai nėra klaidingos”, ir teigiama, kad statymas ant Kinijos pasidavimo naujajame šaltajame kare “nėra strategija”.
Straipsnyje “Daily Beast”, pavadintame “Ką JAV nacionalinio saugumo bendruomenė klaidingai supranta apie Kiniją”, Davidas Rothkopfas teigia, kad “mes perėjome kryžkelę ir jau, deja, pavojingai, gerokai pasukome klaidingu keliu” JAV ir Kinijos santykių srityje.
Dar neaišku, ar šios nuotaikos bus palaikomos pagrindinėje žiniasklaidoje. Net jei taip ir bus, jie gali būti tik liberaliosios žiniasklaidos atitikmuo tam, kaip kai kuriems dešiniosios pakraipos žiniasklaidos atstovams, pavyzdžiui, Tuckeriui Carlsonui, leidžiama prieštarauti JAV užsienio politikai Rusijos atžvilgiu tol, kol jie ir toliau remia ginklavimąsi su Kinija (galų gale visos mano ką tik paminėtos žiniasklaidos priemonės entuziastingai palaikė JAV tarpinį karą Ukrainoje). Tai gali būti dar vienas pavyzdys, kaip imperija priverčia pagrindinę bandą ginčytis dėl to, kaip turėtų būti įgyvendinamos imperinės pasaulinio dominavimo darbotvarkės, o ne dėl to, ar jos turėtų būti įgyvendinamos.
Laikas parodys, ar iš imperijos purvo prasiverš sveikas protas dėl galimybės įžiebti baisiausią įmanomą karą. Kaip ir visada tokiais atvejais, išlieku atsargus pesimistas.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. kovo 13 d. pavadinimu „The Drums Of War With China Are Beating Much Louder Now“ svetainėje Caitlin’s Newsletter.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
