Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. liepos 13 d.
Peter F. Meyer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator
Mokslininkai, tokie kaip Johnas P. A. Ioannidis ir kiti, jau daugiau nei metus įspėja, kad pernelyg griežtos “Corona” priemonės, ypač lockdownai, padarė didžiulę žalą visame pasaulyje. Nedarbas, prasta mityba, švietimo trūkumai, sutrikusios tiekimo grandinės, nesugebėjimas apsisaugoti nuo maliarijos, tuberkuliozės ir kitų ligų kainuoja daug daugiau gyvenimo metų, nei iki šiol mirė nuo SARS-CoV-2.
Įdomiame straipsnyje žurnale “Die Ostschweiz” Stefanas Milliusas pateikė skaičiavimus, kad dėl šių priemonių buvo prarasta bent 50 kartų daugiau gyvenimo metų. Taigi gydymas buvo daug žalingesnis nei liga.
Tai patvirtina ir Jungtinių Tautų ataskaita, kurioje teigiama, kad 2020 m. badas pasaulyje smarkiai sustiprėjo – didžiąja dalimi dėl priemonių, nukreiptų prieš COVID-19. Kelių organizacijų ataskaitoje teigiama, kad praėjusiais metais apie dešimtadalis pasaulio gyventojų – net 811 mln. žmonių – stokojo maisto.
Šių metų leidinys “Aprūpinimo maistu ir mitybos būklė pasaulyje” (angl. The State of Food Security and Nutrition in the World) yra pirmasis tokio pobūdžio pasaulinis vertinimas pandemijos laikotarpiu. Ataskaitą kartu skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD), Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF), JT Pasaulio maisto programa (WFP) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Išsamūs skaičiai
2020 m. badas padidėjo tiek absoliučia, tiek proporcine išraiška, aplenkdamas gyventojų skaičiaus augimą: apytikriai 9,9 proc. visų žmonių praėjusiais metais stokojo maisto, o 2019 m. šis rodiklis siekė 8,4 proc.
Daugiau nei pusė visų nepakankamai maitinamų žmonių (418 mln.) gyvena Azijoje, daugiau nei trečdalis (282 mln.) – Afrikoje, o mažesnė dalis (60 mln.) – Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Tačiau labiausiai badas padidėjo Afrikoje, kur, apytikriais skaičiavimais, nepakankamai maitinasi 21 proc. gyventojų, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei bet kuriame kitame regione.
Viena iš priežasčių yra ta, kad PSO ir kitos tarptautinės organizacijos privertė daugelį Afrikos šalių, nepaisant mažo vidutinio gyventojų amžiaus ir jų mitybos būklės, taip pat įvesti apribojimus. Vienas iš padarinių buvo tai, kad iš dalies sutriko žemės ūkio produktų gamyba, kuri yra labai svarbi vietos maisto tiekimui.
Iš viso daugiau nei 2,3 mlrd. žmonių (arba 30 proc. pasaulio gyventojų) visus metus neturėjo galimybės gauti pakankamo maisto: šis rodiklis, vadinamas vidutinio ar didelio maisto trūkumo paplitimu, per vienerius metus išaugo tiek pat, kiek per visus penkerius ankstesnius metus kartu sudėjus. Lyčių nelygybė dar labiau padidėjo: 2020 m. 10 vyrų teks 11 moterų, kurioms trūksta maisto (2019 m. – 10,6).
Ypač didelę kainą sumokėjo vaikai: iki 2020 m. maždaug 149 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus buvo nepakankamai išsivystę arba per maži savo amžiui. Trys milijardai suaugusiųjų ir vaikų vis dar negali sveikai maitintis, daugiausia dėl pernelyg didelių išlaidų. Beveik trečdalis vaisingo amžiaus moterų serga anemija.
Daugelyje pasaulio šalių “Corona” priemonės sukėlė žiaurią recesiją ir sukėlė grėsmę galimybėms apsirūpinti maistu. Kitaip nei turtingose Europos šalyse, recesija skurdesniuose regionuose iš karto daro didžiulį poveikį badui ir jo sukeliamoms mirtims. Visa tai dabar patvirtinta JT ataskaitoje.
_________________________________________________
Šis tekstas pasirodė 2021 m. liepos 13 d. pavadinimu „Corona Maßnahmen wie Lockdowns verschärfen Unterernährung weltweit“ svetainėje https://tkp.at/
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
