Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. birželio 7 d. brownstone.org.
Thorsteinn Siglaugsson. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šį savaitgalį “The Daily Sceptic” paskelbė du straipsnius, kuriuose apžvelgiami kai kurie tyrimai, tariamai rodantys, kad vakcinos nuo Covid-19 yra naudingos kovojant su vadinamaisiais ilgai trunkančiais, po užsikrėtimo Covid išliekančiais simptomais. Autoriaus, kuris yra buvęs Jungtinės Karalystės vyriausybės vyresnysis mokslininkas, išvada yra ta, kad vakcinos iš tikrųjų neapsaugo nuo šių simptomų.
Be to, vienas iš jo cituojamų tyrimų rodo, kad dėl skiepų labai padaugėjo su sveikata susijusių problemų, kurias autoriai, atrodo, bandė palaidoti.
Įdomu tai, kaip per 18 mėnesių nuo nekantriai lauktų vakcinų, kurios išnaikintų Covid-19, suteikdamos bandos imunitetą, perėjome prie nesėkmingų bandymų įrodyti, kad bent jau tos vakcinos apsaugo nuo ilgalaikių sveikatos problemų tarp tų, kurie užsikrečia šia liga ir ja suserga, liga, kuria jie nebūtų užsikrėtę, o tuo labiau susirgę, jei vakcinos būtų veikusios taip, kaip žadėta.
Tuo pat metu vis daugiau duomenų iš viso pasaulio rodo, kad vakcinų diegimas iš tikrųjų yra susijęs su dideliu mirtingumo padidėjimu. Atrodo, kad vienintelė viltis yra adenovirusinės vakcinos, kurių naudojimas daugumoje šalių buvo nutrauktas mRNA vakcinų naudai. Tai galėjo būti per ankstyvas sprendimas, nes, priešingai nei mRNA vakcinos, šios vakcinos, atrodo, mažina mirtingumą.
Apibendrinant galima teigti, kad nėra jokios apsaugos nuo infekcijos, skiepytieji serga taip pat lengvai, kaip ir neskiepytieji, netgi lengviau, ir, nepaisant trumpalaikės apsaugos nuo mirties, bendrasis poveikis yra mirtingumo padidėjimas, o ne sumažėjimas. Paskutinis lašas – bandymas įrodyti, kad vakcinos bent jau apsaugo nuo gana abejotinos ilgalaikės kova. Pasak The Daily Sceptic, net ir šis bandymas žlunga. Vis dėlto tikiuosi, kad sulauksime daugybės tyrimų, tariamai rodančių nedidelį teigiamą poveikį įvairiausioms nesusijusioms ligoms; kartą patikėjus, visuomet lieka dar vienas paskutinis šiaudas, kurio galima griebtis.
Tai mus sugrąžina prie kitų tikslų, trijų savaičių kreivės išsilyginimo, prie to, kaip uždarymas turėjo sustabdyti virusą, kaip kaukės turėjo padaryti tą patį, kaip tie tikslai pasistūmėjo ir kaip visada atsiranda kitas pasiteisinimas. Jei trijų savaičių kreivės išlyginimas nesuveikė, tai tik todėl, kad uždarymas buvo nepakankamai griežtas arba buvo įvestas ne laiku.
Jei kaukės neveikė realioje aplinkoje, tai neturėjo jokios reikšmės; pasiteisinimas buvo tas, kad jos nebuvo tinkamai naudojamos.
Jei tyrimas parodė, kad kaukės dėvėjimas kartu su asmeninės higienos priemonėmis geriausiu atveju sumažino infekcijos plitimą vos 10 %, tai buvo didžiulis pasiekimas ir pateisino visuotinius įpareigojimus.
Jei dėl draudimų šimtai milijonų žmonių pateko į didžiulį skurdą, tai buvo ne dėl draudimų; kažkokiu paslaptingu būdu pats virusas uždraudė tiems žmonėms dirbti.
Tikslų perkėlimas ir pasiteisinimai po fakto nėra nauja problema. Tai matome visur. Kiekvienas projekto vadovas yra susidūręs su tikslų keitimu, menkais pasiteisinimais, nerealiais planais ir biudžetais. Ir, žinoma, visada yra tendencija bandyti nuslėpti tai, kas įvyko. Tačiau net ir tokiu atveju suinteresuotosios šalys, kurios nėra tiesiogiai atsakingos už vykdymą, paprastai supranta nesėkmę, kai ji įvyksta.
Tačiau dabar taip neatsitinka. Mes, visuomenė, esame svarbiausia suinteresuotoji šalis ir ne mes priimame sprendimus ar esame atsakingi už vykdymą. Nauja yra tai, kaip neabejodami priimame kiekvieną naują tikslą, kiekvieną pateisinimą, kaip esame pasirengę šiandien pamiršti tai, kuo buvome įsitikinę vakar, kaip noriai einame prie kito stiprintuvo tikėdami, nuoširdžiai tikėdami, kad priežastis, dėl kurios paskutinis mūsų neapsaugojo, buvo tiesiog nesėkmė.
Mes kolektyviai priėmėme paralelinį pasaulį, paralelinį tiesų rinkinį, ir kad ir kaip toli jis būtų nuo tikrosios realybės, tai nė kiek nesvarbu. Mūsų tikslas – ne išnaikinti ligą, ne gyventi su ja ir sumažinti jos daromą žalą, mūsų tikslas – išlaikyti tikėjimą kulto lyderiais, nesvarbu, kaip dažnai jie mus klaidina; su kiekvienu melu, su kiekvienu pakeistu tikslu, su kiekvienu pasiteisinimu mūsų tikėjimas tik stiprėja.
Su kiekvienu priimtinu pasiteisinimu, su kiekvienu neigimu, kurį kartojame, su kiekvienu klaidingu veiksmu, kurį palaikome, vis giliau įsipainiojame; kiekvienu žingsniu vis labiau įsitraukiame į pasakojimą, ir kuo jis aukštesnis, tuo aršiau giname savo lygiagretų tiesų rinkinį; tuo sunkiau atsiskirti ir priimti tikrovę.
Thorsteinn Siglaugsson yra Islandijos konsultantas, verslininkas ir rašytojas, reguliariai rašantis straipsnius “The Daily Sceptic” ir įvairiuose Islandijos leidiniuose. Jis yra įgijęs filosofijos bakalauro laipsnį ir INSEAD magistro laipsnį. Thorsteinnas yra sertifikuotas apribojimų teorijos ekspertas ir knygos “Nuo simptomų iki priežasčių – loginio mąstymo proceso taikymas sprendžiant kasdienes problemas” (From Symptoms to Causes – Applying the Logical Thinking Process to an Everyday Problem) autorius.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. birželio 7 d. pavadinimu „When Believing the Health Authorities Requires Denying Obvious Realities“ svetainėje brownstone.org.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
