Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. birželio 7 d. norberthaering.de.
Norbert Häring. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų. Versija anglų kalba.
Daugeliui žmonių perspėjimas, kad vyriausybės socialiniai inžinieriai netrukus mūsų pačių, gamtos ar visuomenės labui gali nustatyti, kokį maistą ir ką dar galime pirkti, atrodė per daug neįtikėtinas. Dabar pirmoji Europos vyriausybė gauna reikiamus duomenis. Ji surenka visus mokėjimo duomenis ir kasos kvitus ir sujungia juos su namų ūkių duomenimis.
Tai ne 2050-ieji metai ir ne distopinės ateities romanas ar 1985 m. muzikinis vaizdo klipas, o realybė. Norvegijos statistikos tarnyba SSB nori įpareigoti didžiausią skaitmeninių mokėjimo terminalų operatorių “Nets” pateikti jai visus duomenis apie kortelių mokėjimus, atliktus per terminalus. Juose pateikiami atskirų produktų pavadinimai, adresai, pirkimo datos ir kainos.
Be to, keturis didžiausius mažmeninės prekybos tinklus ketinama įpareigoti perduoti vyriausybės statistikams skaitmeninius kasos aparatų kvitus, kuriuose nurodoma, kokius produktus pirko atitinkami piliečiai.
Norvegijoje gyvenantis Peteris Imanuelsenas birželio 2 d. pirmą kartą apie tai rašė anglų kalba. Kito pranešimo neradau. Aš taip pat negalėjau tuo patikėti. Taigi, pasitelkęs mašiną, išverčiau statistikos institucijos išlaidų ir naudos sąmatą, iš kurios matyti, ką jie planuoja ir kam tai turėtų būti naudinga.
Ir tai iš tikrųjų tiesa. Imanuelseno šiurpi ataskaita nėra perdėta.
“Nets” terminaluose atliekama 80 % skaitmeninių mokėjimų Norvegijos prekybos centruose. Statistikai nori kasdien surinkti, sujungti, archyvuoti ir analizuoti milijonus kasos kvitų ir daugiau nei milijardą mokėjimo operacijų per metus.
Statistikos specialistai žino, kad projektas labai pažeidžia norvegų privatumą, tačiau jie teigia, kad tai daroma tik statistikos tikslais, o statistikos specialistai yra patikimi ir įpratę saugiai tvarkyti konfidencialius duomenis. Be to, įstatymu draudžiama naudoti duomenis kitais nei statistiniais tikslais. Tai suteikia piliečiams garantiją, kad taip nenutiks. (Bent jau tol, kol bus pakeisti atitinkami įstatymai.)
Tačiau institucija nieko nerašo apie duomenų ištrynimą tam tikru metu, todėl Norvegijos žiniasklaidos priemonės pranešimas, kad duomenys turėtų būti saugomi nuolat, yra patikimas. Duomenų saugumo priemonės aprašytos tik labai bendrais bruožais. Nėra aiškiai nurodyta, kad duomenys negali būti talpinami ar tvarkomi Amerikos bendrovėse, nes priešingu atveju, remiantis CLOUD įstatymu, JAV slaptosios tarnybos bet kada galėtų jais naudotis. Ši idėja nėra neįprasta, nes Federalinė statistikos tarnyba 2022 m. surašymo duomenis talpina JAV bendrovėje “Cloudflare”.
Valstybė nori žinoti, kas ką valgo ir geria…
Kalbant rimtai, vienas iš pagrindinių šio bauginančio duomenų rinkimo tikslų yra tas, kad statistikos specialistai nori geriau žinoti, kokį maistą ir gėrimus vartoja piliečiai. Ir ne tik bendrai, bet ir smulkiai suskirstyti. Taip valstybė galės geriau įvertinti, kaip sveikai ar nesveikai maitinasi jos gyventojai, ir nustatyti, su kuriomis grupėmis reikia ypač dirbti, jei norima pagerinti mitybos įpročius. Kadangi tuo sunku patikėti, pateikiame ilgesnę citatą iš statistikos specialistų atliktos sąnaudų ir naudos analizės, kuri yra verta dėmesio:
“Statistic Norway” parengs ir paskelbs naujus oficialius statistinius duomenis apie Norvegijos gyventojų mitybą, pagrįstus naujais duomenų šaltiniais. (…) Statistika bus daug kokybiškesnė ir išsamesnė nei iki šiol, nes bus galima naudotis “Nets” sandorių duomenimis kartu su, be kita ko, maisto grandinių gaunamais duomenimis, duomenimis apie maisto maistingumą ir namų ūkių duomenimis iš Norvegijos statistikos departamento administracinio registro.
Tai taikoma, pavyzdžiui, statistiniams duomenims, rodantiems, kaip Norvegijos gyventojų mityba priklauso nuo socialinių ir ekonominių veiksnių, tokių kaip pajamos, išsilavinimas ir priklausomybė darbo rinkai, ir kaip ji priklauso nuo demografinių ir geografinių aspektų. Svarbu parodyti regioninius, demografinius ir socialinius mitybos skirtumus, nes tai yra pagrindinis aspektas vertinant ir kiekybiškai nustatant gyventojų gyvenimo būdo įpročius.
Apskritai statistiniai duomenys padės sukurti daug geresnę žinių apie Norvegijos mitybos pokyčius bazę, kuri bus kokybiškesnė ir išsamesnė nei anksčiau. Tai taip pat atitinka sveikatos priežiūros institucijų veiksmų planuose ir sveikatos priežiūros institucijų bei maisto pramonės susitarimo memorandume dėl sveikesnės mitybos išdėstytus reikalavimus.”
…ir kas pas kokį gydytoją ir psichiatrą
Kadangi “Nets” terminalai taip pat yra sveikatos priežiūros specialistų kabinetuose, vyriausybiniai statistikos specialistai taip pat tikisi, kad galės pagerinti savo sveikatos statistiką.
“Mokėjimo operacijų rinkimas iš tinklų taip pat gali būti naudojamas išsamesniems statistiniams duomenims apie tai, kas naudojasi privačiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir kiek jos kainuoja. Be kita ko, tai gali papildyti esamus duomenų šaltinius, susijusius su privačių sveikatos priežiūros paslaugų, pavyzdžiui, odontologinių, medicininių, fizioterapijos, chiropraktikos, psichologijos ir laboratorinių paslaugų, savimokomis, gamyba ir naudojimu.”
…ir apskritai, kas ką perka?
Tačiau, žinoma, statistikos specialistai neapsiriboja sveikata ir mityba. Kadangi visus pirkinius galima palyginti iki produkto ir asmens lygmens, sujungus kasos kvitus, mokėjimo duomenis ir pirkėjo duomenis, tai ir daroma, o duomenys saugomi ir analizuojami. Jie dar nepasako, kokius gražius tyrimus galima atlikti, kai bus tiksliai žinoma, kas ką perka. Tačiau laikui bėgant jie ir ministerijos apie tai sužinos.
Kas gali nutikti ne taip?
Norvegijos statistikos departamentas, apibūdindamas duomenų jautrumą, gerai supranta, kas šiuo atveju gali būti negerai:
“(Duomenys) identifikuoja ir kortelės turėtoją, ir sąskaitos turėtoją, taip pat pateikiamas visų debeto kortele atliktų operacijų sąrašas, nurodant naudojimo laiką ir vietą (pvz., parduotuvėje). Be to, atliekant mokėjimo operacijas gali būti įtraukiami specialių kategorijų asmens duomenys, nes naudotojo buvimo vietos pobūdis, be kita ko, gali reikšti sąskaitos turėtojo religiją, politines pažiūras, sveikatos būklę, narystę profesinėje sąjungoje ar seksualinius santykius.”
Remiantis “Imanuelsen” pranešimu, “NorgesGruppen”, kaip vienas iš prekybos centrų tinklų, kurie turi teikti kasos aparatų duomenis, protestuoja prieš tokį išankstinį susiejimą su mokėjimo duomenimis ir reikalauja duomenų apsaugos institucijos pareiškimo. “Nets” taip pat kritikuoja grėsmę pažeisti klientų privatumą.
Statistikai pripažįsta, kad prekybos centrų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų klientai nesitikėjo, kad bus taip tiriami. Tačiau, kita vertus, jie jau buvo susipažinę su privačių mokėjimo paslaugų teikėjų idėja daryti kažką panašaus:
“Tačiau galima daryti prielaidą, kad duomenų subjektas žino, jog informacija yra užregistruota ir prieinama bankams, kurie, remdamiesi šia informacija, siūlo įvairias internetinės bankininkystės paslaugas. “BankAxept” duomenys taip pat parduodami rinkos analitikams, tačiau apibendrinta forma, pagal kurią negalima nustatyti asmens tapatybės.“
Vis dar įmanoma: grynieji pinigai kaip paskutinė išeitis
Jei Norvegijos statistikos tarnybai pavyks įgyvendinti savo ketinimą, kaip planuota, tai reikš, kad bus padėti organizaciniai pagrindai visapusiškam piliečių veiksmų tikslinimui. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol duomenys bus panaudoti panašiam tikslui, tačiau tikrai bus rasta priežasčių tai daryti palaipsniui, kartais čia, kartais ten, bet visada šiek tiek daugiau.
Mums tai taip pat labai svarbu, nes norvegai įgyja patirties, kurią jų vyriausybės gali labai greitai pritaikyti kitose šalyse, pavyzdžiui, kai bus paskelbta kita pandemija. Išmokome vieno dalyko: kai paskelbiama pandemija, visa kita, įskaitant ir pirmiausia teisę į privatumą, turi būti nustumta į antrą planą, kad būtų užtikrinta tariama gyventojų sveikatos apsauga.
Be politinės kovos su tokiomis pastangomis ir tais, kurie jas skatina, mokėjimas grynaisiais pinigais yra svarbiausia pasipriešinimo forma.
Skaityti daugiau: Žvalgyba žvalgysis į mūsų pinigines kada panorėjusi? (Kauno diena)
Šis tekstas pasirodė 2022 m. birželio 7 d. pavadinimu „Es geht los: Die erste Regierung führt digitale Bezahldaten und Kassenbons zusammen“ svetainėje norberthaering.de .
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Vaizdas – Pixabay
