Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. rugsėjo19 d. tkp.at.
Thomas Oysmüller. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Fone toliau stumiamas skaitmeninis euras. Vokietija yra strategijos dokumento, kuris dabar paskelbtas viešai, varomoji jėga. 2023 m. pirmąjį ketvirtį ES Komisija turėtų pateikti pirmąjį pasiūlymą.
Iš kurios šalies, išskyrus Vokietiją, turėtų būti skatinamas skaitmeninio euro įvedimas? Vokietijos vyriausybė kartu su keturiomis kitomis šalimis pateikė pasiūlymą, kaip ateityje euras turėtų būti papildytas “skaitmeniniu euru”.
ES rūpesčiai
Tarp dokumento autorių, be Vokietijos, yra Prancūzija, Ispanija, Italija ir Nyderlandai. Laikraštis “Handelsblatt” turi šį dokumentą. Nors ES vis dažniau tampa – provokuojančiai suformuluota – JAV protektoratu, dokumente iš tiesų teigiama, kad skaitmeninis euras “galėtų atlikti lemiamą vaidmenį Europos Sąjungos strateginio savarankiškumo srityje”. Taip pat siekiama “skatinti inovacijas finansų sektoriuje”.
Vyriausybės baiminasi, kad, nesant skaitmeninio euro, kitos skaitmeninės valiutos įgaus vis didesnę reikšmę. Visų pirma tai tikriausiai turima omenyje decentralizuotas “Bitcoin”. Netgi baiminamasi, kad ECB pinigų politika gali prarasti savo “ekonominio valdymo galią”, rašo “Handelsblatt”.
Joje taip pat teigiama, kad skaitmeninis euras gali būti “labai naudingas piliečiams, įmonėms ir valstybėms narėms”. Kadangi, kaip žinome, gyvename Orwello “1984-ųjų” laikais, “ginklai tarnauja taikai”, o “pavergimas” reiškia “solidarumą”, pagrįsta manyti priešingai. Be to, teigiama, kad grynieji pinigai turėtų egzistuoti ir toliau. Banknotai ir monetos turėtų “išlikti patikima skaitmeninių mokėjimo priemonių alternatyva”.
Grynieji pinigai?
Tačiau Europoje mažėja grynųjų pinigų naudojimas, todėl šis atsiskaitymo būdas gali būti “kada nors apribotas”. Jau dabar kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, daug kur galima atsiskaityti tik kortele. Kitas “privalumas” – skaitmeninis euras galėtų būti valstybinė alternatyva privatiems paslaugų teikėjams, tokiems kaip “Paypal” ar “Applepay”.
Tačiau, žinoma, skaitmeninis produktas turėtų būti apsaugotas nuo bet kokios formos “pinigų plovimo”. Tai nelabai pasiteisino “CumEx” skandalo atveju, tačiau apie tai neužsimenama. Tačiau skaitmeninis euras turi atitikti visus teisinius reikalavimus.
O kaip dėl anonimiškumo, kuris užtikrinamas mokant grynaisiais pinigais? “Europiečiai turėtų pasitikėti, kad jų duomenų saugumas išliks nepažeistas”, – teigia “Handelsblatt”. Ir strateginiame dokumente: “Pagal bendrą taisyklę mokėtojų ir gavėjų tapatybė neturi būti atskleidžiama centriniam bankui ar tarpininkaujančioms trečiosioms šalims (…), išskyrus atvejus, kai tai daroma remiantis Sąjungos teise.”
2023 m. pirmąjį ketvirtį ES Komisija ketina pateikti pasiūlymą dėl skaitmeninio euro įvedimo. ECB jau testuoja “naudojimo scenarijus” su penkiomis bendrovėmis, įskaitant “Amazon”. Apie tai centrinis bankas paskelbė praėjusią savaitę.
Teigiama, kad rengiant strateginį dokumentą pagrindinį vaidmenį atliko Vokietijos finansų valstybės sekretorius Carstenas Pillathas.
Beje, nuo šiandien, pirmadienio, Austrijoje galima pasirašyti peticiją dėl referendumo “Už neribotus mokėjimus grynaisiais pinigais”. Pasirašyti galima iki rugpjūčio 26 d.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. rugsėjo 19 d. pavadinimu „Deutschland als Antreiber: Strategiepapier zu digitalem Euro aufgetaucht“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
