Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. sausio 1 d. reitschuster.de.
Boris Reitschuster. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Hierarchinė organizacija ir simpatijos kairiajam ekstremizmui.
Pažįstate tą jausmą? Kai ką nors perskaitote, iš pradžių nustebę pagalvojate: Taip negali būti! Po akimirkos nustebsite, kad buvote nustebintas. Ir jūs sakote sau: “Na, kai blaiviai į tai žiūri, tai iš tikrųjų yra logiška.” Bet jūs, aišku, nenorėjote sau to pripažinti. Taip nutiko šiandien, kai vienas geras draugas ir patikimas temų tiekėjas, turintis puikią žurnalistinę nuojautą, atsiuntė man straipsnį su tokia antrašte: “Pinigai sukilimui – “Paskutinės kartos” aktyvistai gauna atlyginimus”.
Straipsnis paskelbtas laikraštyje “Welt am Sonntag” ir, deja, yra už mokamos sienos. Suprantu, kad tai būtina žurnalistikos finansavimui, tačiau liūdna, kad dėl to svarbūs tekstai ir temos nuolat lieka nepasiekiami platesnei auditorijai.
Tai, ką atskleidė Springerio leidyklos laikraštis, yra neįtikėtina: Berlyno asociacija perveda atlyginimus “paskutinės kartos” (vok. “Letzte Generation”) klimato aktyvistams. Įdarbinimo seminaruose organizatoriai praneša, kad turi “daug” pinigų.
Minėta asociacija vadinasi “Wandelbündnis”. Ji “akivaizdžiai iš esmės prisidėjo prie spartaus radikalios klimato grupės “Paskutinė karta” iškilimo”, rašo laikraštis: “Nes “Wandelbündnis” kelis mėnesius aktyvistams išduodavo darbo sutartis – taip suteikdama jiems galimybę užsidirbti pragyvenimui iš protesto akcijų.”
Iš “Paskutinės kartos” vidinių pokalbių žinučių ir dokumentų, kuriuos laikraščiui pavyko patikrinti, bei internetinių seminarų, kuriuose dalyvavo žurnalistas, “susidaro vaizdas apie tvirtai organizuotą judėjimą, kuris nuolat sulaukia naujų rėmėjų”, – teigia “Welt am Sonntag”: “Tai žmonės, kurie iš dalies pasirengę atsisakyti savo darbo, kad galėtų visiškai atsidėti klimato apsaugos veiklai.”
Priešingai, “Paskutinė karta” užtikrina visą darbo dieną dirbantiems aktyvistams “pajamas ir darbą, už kurį mokamos socialinio draudimo įmokos, bendradarbiaujant su “Wandelbündnis”, – rašoma dokumente: “Tie, kurie dalyvauja atitinkamame internetiniame seminare, sužino, kaip tai veikia.”
Pavyzdžiui, jaunuolis iš Kaselio Carlas iš darbo grupės “Paskutinės kartos darbo centras” prisijungusiems suinteresuotiesiems asmenims pasakojo: “Laimei, mes turime šių pinigų ir galime mokėti žmonėms, taip pat turime galimybę įdarbinti žmones.” Tai įmanoma ir su socialinio draudimo įmokomis. Galima dirbti visą ir ne visą darbo dieną, taip pat dirbti savarankiškai ir dirbti mažus darbus. “Mes sudarome sąlygas, kad daug žmonių galėtų skirti savo laiką”, – sako jis, kaip rašo laikraštis.
Šiuo metu “Paskutinė karta” gali mokėti iki 1 300 eurų per mėnesį atlyginimą. “Suma priklauso nuo to, kiek aktyvistui reikia pragyvenimui”, – rašo “Welt am Sonntag”. “Konstrukcija veikia taip: Pinigai skiriami iš “Paskutinės kartos” gautų aukų. “Wandelbündnis” nustato teisinį pagrindą ir sudaro sutartis. “Jie daugiau neturi nieko bendro su tuo”, – aiškina seminaro vadovas Carlas.”
Pasak laikraščio, pats “Wandelbündnis” bendradarbiavimą apibūdina visai kitaip. Pasak valdybos nario Miguelio San Miguelio, jie negavo jokių pinigų iš “Paskutinės kartos”, teigiama pranešime. Tačiau “Wandelbündnis” yra iniciatyva “Gemeinnützige Bildungsarbeit zur Unterstützung von Letzte Generation” (ne pelno siekiantis švietimo darbas, skirtas Paskutinei kartai remti). Iš viso juose dirba “30 apmokamų darbuotojų”.
Pasak laikraščio, “Paskutinė karta” didžiąją dalį savo pajamų, iš kurių mokama aktyvistams, gauna iš Klimato kaitos fondo aukų: “Kalifornijos fondas nori remti “griaunamąjį aktyvizmą” (angl. disruptive activism). Fondo lėšas skiria tokie filantropai kaip naftos magnato Jeano Paulo Getty anūkė Aileen Getty ir kino režisierius Adamas McKay. “Iš fondo gauname daug pinigų”, – sako seminaro direktorius Carlas.”
“Welt am Sonntag” išvada: “Praktika mokėti aktyvistams už gatvių blokadas byloja apie didėjantį profesionalumą. Griežta “Paskutinės kartos” organizacija taip pat užfiksuota vidaus dokumentuose. Kalbama apie “funkcinę hierarchiją”, kurioje yra “maža grupė, turinti įgaliojimus priimti sprendimus”. Kitur rašoma, kad bendradarbiavimo šūkis yra “daug indėlio, mažai demokratijos”. Dideliame plenariniame posėdyje neįmanoma greitai ir veiksmingai priimti sprendimų. Pagal vidaus organizacines schemas pagrindinę komandą sudaro šeši aktyvistai, o dar septyni aktyvistai dirba kaip jungiamosios grandys su daugeliu darbo grupių.”
“Welt am Sonntag” prieinamose vidinėse pokalbių žinutėse taip pat bent jau aptariami išpuoliai prieš politikus. Vienas aktyvistas siūlė “susitikti su parlamento nariais ir prisiklijuoti prie jų superklijus”. Toliau laikraštyje rašoma: “Kitose naujienose politikai prilyginami teroristams (tariamai satyriškai). O darbo grupės “Privilegijų tikrinimas ir sąmoningumas” posėdžio protokole dalyviai kaip savo tikslą nurodė: “Stengiamės išplėsti aktyvizmo spektrą! Netapti kairiaisiais ekstremistais! (tai galioja tik mūsų veiksmams viešumoje – viduje su malonumu ;))”.
Kad ir kaip visa tai būtų buvę, deja, akivaizdu, – nesinorėjo to įsivaizduoti. Tiesą sakant, visa tai primena komunistų kovinę ir kadrinę organizaciją, tik šį kartą už ją moka turtingi JAV laidų traukėjai. Šis pranešimas spontaniškai privertė mane prisiminti “sovietinę ilgalaikę strategiją”, apie kurią ką tik rašiau. Šios strategijos kūrėjai, buvęs KGB vadovas ir generalinis sekretorius Jurijus Andropovas, džiaugtųsi tokiomis struktūromis. Jie patys nebūtų galėję to gražiau sugalvoti. Jie negalėjo nė svajoti, kad jų pasėtos sėklos taip sėkmingai sudygs. Buržuazinė visuomenė, kurios pagrindas iš esmės yra pramonė, praėjus 100 metų po Sovietų Sąjungos įkūrimo ir 30 metų po jos žlugimo, atsikrato pati savęs.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. sausio 2 d. pavadinimu „Geld für den Aufstand“: Klima-Extremisten bekommen Gehalt“ svetainėje reitschuster.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka
