Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. sausio 23 d. Caitlin’s Newsletter.
Caitlin Johnstone. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Atrodo, kad politinė padėtis darosi vis niūresnė. Atrodo, kad viskas krypsta į distopinę ateitį, kurioje vis mažiau laisvės, taikos ir gerovės. Tačiau ar galime būti tikri, kad taip ir bus? Ar nėra pagrindo abejoti savo abejonėmis? Reikia turėti aiškiaregiškų sugebėjimų, kad galėtum tvirtai pasakyti, jog viskas bus baisu. Taip manantieji neatsižvelgia į radikalų istorinės raidos nenuspėjamumą ir kolektyvinį žmonių rūšies kūrybiškumą. Istorijoje visada būta netikėtumų, neretai net teigiamų. Negalime atmesti galimybės, kad radikalus pesimizmas išsipildys, tačiau neabejotina, kad jis paralyžiuoja ir slegia žmones, todėl mažina galimybes kurti geresnę ateitį. Kol žemėje yra grožio, meilės ir dalykų, kuriais galima stebėtis, tol yra ir vilties.
Dažnai girdžiu kalbas apie tai, kaip slegiančiai atrodo tiesa apie tai, kas iš tiesų vyksta mūsų visuomenėje ir pasaulyje, taip pat ir komentarų skiltyse tose vietose, kur pasirodo mano pačios rašiniai. Manęs visada klausia patarimo, kaip nesustoti, kai viskas atrodo taip niūru.
Šis tinklaraštis iš esmės veikia kaip erdvė, kurioje fiksuoju nuolatinį savo sąmoningumo ir supratimo apie pasaulį ir visas jo blogybes plėtimąsi, kuris, įtariu, tęsis tol, kol turėsiu veikiančias smegenis. Tačiau, tiesą sakant, per šešerius su viršum metų, kuriuos dirbu prie šio projekto, nė karto nepatyriau nevilties ir depresijos, apie kurią girdžiu kalbant žmones, ir nė karto nekilo mintis pasiduoti ar nustoti kovoti.
Kai žmonės manęs klausia, kaip man pavyksta nenuleisti galvos ir diena iš dienos nesustoti, paprastai atsakau, kad svarbu dirbti su savimi, išgydyti senas traumas ir atsikratyti daugybės iliuzijų, kurios iškreipia mūsų realybės suvokimą. Iš dalies tai tiesa; toks darbas suteikia vidinės ramybės pagrindą, kuriuo remdamiesi galite veikti, ir aiškią perspektyvą, kuri padeda lengviau įžvelgti nesąmones. Niekada nesužinosiu, kaip kam nors pavyksta diena iš dienos užsiimti šiais dalykais be griežtos vidinio darbo ir savęs tyrinėjimo disciplinos.
Tačiau, kai susimąstau, manau, kad ramybė, kai susiduriame su žiauriomis tiesomis, taip pat kyla iš daug paprastesnio pagrindo: kad visada yra viltis ir kad visada yra stebuklas.
Beviltiškumas, kai kalbama apie žmonijos likimą, yra iracionali pozicija. Tikėjimas, kad visi neišvengiamai sunaikinsime save arba toliau žygiuosime į distopijos gelmes pagal propagandinio būgno dūžius, suponuoja tokį žinojimo lygį, kokio niekas negali turėti. Niekas negali turėti pakankamai informacijos, kad galėtų daryti tokią išvadą su kokiu nors pasitikėjimu, o tikėti, kad turite, iš tikrųjų yra šiek tiek arogantiška.
Jūs nežinote, kokia ateitis laukia mūsų rūšies, kokie nenuspėjami sociologiniai, technologiniai, aplinkosauginiai ar situaciniai netikėtumai, galintys sukelti radikalų nukrypimą nuo normos. Jūs ne tik nežinote, kas laukia ateityje, bet net nežinote, kas laukia dabartyje. Nežinote, kokie latentiniai potencialai gali slypėti žmonijoje, kurie vieną dieną galėtų būti išlaisvinti. Nežinote, iš ko galiausiai sudaryta tikrovė ir kokios nežinomos jėgos galėjo paskatinti šį žmonijos nuotykį. Tik suspausdami galimą iki mažytės, mažytės žinomo ribotos juostos, galite skelbti, kad mūsų padėtis beviltiška.
O jei daug dirbote tyrinėdami savo vidinius matmenis, tikriausiai bent nujaučiate, kad žmonija yra daug, daug daugiau nei tas mažytis ribotas dažnių juostos plotis. Tikriausiai bent šiek tiek įsisąmoninote, kad jūsų viduje vyksta kur kas daugiau, nei galėtumėte suprasti iš įprastų pasakojimų apie žmogaus patirtį. Kalbėdamas tik apie save, aš atradau savyje gebėjimų ir galimybių, kurių visiškai nenumatė niekas, ką kada nors girdėjau ar skaičiau apie mūsų rūšį ir tai, kas mus veikia, o kai kurie iš jų buvo tokie keistoki ir netikėti, kad apskritai net nesijaučiu patogiai apie juos kalbėdamas. Neturiu jokio pagrindo manyti, kad tokios keistos, nematytos galimybės yra unikalios tik man ar net retos, ar net kažkas, ko nėra kiekviename iš mūsų.
Taigi, mano požiūriu, beviltiškumas yra nelogiška pozicija, gimstanti iš arogancijos, neatsargaus mąstymo ir smalsumo savo vidiniams procesams stokos. Beviltiškumas yra nepagrįstas ir iracionalus galimybių susiaurinimas iki to, kas žinoma, spektro. Tai viena iš priežasčių, kodėl neviltis čia niekada neįsivelia.
Kita – jei tikrai atversite akis, pastebėsite, kad pasaulis trykšta tokiu spinduliuojančiu grožiu ir stebuklais, kad net jei rytoj viso to netektume, to užtektų. Skaidrus tikrovės suvokimas atneša nuostabos patirtį ir ant kelių gulinčią dėkingumą už tai, kad apskritai kažkas yra. Žvelgiant iš perspektyvos, kuri nėra aptemdyta protinio pasakojimo ir vidinio išsiblaškymo, kiekviena akimirka yra per daug stebuklinga ir per daug neįkainojama dovana, kad užsiciklintume ties galimybe, jog ji gali nesibaigti.
Stebuklas visada pasiekiamas, net ir giliai liūdint ar sergant depresija. Galbūt ne visada pavyksta jį rasti medžiuose ar drugeliuose, bet visada galima jį kažkur rasti, dažnai pačiame liūdesyje. Netgi skausme ir nusiminime. Netgi automobilių išmetamosiose dujose ir apiplyšusiuose reklaminiuose stenduose. Netgi egzistencijos fone mirguliuojančioje aplinkoje. Jį visada galima rasti, tik galbūt teks atitolinti arba priartinti fotoaparatą, kad rastumėte savo prieigos tašką prie jo.
Visada yra stebuklas. Visada yra grožio. Ir ačiū Dievui, nes kaip būtų gaila, jei šis pasaulis baigtųsi mums juo nesuspėjus pasigrožėti ir įvertinti jo didybės. Tai gali būti vienintelis mūsų tikslas. Ar kada nors apie tai pagalvojote? Galbūt esame čia tik tam, kad stebėtume ir žavėtumėmės. Galėtume tai daryti gerai.
Taigi, viena, nėra jokio pagrindo įsitikinimui, kad žmonija eina katastrofos link, o antra, tai, kad viskas gali baigtis, yra labai gera priežastis pasinerti į nuostabą ir vertinimą, o ne į neviltį. Bet kuriuo atveju nematau jokios rimtos priežasties leisti, kad mūsų bendrą padėtį paralyžiuotų baimė, beviltiškumas ir depresija. Visada yra viltis ir visada yra stebuklas.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. sausio 23 d. pavadinimu „There Is Always Hope, And There Is Always Wonder“ svetainėje Caitlin’s Newsletter.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka pixabay.
