Vakarai prieš kitus: Pasaulis nepritaria sankcijoms, tik JAV ir Europa jas palaiko

Demokratija Geopolitika

JT Žmogaus teisių taryba didele balsų dauguma pasmerkė sankcijas. Vienintelės šalys, kurios išreiškė paramą vienašališkoms prievartos priemonėms, buvo JAV, Jungtinė Karalystė, ES valstybės narės, Gruzija ir Ukraina.

Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. balandžio 6 d. geopoliticaleconomy.com.

Ben Norton. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba didele balsų dauguma nubalsavo už sankcijų pasmerkimą. Vienintelės šalys, išreiškusios paramą šiai ekonominio karo priemonei, buvo Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Europos Sąjungos valstybės narės, Gruzija ir Ukraina.

Sankcijos oficialiai vadinamos vienašalėmis prievartos priemonėmis ir jomis pažeidžiama tarptautinė teisė.

Balandžio 3 d. JT Žmogaus teisių taryba balsavo už rezoliuciją, kurią 33 nariai palaikė, o 13 narių balsavo prieš ir kurioje “visos valstybės raginamos liautis priėmus, palaikant, įgyvendinant ar vykdant vienašales prievartos priemones”.

Dokumente A/HRC/52/L.18 “raginama panaikinti tokias priemones, nes jos prieštarauja [JT] Chartijai ir normoms bei principams, reglamentuojantiems taikius valstybių tarpusavio santykius”.

Rezoliuciją Neprisijungusiųjų judėjimo vardu pateikė Azerbaidžanas.

Ji iliustravo, kaip dažnai JT balsuoja Vakarai prieš likusį pasaulį:

Už sankcijų pasmerkimą(33)

Alžyras
Argentina
Bangladešas
Beninas
Bolivija
Kamerūnas
Čilė
Kinija
Kosta Rika
Dramblio Kaulo Krantas
Kuba
Eritrėja
Gabonas
Gambija
Hondūras
Indija
Kazachstanas
Kirgizija
Malavis
Malaizija
Maldyvai
Marokas
Nepalas
Pakistanas
Paragvajus
Kataras
Senegalas
Somalis
Pietų Afrika
Sudanas
JAE
Uzbekistanas
Vietnamas

Prieš sankcijų pasmerkimą (13)

Belgija
Čekija
Suomija
Prancūzija
Gruzija
Vokietija
Lietuva
Liuksemburgas
Juodkalnija
Rumunija
Ukraina
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Amerikos Valstijos

Susilaikė (1)

Meksika

Rezoliucijoje teigiama, kad ji “griežtai smerkia tai, kad tam tikros valstybės ir toliau vienašališkai taiko ir įgyvendina tokias priemones kaip spaudimo priemones, įskaitant politinį ir ekonominį spaudimą, bet kuriai šaliai, ypač mažiausiai išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims, siekdamos užkirsti kelią šioms šalims pasinaudoti savo teise laisva valia apsispręsti dėl savo politinės, ekonominės ir socialinės sistemos”.

Tai aiški nuoroda į Vašingtono vykdomas Kubos ir Venesuelos blokadas, kuriomis siekiama nuversti šių šalių socialistines vyriausybes ir kurios akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę teisę.

Rezoliucijoje priduriama, kad sankcijos sukelia “rimtus tikslinių gyventojų grupių žmogaus teisių pažeidimus”, o “ypatingos pasekmės kyla moterims, vaikams, įskaitant paauglius, pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems”.

Dokumente cituojama daug ankstesnių JT Generalinės Asamblėjos ir Žmogaus teisių tarybos rezoliucijų bei Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitų, kuriose taip pat smerkiamos vienašališkos sankcijos.

Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų vienašališkų sankcijų taikymas smarkiai išaugo.

Remiantis 2021 m. Iždo apžvalga, tų metų pabaigoje JAV vyriausybė taikė sankcijas 9 421 partijai, o tai yra stulbinantis 933 proc. padidėjimas nuo 2000 m.

Daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kurioms taikomos sankcijos.


Šis tekstas pasirodė 2023 m. balandžio 6 d. pavadinimu „West vs the rest: World opposes sanctions, only US & Europe support them“ svetainėje geopoliticaleconomy.com.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Nuotrauka: JT Žmogaus teisių tarybos balsavimas dėl sankcijų pasmerkimo 2023 m. balandžio 3 d.

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.