Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 2 d. tkp.at.
Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
ES ruošiasi primesti azoto oksido kiekio mažinimą nusavindama ir iškeldindama ūkininkus, kol kas Nyderlanduose. Čia taip pat prisidengiama klimato išsaugojimu, nors tvirto ryšio nėra. Tuo pat metu kuriamos ištisos pramonės šakos, kuriose cheminiuose reaktoriuose gaminama mėsa arba veisiami vabzdžiai kaip priedas prie gatavų patiekalų.
2022 m. lapkričio mėn. keturi garsūs mokslininkai paskelbė fizikos straipsnį “Azoto oksidas ir klimatas” (“Nitrous Oxide and Climate”). Jame įrodoma, kad Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) “karas su azoto oksidu”, kuriuo siekiama iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų kiekį (NZE), gresia dideliu pasaulinio maisto tiekimo žlugimu.
Keturi straipsnio autoriai yra žymūs savo srities ekspertai, todėl jų analizę ir nuomonę reikėtų vertinti labai rimtai:
1) C. A. de Lange, Amsterdamo Vrije universiteto (Vrije Universiteit) fizikas;
2) J. D. Fergusonas, Pensilvanijos universiteto medicinos mokslų daktaras, kuris specializuojasi kuriant azoto trąšų poveikio pienininkystei kompiuterinius modelius;
3) Viljamas Happeris, Prinstono universiteto fizikos profesorius emeritas; ir
4) W. A. van Wijngaardenas, fizikos profesorius Jorko universitete Kanadoje.
Visi keturi griežtai kritikuoja nemokslinius TKKG teiginius, kuriais siekiama išplėsti anglies dioksido (CO2) draudimą ir demonizuoti azoto oksidą (N2O) bei metaną (CH4), kurie priskiriami “mažosioms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms”. Ataskaita baigiama įtikinama tiesa: “Labai produktyvus žemės ūkis neįmanomas be azoto trąšų”. Taip norima valstietišką gamybą pakeisti pramonine gamyba, į kurią JAV ir Nyderlanduose jau investavo milijardus įvairūs JAV rizikos fondai. Ir šios investicijos turėtų atsipirkti.
Pagrindinis mokslininkų argumentas visiškai paneigia TKKG isteriją. Duomenys įrodo, kad dėl mažiausios N2O ir CH4 įtakos Žemės temperatūrai pasaulinės maisto grandinės žlugimas negresia. Jie rašo:
“Kadangi biosfera yra pagrindinis mažesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – azoto oksido ir metano – šaltinis, žemės ūkiui taikomos įvairios taisyklės, neva siekiant “išgelbėti” planetą nuo klimato kaitos. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos planetai pavojaus nekelia. Tačiau kai kurie reglamentai, kuriais siekiama spręsti šią ne problemą, kelia didelį nerimą, nes dėl jų smarkiai sumažės maisto pasiūla pasaulyje.”
Šiame argumente vartojama “spinduliavimo jėgos” (angl. radiative forcing) – mokslinio reiškinio, matematiškai kiekybiškai apibūdinančio tai, kas paprastai vadinama “šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiu” – apibrėžtis.
“Spinduliavimo jėga – tai skirtumas tarp grynojo šiluminio spinduliavimo srauto, sklindančio iš Žemės per skaidrią atmosferą, ir spinduliavimo, sklindančio per identišką atmosferą, kurioje yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų.”
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos neleidžia visai saulės spinduliuotės šilumai, kurią Žemė sugeria dienos metu, naktį išeiti į kosmosą. Be šiltnamio efektą sukeliančių dujų Žemė greičiausiai nebūtų tinkama gyventi žmonėms. Spinduliavimo jėga moksliškai matuojama W/m², t. y. vatais vienam kvadratiniam metrui spinduliavimo. Kaip čia nurodyta, stipriausią šiltnamio efektą sukelia vandens garai ir debesys. Debesys yra svarbiausias klimato ir orų reguliavimo mechanizmas, visos kitos dujos yra antraeilės arba nereikšmingos.
N2O yra stipresnės šiltnamio efektą sukeliančios dujos nei CO2, nes N2O sugeria daugiau išeinančios spinduliuotės, tačiau N2O atmosferoje yra daug mažiau nei CO2. N2O indėlis į spinduliavimą yra maždaug 1/13 CO2 indėlio.
Svarbi dokumento išvada yra ta, kad stebimi N2O didėjimo tempai “nekelia jokios grėsmės klimatui”. Šią išvadą autoriai grindžia “gerai žinomais spinduliavimo perdavimo principais, kurie rodo, kad esant dabartiniam didėjimo tempui N2O indėlis į klimato atšilimą sudaro tik apie 6 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų indėlio” – tai apskaičiuota neatsižvelgiant į vandens garų ir debesų įtaką. Todėl jie apskaičiavo, kad “absoliutus atšilimo dėl N2O greitis yra apie 0,064 laipsnio Celsijaus per šimtmetį“. Tai reiškia, kad griežtas azoto trąšų atsisakymo žemės ūkyje reguliavimas būtų neapgalvotas, atsižvelgiant į tai, kad N2O, esant dabartiniam išmetamų teršalų kiekiui, nedaug prisideda prie visuotinio atšilimo. Jie pabrėžia:
“Pasiūlymai griežtai apriboti azoto oksido išmetimą, grindžiami baime dėl klimato atšilimo, nepagrįsti šiais faktais. Apribojimai gali padaryti didelę žalą, pavyzdžiui, sukelti pavojų pasaulio aprūpinimui maistu.”
Mokslininkai aiškina, kad azoto trąšos yra “vienintelis svarbiausias veiksnys, dėl kurio nuo 1950 m. labai padidėjo žemės ūkio produktyvumas ir dėl kurio žmoniją per visą istoriją kamavo mirtini badmečiai”. Panaikinus azoto trąšas būtų grįžta prie “mažo derlingumo žemdirbystės”, kuri “negali užtikrinti maisto pasiūlos, reikalingos išmaitinti 8,5-10 mlrd. žmonių”.
Aplinkosaugininkas Bjornas Lomborgas (Bjørn Lomborg) pripažino, kad “klimato gelbėtojų” puolimas prieš N2O yra maltusiškas, nes, kaip mes pranešėme, šalia pelno motyvo jau seniai vaidina svarbų vaidmenį. 2023 m. balandžio 19 d. Lomborgas socialiniame tinkle “Twitter” paskelbė tokią žinutę:
Pramoninė žemdirbystė šiandien optimistiškai gali išmaitinti 12 mlrd. žmonių visur.
Pasaulio gyventojų skaičius yra 8 mlrd.
Paskaičiuokite patys.
Maltusas savo “Esė apie gyventojų skaičiaus principą” (1798 m.) pabrėžė, kad gyventojų perteklius yra besivystančios ekonomikos ir visuomenės problema. Tarp milijardierių, nuo Rokfelerio iki Geitso, gausu jo pasekėjų.
Savo 2020 m. išleistoje knygoje “How Climate Change Panic Costs Us Trillions, Hurts the Poor, and Fails to Fix the Planet” (“Klaidingas pavojus: kaip klimato kaitos panika mums kainuoja trilijonus, kenkia vargšams ir nepadeda pataisyti planetos”) Lomborgas aptarė, kad jau buvome pasiekę šį tašką maždaug prieš dvidešimt metų, kai “biokuro pamišimas apėmė turtingąsias šalis”. Jis rašė:
“Europos Sąjunga ėmėsi iniciatyvos ir 2003 m. įpareigojo valstybes nares iki 2010 m. 5,75 proc. viso transporto sektoriuje naudojamo iškastinio kuro pakeisti biodegalais. Besivystančios šalys, net ir tos, kurios nukentėjo nuo bado, buvo verčiamos auginti augalus etanoliui, o ne maistui.”
M. Lomborgas pažymėjo, kad masinis biodegalų augimas “neišvengiamai lėmė maisto produktų mažėjimą ir maisto kainų augimą”. Konfidencialioje Pasaulio banko ataskaitoje, kurią paskelbė Guardian, teigiama, kad dėl biodegalų pasaulinės maisto kainos padidėjo 75 proc. ir “šimtą milijonų žmonių įstūmė į skurdą, o trisdešimt milijonų – į badą”.
Knygoje “Azoto oksidas ir klimatas” (Nitrous Oxide and Climate) de Lange, Ferguson, Happer ir Wijngaarden sutinka, kad karas su N2O išmetimu yra ideologiškai motyvuotas ir rodo norą paaukoti milijonus gyvybių dėl populiarios mokslinės beprotybės. Apibendrindami keturi autoriai rašo:
“Kadangi tik nedaugelis piliečių žino, kad viso išmetamo N2O kiekio poveikis klimatui yra nereikšmingas, daugelis vyriausybių patiria spaudimą “kažką daryti” dėl žemės ūkio išmetamo N2O kiekio. Ideologiškai motyvuoti vyriausybių įgaliojimai žemės ūkiui paprastai baigdavosi katastrofa. Pasaulis ką tik tapo kadaise klestėjusio Šri Lankos žemės ūkio sektoriaus žlugimo liudininku, nes vyriausybė apribojo mineralinių trąšų naudojimą.”
Tačiau su visu tuo taikstomasi dėl dviejų priežasčių. Vieną iš jų Klausas Švabas (Klaus Schwab) aprašė savo knygoje “Didysis persitvarkymas” (The Great Reset). Ketvirtoji pramonės revoliucija turėtų suteikti nenaudojamam finansiniam kapitalui naujų galimybių investuoti ir gauti pelno. Tuo pat metu turi būti panaikinta šiai plėtrai trukdanti valstietija ir industrializuotas žemės ūkis. Kitas motyvas – sumažinti Žemės gyventojų skaičių, kaip to siekė Maltusas, Hakslis ar Romos klubas, kurio pasekėjai ir toliau aktyviai vykdo šį projektą.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. rugpjūčio 2 d. pavadinimu “Der Krieg gegen Stickstoffoxid bedroht Bauern und die globale Versorgung mit Nahrungsmitteln” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją.
Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
