Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 29 d. infosperber.ch.
Urs P. Gasche. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Praėjus beveik keturioms savaitėms po “Infosperber”, svarbiausias Šveicarijos laikraštis “NZZ am Sonntag” taip pat pranešė apie Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės išpardavimą.
Pavadinimu “Karas paverčia Ukrainą Vakarų vasale” “Infosperber” pranešė, kad Ukrainos kreditoriai diktuoja išparduoti didžiulius žemės ūkio plotus. Pelnosi Vakarų korporacijos ir Ukrainos oligarchai. Ukrainai, turinčiai 33 mln. hektarų, priklauso didelė dalis derlingų žemės ūkio naudmenų pasaulyje.
“Smulkiesiems ūkininkams gresia katastrofa”, – sakė Ukrainos smulkiųjų ūkininkų asociacijos pirmininkas Viktoras Šeremata laikraščiui NZZ, kuris rugpjūčio 20 d. šiam abejotinam įvykiui skyrė visą puslapį.
2001 m. Ukraina buvo paskelbusi žemės pirkimo moratoriumą. “Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui TVF ir Europos plėtros bankui primygtinai reikalaujant”, kaip rašė “NZZ am Sonntag”, “moratoriumas buvo panaikintas 2020 m.”. Nuo to laiko įstatymas leido užsienio korporacijoms ir Ukrainos investuotojams pirkti didelius žemės plotus. Laikraštis citavo Viktorą Šerematą: “Moratoriumo panaikinimas buvo sąlyga, kad Ukraina galėtų gauti paskolas [iš tarptautinių finansų institucijų]”. Tai buvo prievartinis ultimatumas.
Jau dabar didžiausi žemės savininkai yra oligarchai ir užsienio korporacijos bei investuotojai, įskaitant JAV įsikūrusį privataus kapitalo fondą ir Saudo Arabijos valstybinį turto fondą. Kaip ir “Infosperber”, “NZZ am Sonntag” savo analizę grindė Kalifornijos Ouklando instituto 2023 m. kovo mėn. paskelbta ataskaita “Karas ir vagystė” (War and Theft: The Takeover of Ukraine’s Agricultural Land). Šis institutas yra nepriklausomas nuo korporacijų ir valstybinių fondų. Ataskaitos santrauką “Infosperber” išvertė į vokiečių kalbą.
Ataskaitoje teigiama, kad visi iš dešimties didžiausių žemvaldžių, išskyrus vieną, yra registruoti užsienyje, daugiausia mokesčių rojuose, tokiuose kaip Kipras ar Liuksemburgas. Dėl geidžiamos Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės varžosi daug žymių bendrovių. Ataskaitoje minimi tokie investuotojai kaip chemijos bendrovės Bayer ir Dupont, žaliavų grupė Glencore, žemės ūkio bendrovė Cargill, Vanguard Group, Kopernik Global Investors, BNP Asset Management Holding, Goldman Sachs priklausanti NN Investment Partners Holdings ir Norges Bank Investment Management, valdanti Norvegijos valstybės turto fondą. Į Ukrainos nekilnojamąjį turtą (žemės nuosavybę) per “NCH Capital” taip pat investuoja keli dideli JAV pensijų fondai, fondai ir universitetų fondai. NCH Capital yra JAV įsikūręs privataus kapitalo fondas, kuris yra penktas pagal dydį Ukrainos žemės savininkas, turintis 450 000 hektarų nuomojamos žemės.
“NZZ am Sonntag” citavo Ukrainos nacionalinę mokslų akademiją: “Šiandien valstiečiai kovoja ir žūsta kare. Jie prarado viską. Laisvo žemės pardavimo ir pirkimo procesai vis labiau liberalizuojami ir reklamuojami. Tai kelia grėsmę ukrainiečių teisėms į savo žemę, už kurią jie atiduoda gyvybę”.
Smulkiųjų žemdirbių lyderis Viktoras Šeremeta ateitį mato niūriai: “Kai smulkieji žemdirbiai sugrįš iš fronto ir supras, kad prieš didžiąsias korporacijas jie nebeturi šansų, protestas bus nebe taikus, o radikalus. Nes ši žemė priklauso mūsų vaikams ir anūkams.”
Ouklando institutas rekomenduoja po karo pertvarkyti žemės ūkio sektorių: Tuomet pirmiausia reikėtų remti tuos ūkininkus, kurie maitina Ukrainos gyventojus, o ne, pavyzdžiui, į eksportą orientuotas korporacijas. Tačiau tai tik pageidavimas: nuomos sutartys sudaromos 49 metams, sako A. Šeremeta. “To negalėsime atšaukti.”
Šis tekstas pasirodė 2023 m. rugpjūčio 29 d. pavadinimu “IWF und Weltbank stellten der Ukraine ein Ultimatum” svetainėje infosperber.ch.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: Valstiečių protestas prieš pirmąją žemės reformą 2020 m. Karo metu tokie protestai draudžiami. © Oleksiy Frayer/Oaklando institutas
